Autorius: Pikantiškas Turinys

2013 metų balandžio 13 dieną Sergejus Kutovojus atsimena lyg ji būtų buvusi vakar. Tą dieną septyniolikmetis vaikinas keliavo sau įprastu maršrutu ir svajojo apie ateitį. Kaip ir daugelis paauglių, Sergejus norėjo žaisti ledo ritulį, susitikinėti su merginomis, užsiauginti raumenis.

Tuomet jaunuolis nebuvo patenkintas savo išvaizda. Mokykloje jis svėrė 140 kilogramų ir visaip bandė atsikratyti svorio. Jam buvo beveik pavykę, tačiau griežta dieta sukėlė sveikatos problemų. Atrodė, kad viskas dar priešaky, bus laiko… Visgi žiaurus likimas turėjo savo planų.

Sergejus net nenujautė artėjančio pavojaus, tik pajuto gaunantis stiprų smūgį iš galo. Dideliu greičiu skriejantis mikroautobusas rėžėsi į paauglį ir nubloškė jį net 15 metrų. Negana to, jaunuolio kūnas rėžėsi į šviestuvo stulpą. Kairė Sergejaus koja įstrigo tarp metalo ir betono. “Pažvelgęs į koją pamačiau, kad ji yra visiškai sutraiškyta ir laikosi tik ant odos. Tada nejaučiau nei skausmo, nei baimės“ – prisimena jis.

Daugiau nei savaitę jaunuolis neatgavo sąmonės. Deja, bet gydytojams nepavyko išgelbėti kojos. Sergejus net devynis mėnesius turėjo praleisti ligoninėje.

“Aš tiesiog valgiau ir valgiau. Tuo metu buvo svarbiausia išgyventi. Visus devynis mėnesius pragulėjau ir beveik nejudėjau“ – sako Sergejus.

Kai vaikinas grįžo namo, jis priaugo dar daugiau svorio. Visi galvojo, kad jis panirs į depresiją ir nebematys prasmės šiame gyvenime. Visgi Sergejus turėjo kitų planų. Juk gyvenimas tik prasidėjo ir būtų kvaila pasiduoti. Ji suprato, kad nuolat judant su ramentais reikia ištvermės ir jėgos.

Jaunuolis negalėjo pats nuvykti į sporto salę, todėl paprašė tėvų, kad tokią įrengtų namuose. Čia jis pradėjo aktyviai sportuoti.

Mikroautobuso vairuotojas buvo pripažintas kaltu, nors jis bandė įrodyti, kad sugedo transporto priemonės stabdžiai. Jį nuteisė pusantrų metų lygtinai. Sergejus turėjo gauti 1,5 mln. rublių kompensaciją, tačiau jos taip ir nespėjo gauti. Netrukus po nuosprendžio avarijos kaltininkas mirė nuo vėžio.

“Tada visa istorija ir užgeso. Mes nieko nereikalaujame ir net nežinau ar turime teisę reikalauti iš vairuotojo artimųjų. Jei atvirai, nemanau, kad jie turi už tai atsakyti“ – sako Sergejus.

Nuo avarijos praėjo jau septyni metai, tačiau net ir artimiausi žmonės netikėjo tokiais Sergejaus pokyčiais. Dabar vaikinas yra tikra Instagram žvaigždė, o jį seka net 3 milijonai žmonių.

Meilės fronte taip pat sekasi puikiai. Jis susipažino su labai gražia mergina, o visai neseniai atšventė ir savo vestuves.

Dabar Sergejų visada supa draugai. Jis sportuoja, vaikšto, šoka ir džiaugiasi kiekvienu gyvenimo judesiu. Ir taip, jis žaidžia ledo ritulį. Visai kaip kažkada svajojo. Ši nelaimė lyg ir turėjo sužlugdyti jaunuolio gyvenimą, tačiau jis nepasidavė. Priešingai, būdamas ant mirties slenksčio jis išmoko vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką. Bravo!

Greičiausiai nepradėsime sakydami, kad “Policijos akademija“ yra viena juokingiausių visų laikų komedijų. Pirmoji dalis pasirodė dar 1984-ais metais ir iš karto pavergė viso pasaulio širdis. Filme daugybė absurdiškų ir juokingų situacijų, kurias šauniai perteikė nuostabūs aktoriai. Nuo tų laikų prabėgo jau 36 metai, todėl pažiūrėkime kaip aktoriai atrodo dabar.

Carey Mahoney – Steve Guttenberg

Dabar:

Karen Thompson – Kim Cattrall

Dabar:

Larvell Jones – Michael Winslow

Dabar:

Laverne Hooks – Marion Ramsey

Dabar:

Debbie Callahan – Leslie Easterbrook

Dabar:

Leslie Barbara – Donovan Scott

Dabar:

Thaddeus Harris – G. W. Bailey

Dabar:

Harris Proctor – Lance Kinsey

Dabar:

Ši porelė pasirodė vėlesniuose filmuose

Tim Kazurinsky

Bobcat Goldthwait

Claire Mattson – Sharone Stone

Dabar:

Gaila, tačiau George Gaynes jau nėra gyvųjų tarpe

Kaip ir David Graf su Bubba Smith

Nuostabus filmas!

Vin Diesel yra vienas populiariausių ir geriausiai apmokamų aktorių JAV. Vyras nemėgsta viešinti savo asmeninio gyvenimo, tačiau nesistengia jo ir ypatingai slėpti. Ilgametė aktoriaus gyvenimo draugė yra modelis Paloma Jimenez. Siūlome susipažinti su Diesel drauge ir vaikais.

Vin Diesel (tikrasis vardas Mark Sinclair) gimė 1967 m. liepos 18 d. Jis nepažinojo savo tėvo, o pirmuosius gyvenimo metus augo su mama ir broliu Paul. Vėliau šeimoje atsirado patėvis, kuris buvo aktorystės mokytojas. Būtent jis ir atkreipė dėmesį į Vin Diesel talentą ir padarė didelę įtaką ateičiai.

Jaunystėje Vin vaidino teatre, o užaugęs nusprendė užkariauti Holivudą. Bėda, kad ten jo niekas nelaukė. Kurį laiką vyras dirbo apsauginiu naktiniame klube, vėliau gavo darbą televizijos parduotuvėje, tačiau niekas vis tiek nedavė rimtų vaidmenų.

Tada Vin Diesel nusprendė viską paimti į savo rankas. Jis susitaupė šiek tiek pinigų ir sukūrė trumpametražį filmą “Multi-Facial“, kuriame jis užėmė scenaristo, prodiuserio, režisieriaus ir pagrindinio aktoriaus vaidmenis. Diesel darbas neliko nepastebėtas ir buvo parodytas Kanų kino festivalyje.

Paskatintas pirmojo sėkmingo bandymo, Vin sukūrė pirmą rimtą filmą “Strays“, kuriame jis ir vėl užėmė visas pagrindines pareigas. Legendinis režisierius Stivenas Spilbergas liko sužavėtas ir pakvietė Diesel vaidinti filme “Gelbstint eilinį Rajaną“. Nuo tada aktoriaus karjera staigiai kilo į viršų ir prasidėjo milijoniniai uždarbiai.

Vin Diesel nemėgsta šnekėti apie asmeninį gyvenimą, tačiau yra žinoma, kad filmuojant “Greiti ir įsiutę“ vyras palaikė romantiškus santykius su aktore Michelle Rodriguez. Išsiskyrę jie liko draugais, o Michelle tapo vyriausios Vin dukros krikštamote. 

Aktorius yra labai paprastas ir draugiškas, o filmavimo aikštelėse jis palaiko puikius santykius su visais kolegomis. Vin Diesel buvo labai artimi draugai su Paul Walker, kurio 21-erių dukrą Meadow laiko savo šeimos dalimi ir padeda jai iki šiol.

2007 metais Vin susipažino su modeliu Paloma Jimenez, o po metų pora susilaukė dukros Hania Riley. 2010 m. gimė sūnus Vincent, o 2015 m. šeimą papildė dukra Pauline (mergaitei vardas buvo duotas pagerbiant tragiškai žuvusį aktorių Paul Walker). Paloma atsisakė savo karjeros mados pasaulyje, kad tik galėtų daugiau laiko skirti šeimai.

Nepaisant trylikos metų kartu ir trijų vaikų, Vin Diesel ir Paloma Jimenez taip ir niekada neprisiekė meilės bažnyčioje. Pora teigia, kad tas antspaudas yra tik formalumas. Galima tik žavėti šia nuostabia šeima!

Tikriausiai nėra nieko baisiau, nei netikėtai prarasti savo vaiką ir nežinoti nei kur jis, nei su kuo jis. Net mirtį kartais galima išgyventi lengviau, nes bent jau nesi nežinioje. Li Jingzhi su vyru Mao Zhenjing teko nepaprastai sunki dalia gyventi nežinioje ilgus 32 metus.

Vieną dieną, kai tėvas paliko dvimetį sūnų vos kelioms sekundėms tam, kad įsipiltų vandens, jis buvo pagrobtas. Prekyba žmonėmis ir ypač vaikais Kinijoje buvo ir tebėra opi problema, tad lemtingais 1988-aisiais mažasis Mao tapo grobikų auka.

Tėvų sielvartas buvo neišmatuojamas, tačiau nuo pat pirmų dienų jie patys ieškojo sūnaus ir niekada nenuleido rankų. Moteris net išėjo iš darbo tam, kad visą savo laiką skirtų sūnaus paieškoms. Nuo pat pagrobimo dienos Li pati asmeniškai aplankė ir patikrino net 300 berniukų, kurie vienaip ar kitaip tolimesnėse provincijose buvo įvaikinti.

Ji iškabino per 100 000 skrajučių su sūnaus atvaizdu. Moteris gaudavo pranešimų, kad kažkas matė panašų berniuką, tačiau tai visados būdavo ne tas pats mažylis. Moteris filmavosi ir televizijos laidose bei dokumentikose, tačiau jos pastangos likdavo bevaisės.

Ji visus 32 metus nenuleido rankų, nors jai tą siūlė daryti daugelis žmonių. Tačiau kaip galima nustoti ieškoti savo vaiko? Li paieška plito po visą Kiniją, vėliau paieškos buvo išplėstos net į užsienį. Jos pastangos buvo orientuotos ne tik į savo sūnaus, bet ir kitų dingusių vaikų paieškai.

Per visus šiuos metus ji sugebėjo pagelbėti surasti net 29 šeimoms surasti savo pagrobtas atžalas. Deja jai pačiai nesisekė ilgus metus. Tačiau šių metų pavasarį policija gavo naujų parodymų, kurie buvo apie vyrą, prieš 32 metus įsivaikinusį berniuką ir sumojėjusį apie 800 dolerių grobėjams už paslaugą. Gavę berniuko nuotraukų jie veido atpažinimo technologijas ir palygino berniuko išvaizdą su mažylio Mao nuotraukomis.

Vėlesnis DNR testas taip pat patvirtino tapatybę – tai tikrai buvo Mao, pagrobtas Li ir Mao sūnus. Jis buvo parduotas šeimai, kuri negalėjo susilaukti vaikų. Šiandien šeima yra vėl kartu, o jų susitikimą stebėjo beveik visa šalis.

Li pabrėžė, kad vilties niekada negalima atsisakyti. Jos pastangos nenuėjo veltui, nes viltis jai suteikė stiprybės gyventi. Moteris niekada nenuleido rankų ir vylėsi pamatyti savo sūnų – tai parodo, kokia begalinė ir galinga gali būti mamos meilė.

Jautraus susitikimo video su angliškais subtitrais:

Greičiausiai nerasime pasaulyje žmogaus, kuris nesijaudintų prieš pirmą darbo dieną naujoje vietoje. Panašiai jautėsi ir jaunuolis, vardu Walter Carr. Vaikinas ruošėsi pradėti naują karjeros etapą, tačiau netikėtai sugedo jo automobilis.

Walter dar bandė surasti draugų, kurie artimiausią rytą galėtų jį nuvežti pas klientus, esančius už 32 kilometrų, tačiau nei vienas negalėjo padėti…

Būtent tada jaunuolis padarė tai, kam ryžtųsi tikrai ne kiekvienas. Walter pasinaudojo žemėlapiu ir pasiskaičiavo, kad eiti pėsčiomis jam reiks apie 7 valandas. Vidurnaktį vaikinas paliko savo namus ir išėjo į už 32 kilometrų esantį darbą. Vėliau jaunuolis sakė, kad neturėjo kitos išeities – naujasis darbas perkraustymo kompanijoje jam buvo itin svarbus.

Walter negalėjo sau leisti nepasirodyti pirmą dieną darbe, kitaip jis būtų iš karto atleistas. Nereikia nei sakyti, kad vos po kelių valandų ėjimo jaunuolis buvo jau pakankamai pavargęs. Jį pastebėjo ir patruliuojantys policijos pareigūnai, kurie nesuprato, kur vaikinas eina vidury nakties.

Sustabdytas vaikinas papasakojo savo istoriją, o geraširdžiai pareigūnai nusprendė ištiesti pagalbos ranką. Jie pavežėjo jaunuolį iki miesto ir perdavė jį savo kolegoms, kurie jau pristatė iki galutinio tikslo. Walter buvo be galo dėkingas policininkams, kurie kaip reikiant palengvino kelionę į darbą,

Klientų namuose Walter pasirodė net valanda anksčiau, nei reikėjo. Jaunuolis turėjo padėti Jennifer Lamey šeimai persikraustyti į naujus namus. Netrukus moteris sužinojo, jog vaikinas visą naktį ėjo pėsčiomis į darbą, todėl pasiūlė jam šiek pailsėti savo namuose. Net ir pavargęs jaunuolis buvo pasiryžęs imtis darbo, kurį sėkmingai pasiekė.

Apie vaikino užsispyrimą sužinojo ir daugiau žmonių, o kitą dieną jo laukė dar vienas siurprizas. Walter susitiko su savo viršininku, kuris pasakė tik pačius gražiausius žodžius savo naujam darbuotojui. Savo naktiniu žygiu jaunuolis įrodė, kad šis darbas jam labai rūpi.

Geraširdis viršininkas nusprendė padovanoti automobilį savo darbuotojui. Taip Walter gavo ne tik naują darbą, bet ir milžinišką palaikymą iš aplinkinių žmonių. Jennifer Lamey liko tokia sujaudinta vaikino atkaklumo, kad sukūrė lėšų rinkimų kampaniją, kurios metu buvo suaukota beveik 100 tūkst. JAV dolerių.

Vėliau vaikino istorija pasiekė ir didžiausius naujienų portalus. Ši istorija buvo ne tik apie atkaklų jaunuolį, bet ir apie kitus žmones, kurie ištiesė pagalbos ranką sunkią akimirką. Šiandien Walter ir toliau dirba perkraustymo kompanijoje, o už suaukotus pinigus pradėjo studijuoti universitete.

Šio vaikino istorija yra puikus pavyzdys, kad užsispyrimas leidžia pasiekti visus tikslus gyvenime!

Turbūt niekas nesiginčys su faktu, kad nusikaltimą padaręs asmuo privalo atsakyti pagal valstybėje galiojančius įstatymus. Deja, bet teisinė sistema nėra visiškai tobula ir kartais už grotų atsiduria visiškai nekalti žmonės. Puikus to pavyzdys yra amerikietis Richard Jones.

Už grotų atsidūręs vyras net 17 metų bandė įrodyti, jog nėra niekaip susijęs su 1999-ais metais padarytu nusikaltimu. Tuo metu Richard Jones buvo apkaltintas moters apiplėšimu prekybos centro stovėjimo aikštelėje.

Tyrimo metu nebuvo rasta jokių vyro DNR pėdsakų, o Richard netgi turėjo alibi – tuo metu jis buvo savo merginos namuose.

Kaip ten bebūtų, tyrėjai rėmėsi liudininkų parodymais, kurie atpažino vyrą iš nuotraukų. Taip Richard buvo pasiųstas ilgiems metams už grotų.

Richard niekada nenustojo teigti, jog yra visiškai nekaltas, tačiau visus jo apeliacinius ieškinius teismas atmetė. Praleidęs 17 metų už grotų vyras nusprendė kreiptis į Kanzaso universitetą. Mokymo įstaigoje veikia speciali iš studentų ir dėstytojų sudaryta grupė, kuri padeda neteisingai apkaltintiems žmonėms.

Pokalbių su advokatais metu Richard Jones atskleidė, kad kalėjime jis yra dažnai painiojamas su kitu vyru, vardu Ricki Amos. Pats Richard ne kartą buvo suglumęs dėl to, kad kiti kaliniai į jį kreipiasi pavarde Amos.

Būtent tada advokatams pavyko atskleisti šokiruojančią paslaptį, kuri ir lėmė neteisingą Richardo apkaltinimą. Universiteto studentams ir advokatams pavyko rasti Ricky Amos nuotrauką, kuri atėmė žadą. Vyrai atrodė kaip dvyniai.

Šioje nuotraukoje Richard yra dešinėje, o kairėje tikrasis nusikaltimą padaręs asmuo Ricky Amos. Vyrų odos atspalvis, veido bruožai, barzdos ir net plaukų pynimai buvo identiški. Richard Jones buvo apkaltintas užpuolimu, tačiau tyrėjai net neįsivaizdavo, kad tame pačiame mieste egzistuoja identiškos išvaizdos žmogus.

Labai greitai Richard Jones atsidūrė laisvėje, o už tyrėjų klaidą jam buvo sumokėta 1,1 mln. JAV dolerių kompensacija. Pats vyras sako, kad jokie pinigai neatpirks prarastų gražiausių gyvenimo dienų.

Šiuo metu Richard pats yra įsitraukęs į organizacijos veiklą, kuri stengiasi tobulinti teisinės sistemos trūkumus, dėl kurių visiškai nekalti žmonės atsiduria už grotų.

“Taip jau gavosi, kad automobilis sugedo, o staiga prireikė nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną. Pagalvojau, kad seniai važiavau autobusu, todėl bus savotiška pramoga. Atvykau į stotį anksčiau laiko, todėl ir į autobusą įlipau pats pirmas. Sėdim su vairuotoju dviese ir laukiam, kol susirinks likę keleiviai…

Vienu metu vairuotojui pasidarė šiek tiek nuobodu ir jis nusprendė pajuokauti.

– Žiūrėk, tuoj gerai pažvengsim, – vairuotojas sako man.

Tada jis atsitraukė nuo autobuso vairo ir prisėdo šalia manęs į keleivio vietą. Šiek tiek pasimečiau, tačiau laukiu kas bus toliau. Netrukus, pamažu pradeda rinktis į autobusą ir kiti keleiviai.

Praėjo maždaug 15 minučių, kol prisipildė visas autobusas.

Visi sėdim toliau… Laukiam…

Pamažu žmonės pradeda nervintis ir piktintis. Vieni kitų klausinėja, ar niekas nematė, kur yra vairuotojas? Kodėl nėra vairuotojo? Kur vairuotojas? Aš sėdžiu sau ramiai… Tyliu…

Praėjus dar dešimt minučių visi jau keikiasi, o keleiviu apsimetęs vairuotojas iš visų labiausiai… Staiga jis atsistoja iš savo vietos ir garsiai sušunka:

– O kokio velnio mums tas vairuotojas reikalingas? Aš ir pats galiu jus nuvežti!

Tuomet atsisėda į vairuotojo vietą, ramiausiai užsiveda variklį ir pradeda lyg niekur nieko važiuoti.

Tokių veido išraiškų ir tokios tylos autobuse dar niekada nesu matęs…“.

Po sunkios darbo dienos vyras grįžo į namus pas savo šeimą. Vienintelis dalykas, kurį jis norėjo padaryti, tai patogiai atsisėsti į fotelį ir pažiūrėti savo mėgstamos sporto komandos rungtynes. Vyras visiškai neturėjo noro užsiimti su vaikais ar padėti žmonai atlikti namų ruošos darbus.

Tai be galo nuliūdino žmoną ir pora stipriai susipyko.

Panašių situacijų buvo pasitaikę ir anksčiau, tačiau šį kartą žmonos kantrybė išseko ir ji trenkusi durimis paliko namus.

Moteris negrįžo nei naktį, nei kitą rytą…

Ateinančias dvi dienas vyrui teko pasirūpinti vaikais, o radęs laisvą minutę jis parašė SMS žinutę savo žmonai.

“Labas brangioji,

prieš dvi dienas mes stipriai susipykome. Tą vakarą grįžau labai pavargęs. Nenorėjau nieko kito, kaip tik pažiūrėti sporto varžybas…

Tu buvai labai pavargusi ir pikta po sunkios dienos. Bandei užmigdyti kūdikį, kol kiti vaikai lakstė po namus, o aš tik dar labiau padidinau televizoriaus garsą.

“Ar galėtum bent kažkiek užsiimti su savo vaikais? Taip pat galėtum padėti ir su namų ruošos darbais“ – pasakei man.

“Ei, aš visą dieną sunkiai dirbau, kol tu tiesiog sėdėjai namie“ – piktai atsakiau aš…

Taip prasidėjo ginčas… Pasakiau labai negražių dalykų, dėl kurių itin gailiuosi, o tu šaukei, kad nuo visko pavargai… Vėliau išbėgai iš namų ir palikai mane vieną prižiūrėti vaikus.

Taigi teko pačiam užmigdyti vaikus. Kitą dieną negrįžai namo, todėl paskambinau viršininkui ir pasiėmiau laisvą dieną.

Teko išklausyti vaikų ašaras ir skundus.

Teko visą dieną juos vaikytis po namus ir neturėjau net minutės nusiprausti.

Tuo pačiu reikėjo pavalgydinti ir aprengti vaikus. Sutvarkyti namus.

Visą dieną sėdėjau uždarytas namie ir neturėjau galimybės pabendrauti su vyresniu nei 10 metų žmogumi.

Net neturėjau progos ramiai pavalgyti. Visą laiką teko lakstyti paskui vaikus.

Vakare buvau toks pavargęs, kad galėjau išmiegoti visą parą. Tačiau tai neįmanoma, nes kūdikis prabunda kas tris valandas ir pradeda verkti.

Be tavęs praleidau vos dvi dienas ir supratau šiuos dalykus:

Aš supratau, kaip tu kiekvieną dieną pavargsti.

Aš supratau, kad buvimas mama yra visiškas pasiaukojimas.

Aš supratau, kad tai kur kas sunkiau, nei devynių valandų buvimas biure.

Aš supratau, kad paaukojai savo puikią karjerą, jog galėtum būti arčiau vaikų.

Tuo pačiu supratau, kaip sunku gyventi, kai visi finansiniai dalykai priklauso ne nuo tavęs, o nuo tavo partnerio.

Aš supratau, kad tau tenka paaukoti visas pramogas su draugais ar kitas šventes. Nebelieka tiek daug laiko mylimoms veikloms, o kartais norisi paprasčiausiai išsimiegoti.

Aš supratau, kaip tu jautiesi būdama viena namie su vaikais, kai aplinkui vyksta tiek daug nuostabių renginių.

Aš supratau, kodėl tu supyksti, kai mano mama kritikuoja tavo auklėjimo metodus. Niekas geriau nesupranta savo vaiko, nei jo pačio mama.

Aš supratau, kad didžiausia atsakomybė pasaulyje tenka mamoms. Deja, bet retai kas tai įvertina…

Šią žinutę rašau ne tik, kad pasakyčiau, kaip tavęs ilgiuosi. Nenoriu, kad dar viena tavo diena praeitų be šių žodžių:

“Tu esi nuostabi mama ir tu puikiai tvarkaisi! Aš tave myliu ir labai didžiuojuosi!“.

Mamos vaidmuo yra pats svarbiausias pasaulyje, tačiau taip dažnai nuvertinamas….

Galbūt daugelis tėvų ir nenori tuo tikėti, tačiau jų vaikų nėra tokie atviri ir sąžiningi, kaip jie galvoja. Bent jau tą tikrai gali patvirtinti mama iš šios istorijos…

16-metė dukra pradėjo skųstis nuolatiniu pykinimu ir skausmu, todėl mama nuvežė ją pas gydytoją atlikti išsamesnių tyrimų.

Gydytojo diagnozė? Paauglė nėščia.

Žinoma, mama atsisakė tuo patikėti, tačiau gydytojas turėjo labai šmaikštų atsakymą!

Moteris nuvežė savo šešiolikmetę dukrą pas gydytoją, o jis paklausė:

– Sveiki, ponia Jolanta. Kokios problemos?

– Čia mano dukra Greta. Paskutiniu metu ją nuolat pykina ir kamuoja skausmai. Beje, ji priaugo ir šiek tiek svorio.

Gydytojas gerai apžiūrėjo merginą ir dar kartą kreipėsi į mamą:

– Nežinau, kaip jums tai pasakyti, tačiau jūsų dukra yra nėščia. Spėju jau kokį ketvirtą mėnesį…

Moterį iš karto ištiko šokas:

– Nėščia??? Negali būti! Ji niekada nebuvo palikta viena su jokiu vaikinu… Ar ne tiesą sakau, Greta?

– Mama, aš nė karto net nesibučiavau su jokiu vaikinu, – atsakė dukra.

Gydytojas nieko nesakęs, priėjo prie lango ir pradėjo atidžiai žiūrėti į tolį. Praėjo maždaug penkios minutės ir moteris uždavė dar vieną klausimą:

– Gydytojau, ar kažkas ne taip?

– Ne, viskas tvarkoje. Tiesiog paskutinį kartą, kai kažkas panašaus atsitiko, rytuose patekėjo kelrodė žvaigždė ir atkeliavo trys išminčiai. Taigi stoviu, laukiu…

Brangi Mamyte, brangus Tėtukai! Man čia gera.

Tikiuos, kad jūs, dėdė Juozas, podė Liucė, dėdė Antans, teta Stasė, dėdė Prans, teta Bronikė, dėdės Rička ir Vacius, Steps, Broniuks, Moncikė, Macijauckų Rimutė, Zosikė, Stefa, Vanda su savo Zeniuku ir mano Zigmuks tai pat sveiki.

Pasakykit visiem, ka ta tarnyba yr superinis reikals. Nėr ka lygint su mūsų Varputėnais. Tegu jie greičiau atvara užsirašyti, kol da te yr vietų.

Iš pradž jaučiaus kvailai, mat iki šešių reik voliotis lovoj, tai blemba net nepatogu…. Nei tau galvijų šert, nei karvių melžt, nei mėšlo vežiot, nei krosnies kurt neverč…

Pasakykit Vaciui ir Stepukui, kad reik tik sava lovą paklot (prie to galim i priprast) ir iki pusryčių kelis daiktus pavalyt. Visiem vyrukam kasdien reik skustis, bet tai nėr baisu, nes yr karšts vanduo. Visą laik, bet kurią valandą!

Pasakykit mana Zigmukui, ka tik pusryčiai čia juokingi, tipo europietiški. Prasti popieriai matyt toj Europoj, oi, prasti… Tik viens kiaušins, pora permatomų riekelių kumpia i sūria. I da kažkokių grūdų, kurių net vištos nelestų, su pienu.

Nei tau bulbų, nei lašinių, nei zacirkas! Laimei, bent duonos gali pasimt, kiek širdis trokšt (todėl draugeliai mane Kepaliuku ir praminė…). Su pietum tai jau bėdos nėr. Tiesa, porcijas vaikiškas kai daržely, ale tie miestiečiai arba valga nedrūčiai, arba išvis mėsas net nelieč… Kiba jie kokie ligoniai..? Tad ko nesuvalga, man ataneša, i tada jau gerai.

Tie miestiečiai išvis kažkokie keisti… Bėgiot tie lepūnėliai nesugeb. Muštis taip pat… Mum če reik bėgiot su manta. Nu, kap pas mumi namuos kožną rytą, tik be viedrų. Trumpiau. Kap nuo mūsų stubos iki bažnyčios. Parbėgę tai jie tik akis pastata ir šnopuoja kaip šernai. Nesuprantu ko jie apsivemia, da i su kraujais kartais. Juk tai tik 5 kilometrai i da su dujokauke! Tad reik juos po to į bendrabutį mašina parvežt, nes iš jų jau jokias naudas.

Per kovos pratybas tik paspaudi tokį trupučiuką …ir jau lūža kokia ranka! Matyt čia nuo tas kavas, kur litrais lak, i da dėl tas mėsas, katros jie nevalga…! Stipriausias pas mumi tai tokis Kazlauskas iš Alizavas prie Kupiškio. Bet jisai tai 2 metrų ilgio ir sveria kokius 120 kilų, o aš tai vos 1,66 m ir gal 65 kg…mat priaugau trupučiuką nuo to gera kursantiška maista…

O daba žiūrėkit, juokingiausias dalykas! Būtinai papasakokit apie tai dėdei Ričkai, Broniui ir mana Zigmukui. Jau turiu pirmą medalę už šaudymą!!! Ale žinokit nesuprantu, už ką… Tas juočkis balvons, kur ant jų skyda nupaišyc, didelis kai kokia jaučia galva. I nejud visai, ne taip, kai miške šernai ar kiškiai. Ir į tavi nieks nešauda, kaip pas mumi broliai Šapalai per medžioklę iš sava berdankių. Kulipkos – kai daina… i da patiem jų gamint nereik! Tik paėmei naujų, pakrovei ir, jei nesi akls, pataikai nesitaikęs!

Mūsų instruktorius kažko primena matiekos mokytoją Vyšniauckienę. Šnek, rėk, nervinas be krašto, ir vis tiek nesuprasi, ko ans nori. Iš pradžių ant manęs kažko užsisėda ir liepė vien su maike lakstyt per lietų po aikštę. Ale kartą daviau čierką samagono, to, kur dėdė Prans atsiuntė, tai vos kojų nepakratė.

Lakstė visas raudons po tą aikštę, o po to pusdienį šikinyke tūnojo. Kitą dieną prisakė man bonkę to Prana samagona iki dugna išgert. Iškart visą. Nu i ką? I nieka! Samagons gers, visai kai nuo vaikystės žinau. Instruktorius tik akis pastatė, o daba vis žiūr į mane kaip kažką įtardams, ale jau nustoja kabinėtis.

Pasakykit visiem, kad ta tarnyba yr superinis dalyks. Tegu greičiau atvara užsirašyt, kol da yr vietų. Bučkiai visiems (ypač mano Zigmukui).

Jūsų dukra Marytė