Šie žmonės turi neįtikėtinų panašumų į Holivudo žvaigždes ir atrodo taip, tarsi būtų jų dvyniai!
Leonardas Dikaprijo Rusijoje šiek tiek „platesnis”, tačiau, jis tikrai panašus į visų žinomą aktorių. Pats vyras yra paprastas policininkas.
Pediatras Z. Achmedovas labai panašus į Baraką Obamą. Šį panašumą pirmiausia pastebėjo pacientai, vėliau pripažino ir šeima.
Šis vaikinas iš Sankt Peterburgo tikra S. Stallonės kopija. Jis kultūristas ir pripažįsta, kad jau nuo vaikystės mėgo Silvesterį Stalonę, bei norėjo būti panašus į jį. Pažiūrėkite, kaip jam pavyko.
Daktaro Hauso kolega iš Rusijos – Eugenijus, kuris dirba videografu.
Šokėjas iš Maskvos I. Artjomovas yra panašus į Hju Džekmaną
Rusijoje galime rasti net du Džeisono Stethemo dvynius
Rusą D. Redcliffe galite rasti Krasnojarsko mieste. Jo vardas Nikolajus. Šį panašumą pirmiausia pastebėjo pats vaikinas.
V. Dieselį galite pamatyti viešajame transporte.
Džimas Keris pats matė šį vaikiną ir pripažino jo panašumą
Kartais žmonėms paprasčiausiai pritrūksta sėkmės ir diena būna tiesiog sušikta. Tačiau, tik stipriausi sugeba pasijuokti iš to, kas jiems atsitiko. Šie žmonės pasidalino savo nesėkmėmis ir prajuokino kitus.
Vaikystėje, bei paauglystėje šios įžymybės buvo drovios, nes jautėsi kaip „bjaurieji ančiukai”, tačiau, laikui bėgant, viskas stipriai pasikeitė ir šie žmonės virto gražiomis gulbėmis, kurias šiandien pažįsta visas pasaulis.
Socialiniai tinklai suteikia galimybę labai greitai tapti žvaigžde, net jei tu to ir neplanavai. Šių žmonių įkeltos nuotraukos padarė juos interneto „pažibomis”. Bežiūrint į jas, galime sakyti, kad kvailumas – efektyvi priemonė išgarsėti?
Žemėje yra daugiau nei septyni milijardai žmonių. Kai kuriuos jų gamta apdovanojo išskirtinėmis išvaizdos savybėmis, paversdami juos unikaliais visame pasaulyje.
Michaelis ir Triša kilę iš JAV, Aidaho valstijos. Pora susipažino dar studentaudama, gyveno netoli vienas kito, todėl kartu eidavo namo, o ir į svečius vienas pas kitą dažnokai užsukdavo. Laikui bėgant tokia paprasta draugystė peraugo į kai ką daugiau.
Merginos Trišos ūgis vos 86 cm, o vaikino, vardu Michaelis – 180 cm ir tokia pora atrodė labai neįprastai.
2009 m jie nusprendė susituokti ir po kelių mėnesių atšoko vestuves.
Triša atėjo į pasaulį 1990 metais, tačiau dėl sveikatos būklės vos gimus, mažylei pusmetį teko praleisti ligoninėje griežtai stebint gydytojams. Esmė tame, kad mergaitės kaulai labai trapūs ir gydytojai padarė išvadą, kad jos ūgis nesieks 1 metro.
Triša vaikystėje. Tačiau, nepaisydama tokios ypatybės, Triša visada stengėsi gyventi pilnavertį gyvenimą ir negaišti laiko liūdesiui ir depresijai. Vietoje namų mokymo ji mokėsi įprastoje mokykloje, vėliau įstojo į koledžą, kur ir sutiko savo antrąją pusę.
Kaip pasakoja Michaelis, nuo tada, kai Triša ištarė „taip“ ir iki šiol jis jaučiasi laimingiausias vyras pasaulyje. Jis pasiruošęs nešioti savo mylimąją ant rankų tiesiogine to žodžio prasme.
Po vestuvių jaunieji persikėlė į didelį namą su nuosavu kiemu, viskas buvo idealu, iki pilnos laimės trūko tik vaikiško juoko didžiuliame name.
Medikai visaip atkalbinėjo Trišą gimdyti, tačiau jos ir vyro troškimas tapti tėvais buvo stipresnis.
Ir beveik prieš 6 metus į pasaulį atėjo Trišos ir Michaelio sūnelis. Berniuką pavadino Mavenu. Jis gimė 33 nėštumo savaitę, jo svoris buvo 1750 g ir jis buvo absoliučiai sveikas! Laimei, jis nepaveldėjo mamos ypatybės ir jau būdamas trejų aplenkė ją ūgiu.
Mavenui dabar beveik 6 metai, jis ruošiasi mokyklai ir lanko įvairius paruošiamuosius kursus. Triša veda savo tinklaraštį socialiniuose tinkluose, kur dalijasi jų šeimos gyvenimo momentais. Pora svajoja turėti dar vieną mažylį, bet visa tai ateityje.
Mano vardas Katia, ir mes su daugeliu bendraamžių einame į kūdikių namus ir padedame šių namų darbuotojams su mažyliais. Bet mamai aš nieko nepasakojau, nes ji gali man uždrausti tuo užsiimti.
Štai suaugusieji mums sako, kad mes, dabartinis jaunimas, nelabai geras, o aš noriu pasakyti, kad tai netiesa. Taip, tarp mūsų yra visokių, bet pagrinde visi jaunuoliai geri. Štai mano draugai ne alų geria ant suoliuko, o kūdikių namuose žaidžia su vaikais.
Kūdikių namuose yra berniukas Miša ir mergaitė Sveta, jie dvynukai. Aš nežinau kodėl, bet iškart aš taip prisirišau prie jų, o jie prie manęs. Kai aš ateidavau, jie žaisdavo tik su manimi, be manęs nenorėjo valgyti.
O paskutinį kartą man teko net truputį ten užtrukti.
Miša ir Sveta, jie manęs nepaleido, visą laiką verkė, bet man pavyko su jais susitarti, kad rytoj aš vėl pas juos ateisiu ir jie nurimo.
Mama galvojo, kad aš vaikštinėju su draugais, bet aš nieko jai nesakiau, bijojau, kad ji uždraus man savanoriauti.
Ir štai kartą mama man pasakė, kad ją kviečia į skubią operaciją (ji gydytoja), ir paliepė man paruošti pamokas ir eiti miegoti.
Bet, kai tik mama išėjo, aš iškart nuvažiavau į kūdikių namus aplankyti draugų. Ten stovėjo greitoji pagalba. Pasirodo, Miša susilaužė ranką, o Sveta koją, ir juos išvežė į tą ligoninę, kur dirbo mano mama.
Jau kitą dieną po pamokų aš nuvažiavau aplankyti mažylių, jie labai džiaugėsi mane pamatę. Aš juos pamaitinau, nes jie išvis buvo atsisakę maisto. Ligoninėje jiems buvo baisu, jie jautėsi vieniši.
Aš nusprendžiau pasilikti ir paguldyti juos miegoti, tuo metu į jų palatą įėjo mano mama. Aš net negirdėjau kaip ji įėjo, ji tiesiog stovėjo ir stebėjo, kaip aš jiems seku pasaką ir jie užmiega.
Kai mažyliai užmigo, tarpduryje aš pamačiau savo mamą. Ir tuomet aš jai prisipažinau, kad mes su draugais šefavome kūdikių namus mūsų rajone.
Ji mane apkabino ir pasakė, kad manė, jog aš paprasčiausiai vaikštinėju su draugais, o aš tikras žmogus…
Po dviejų mėnesių Miša ir Sveta gyveno mūsų namuose. Mama apiformino globą ir jie tapo mano broliu ir sese.
Laikas bėgo greitai, Miša ir Sveta jau baigė mokyklą ir įstojo į medicinos institutą, jie taps gydytojais, kaip ir mano mama. Mūsų šeima labai draugiška.
Aš ištekėjusi, turiu du nuostabius savo vaikus, kuriuos aš labai myliu.
O mano vyras ir jo tėvai,tik sužinoję, kad mano brolis ir sesuo – įvaikinti, ėmė į mano mama žvelgti su dar didesne šiluma ir švelnumu.
Juk ne kiekvienas žmogus pasiruošęs priimti vaikus iš vaikų ar kūdikių namų, tam reikia būti labai drąsiu žmogumi.
