Kategorija: Istorijos

Riona Kelly gyveno gražų gyvenimą, turėjo mylintį vyrą, augino penkis nuostabius vaikus. Tačiau vieną dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Visa jos idilė pasikeitė per kelias nelaimingo įvykio minutes, kai kai ji atsibudo ligoninėje ir išgirdo savo diagnozę.

Po visų sukrėtimų jos vyras nusprendė pabėgti nuo šios nepatogios situacijos. Tačiau jis nežinojo, kad labai greitai dėl to pasigailės. Moteris pateko į eismo įvykį, po kurio liko paralyžiuota žemiau juosmens. Ji išgyveno tikrą fizinį ir moralinį skausmą.

Riona pripažįsta, kad ne vieną kartą galvojo apie savižudybę, ypač po to, kai vyras ją paliko pasibaisėjęs situacija ir išsigandęs to, kas jų laukė. Tuo metu moteris nežinojo, kad ji yra pajėgi daryti neįtikėtinus dalykus.

Penkių vaikų mama buvo visiškai paralyžiuota, o gydytojai nežadėjo nieko gero. Ji nežinojo kaip reikės gyventi toliau. Tačiau vienintelę viltį jai suteikė penki nuostabūs ir pilni energijos vaikai. Jai teko kovoti dėl atžalų ateities.

Kai vyras ją paliko, sakė, kad jiems jau seniai nesiklosto santykiai ir jis ją palieka ne dėl šio įvykio. Tačiau moteris puikiai suprato tiesą. Jos vyras išsigando, kad turi neįgalią žmoną ir paliko ją kovoti vieną. Pirmiausia ji turėjo minčių apie savižudybę, tačiau po to suprato, kad turi kovoti dėl savo vaikų. Kada Riona kovojo su dramatiškomis mintimis ir buvo arti lūžio taško, ji žiūrėdavo į savo vaikus pilnus meilės ir noro padėti sergančiai mamai. Galų gale ji susiėmė ir pradėjo sunkiausią darbą savo gyvenime dėl jų.

Nors gydytojai nesuteikė jokių šansų, moteris vis tiek kovojo dėl to, kad vėl galėtų atsistoti ant kojų. Pradėjo nežmoniškai sunkią reabilitaciją. Po pusės metų ji jau galėjo pati atsistoti ant kojų. Dar kelių mėnesių bėgyje ji pradėjo daryti savo pirmus žingsnius.

Moters fizioterapeutas Keith labai stebėjosi jos užsispyrimu. Jis kaip įmanydamas palaikė jos norą vėl vaikščioti. Gydytojas ir jo pacientė praleido labai daug laiko kartu. Po kažkurio laiko tapo aišku, kad šiuos du žmones jungia stiprūs jausmai. Jie prisipažino vienas kitam, kad nuo pat pradžių jautėsi įsimylėję.

Vyras susipažino su Rionos vaikais, kurie jį labai pamilo. Nauja pora sukūrė mylinčią šeimą bei vienas kitą palaikė nuo pat pradžių. Mylimasis matė, kokia nuostabi ir stipri moteris yra Riona, o ji jautė, kad yra mylima.

Vyras, kuris paliko savo žmoną pačiu sunkiausiu metu nežinojo, kad turėjo tokią stiprią moterį. Tik pamatęs ant kojų stovinčios Rionos nuotraukas internete jis suprato, ką prarado. Vyras labai gailėjosi, kad paliko savo žmoną ir vaikus, tačiau kai jis tai suprato, jau buvo vėlu.

Moteris surado savo tikrąją meilę. Dabar ji tvirtina, kad šis įvykis buvo jos likimas, kuris turėjo atsitikti jos gyvenime.Avarija atnešė į jos gyvenimą tai, kas svarbiausia: mylinčius ir ją branginačius žmones.

Telefono atsiradimas suteikė žmonijai galimybę bendrauti per atstumą. Ir visai nesvarbu, ar jūsų pašnekovas yra už kelių kilometrų, ar kitame pasaulio gale. Reikia tik kelių paspaudimų ir galime bendrauti su savo artimu žmogumi.

Tačiau būkime atviri – telefoninis pokalbis niekada nepakeis gyvo bendravimo. Juk mūsų pokalbiai neapsiriboja tik žodžiais. Veido išraiškos taip pat yra be galo svarbios.

Ši linksma istorija yra puikus pavyzdys, kad telefoninis pokalbis gali pridaryti problemų, kai nematai žmogaus su kuriuo bendrauji…

– Labas, brangute. Čia tėtis skambina. Ar mama kažkur netoliese?

– Labas, tėti. Ne, ji viršuj – miegamajame, su dėde Giedriumi.

Po trumpos pauzės tėtis sako:

– Mieloji, bet juk tu neturi dėdės Giedriaus.

– Aišku, kad turiu. Jis šiuo metu miegamajame su mama.

– Supratau… Aš tavęs paprašysiu padaryti vieną dalyką. Padėk telefoną ant stalo, užbėk į viršų, pasibelsk į miegamojo duris ir užėjusi garsiai sušauk: mama, tėčio mašina įvažiavo į kiemą“ – viską paaiškino tėtis.

– Gerai, tėti, palauk minutę.

Po kelių minučių mergaitė grįžta prie telefono:

– Padariau viską, kaip sakei, tėti.

– Na, ir kaip sureagavo mama?

– Mama labai išsigando, be drabužių iššoko iš lovos ir rėkdama pradėjo bėgioti. Tada ji paslydo, trenkėsi galva į komodos kampą ir dabar visiškai nejuda.

– O Dieve!!! O kaip dėdė Giedrius?

– Jis taip pat greitai pakilo iš lovos be drabužių. Tuomet iššoko pro langą į mūsų baseiną. Manau, kad jis nežinojo, jog praėjusią savaitę tu ištraukei visą vandenį. Dėdė Giedrius atsimušė į baseino dugną ir dabar taip pat nejuda.

*** Ilga pauzė ***

Tada tėtis sako:

– Bet mes juk neturime baseino… Ar aš kalbu su Paula?

– Ne, su Kotryna… – ramiai atsako mergaitė.

Mažų vaikų mamos puikiai žino, kad maitinimas krūtimi viešoje vietoje gali būti tikras iššūkis.

Daugelis supranta, kad tai tiesiog natūralus dalykas, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie nužvelgia mamas smerkiančiais žvilgsniais. Nors jos tik bando pamaitinti savo mažylius.

Su tokiais smerkiančiais žvilgsniais ne kartą teko susidurti ir trijų vaikų mamai Jackie Johnson-Smith.

“Maitinti krūtimi yra tekę pačiose įvairiausiose vietose, tačiau kiekvieną kartą pasiruošiu, kad teks susidurti su ne pačiais maloniausiais aplinkinių žvilgsniais“ – socialinio tinklo paskyroje rašė Jackie.

Prieš kurį laiką moteris su savo šeima lankėsi picerijoje. Vienu metu jos jauniausias sūnus pasidarė neramus ir reikėjo kuo greičiau jį pamaitinti.

Jackie nežinojo, kaip sureaguos picerijos darbuotojai ar lankytojai, tačiau kaip įprasta, ji buvo pasiruošusi blogiausiam.

Net ir pamaitintas kūdikis nenusiramino, todėl mama kartu su sūnumi trumpam pakilo nuo stalo. Picerijos personalas neprašė to padaryti, tačiau Jackie nenorėjo trukdyti kitiems lankytojams.

Šeimą aptarnavusi padavėja matė, kaip mama pakilo nuo stalo, tačiau tuo metu nieko nesakė. Tik sugrįžusi prie stalo Jackie sužinojo, ką iš tiesų apie ją galvoja padavėja.

Kol Jackie rūpinosi mažyliu, jo vyras liko apmokėti sąskaitos už maistą. Padavėja paliko žinutę ant čekio, kuri labai sujaudino trijų vaikų mamą.

“Mus aptarnavusi padavėja įteikė šį čekį mano vyrui. Jos palikta žinutė mane itin sujaudino…“ – toliau socialiniame tinkle rašė Jackie.

Ant čekio buvo parašyta: “Sumokėjau už vieną jūsų picą. Pasakykite savo žmonai ačiū už žindymą viešoje vietoje“.

Perskaičiusi žinutę Jackie pravirko.

“Per savo gyvenimą teko susidurti su daugybe piktų žmonių, kurie reiškė nepasitenkinimą dėl maitinimo krūtimi viešoje vietoje. Tačiau šios nuostabios padavėjos poelgis leidžia pamiršti visą anksčiau patirtą negatyvą“ – sako Jackie.

Kelsey Zwick su vyru buvo be galo laimingi, kai sužinojo, jog laukiasi dvynukių. Tačiau identiškų mergaičių laukimą aptemdė diagnozuoti sutrikimai, kuriuos gydytojai bandė sukontroliuoti dar mamos įsčiose. Iki dvynukių gimimo Kelsey buvo atlikta operacija gimdoje.

29-ą nėštumo savaitę pasaulį išvydo dvi nuostabios mažylės Eva ir Lucy. Eva gimė būdama sveika, tačiau jos sesei Lucy prireikė dirbtinio kvėpavimo aparatų pagalbos. Dėl šios priežasties mažylė buvo gydoma nuo chroniškos kvėpavimo takų ligos vienoje geriausių ligoninių Filadelfijoje.

Kas tris mėnesius mamai su dukra teko skristi iš Floridos į Pensilvaniją ir kiekvieną kartą Kelsey labai jaudinosi dėl kelionės. Dažniausiai visi skrydžiai praeidavo sklandžiai ir Lucy būdavo tyli, tačiau niekada negali žinoti, kaip susiklostys sekanti kelionė.

Kartą Kelsey ir Lucy pirmos įlipo į lėktuvą ir atsisėdo savo vietoje prie lango. Jauna mama susidėjo sauskelnių krepšį, mažylės deguonies balioną ir laukė kitų įlipančių keleivių. Netrukus prie Kelsey priėjo stiuardesė ir pasakė kai ką neįtikėtino. Skrydžių palydovė paaiškino, kad vienas lėktuvo keleivis nori su ja apsikeisti vietomis.

Prisistatyti nepanoręs vyras pasiūlė jaunai mamai užimti jo vietą pirmoje klasėje. Iš pradžių Kelsey nesuprato, kas vyksta, tačiau kai ji suvokė, kad kažkas nori padaryti gerą darbą, ji pravirko. Moteriai taip ir nepavyko gyvai padėkoti geraširdžiam žmogui, todėl ji tai padarė viešai internete.

Moteris kreipėsi į geraširdį vyrą iš 2D vietos skrydyje ir skyrė jam šiltus žodžius:

“Noriu pasakyti didelį ačiū ne už suteiktą vietą, o už patį poelgį, kuris mane be galo sujaudino. Ačiū už tai, kad mane su dukra pastebėjote ir nusprendėte padaryti kažką dėl mūsų“.Reklama

“Pastarieji metai buvo tikrai nelengvi mūsų šeimai, tad tokie gražūs poelgiai yra priminimas, kad pasaulyje yra daugybė nuostabių žmonių. Laukiu tos dienos, kai galėsiu savo dukrelei papasakoti apie tai, kokio gerumo mes kadaise sulaukėme iš visiškai nepažįstamo žmogaus“.

Graži padėka vos per naktį išplito visame pasaulyje.

Jautriu įrašu pasidalino šimtai tūkstančių žmonių, o apie Kelsey istoriją kalbėjo net didžiausi televizijos kanalai. Ši istorija sujaudino tūkstančius žmonių dėl savo paprastumo. Kartais gyvenime trūksta tų mažų gerų darbų, kurie nusveria visus turimus rūpesčius. Mūsų pasauliui reikia daugiau tokių žmonių, kaip nepažįstamasis iš 2D vietos lėktuve…

Raminta ir Laurynas susituokė vyresniame amžiuje, kai jiems buvo jau per 30 metų. Sutuoktiniai ilgą laiką bandė susilaukti vaiko, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Teigiamo rezultato nedavė ir išbandytas dirbtinis apvaisinimas…

Galiausiai Raminta ir Laurynas susitaikė su tuo, kad jiems nelemta turėti vaikų.

– Deja, bet kartais gyvenime taip jau nutinka, – tarė gydytoja.

– O tai ką mums dabar daryti? – paklausė Raminta.

– Visada galima įsivaikinti…

Raminta ilgai galvojo apie gydytojos pasiūlymą, tačiau tuo pačiu abejojo, ar Laurynas palaikys šią mintį. Labai dažnai vyrai negali priimti svetimo vaiko ir auginti kaip savo.

– Nagi, Raminta! Puikiai žinai, kad svajoju apie vaiką. Tikiu, kad globos namuose yra pilna nuostabių vaikučių. Nueikime ten ir pasižiūrėkime.

– Laurynai, ar tu rimai? Aš tokia laiminga…

Pora nuvyko į netoliese esančius vaikų namus, kur pokalbis su vadove buvo ilgas ir rimtas. Tai labai vargino, tačiau reikia suprasti ir šią moterį. Jai rūpi į kokią šeimą pateks vaikai.

– Siūlyčiau pradėti ruošti reikiamus dokumentus, nes visa įvaikinimo procedūra yra labai varginanti ir ilga. Taip pat paruoškite ir artimus žmones. Vaiką reikės priimti kaip savą, – pasakojo įstaigos vadovė.Reklama

Sutuoktiniai nusprendė pameluoti savo artimiesiems ir pasakė, jog Raminta yra nėščia. Vėliau jie tik supažindins su vaiku, o ir giminaičiai gyvena kitame mieste.

Galiausiai atėjo diena, kai Raminta ir Laurynas galėjo susipažinti su vaikučiais.

– Kokie jie visi nuostabūs, – tarė Raminta.

– Pažiūrėkite į šį gražų mažylį. Rokas pas mus jau kuris laikas, tačiau jis niekam nereikalingas… – pasakojo vaikų namų vadovė.

– Kaip šitaip? O tai kur jo tėvai?

– Jo mama mirė gimdydama, o tėvas atsisakė pripažinti tėvystę. Roko biologinė mama taip pat užaugo vaikų namuose, todėl nėra artimųjų, kurie galėtų jį priimti.

Galiausiai pora įsivaikino Roką. Jie nusprendė kurį laiką nesilankyti pas savo tėvus, kad nekiltų jokių papildomų klausimų. Tam jie buvo sugalvoję pačių įvairiausių priežasčių.

– Kiek daug daiktų jau Rokas turi… Manau, kad reikėtų kraustytis į didesnį butą, – pasakė Laurynas.

– Šnekėjai jau su savo mama?

– Aha… Ji labai supyko, kad nieko nesakiau apie tavo “nėštumą ir gimdymą“.

– Mano mama sureagavo taip pat… Na, svarbiausia, kad turime Roką ir jie nieko nesužinos.

– Teisybė. Mažiau žino – geriau miega.

– Laurynai, užmesk akį į Roką. Aš labai prastai jaučiuosi…

Ramintos savijauta negerėjo net kelias dienas iš eilės, todėl ji nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

– Jūs nėščia. Pagaliau išsipildė jūsų svajonė! – tarė gydytoja.

– Kaip tai nėščia???

– Oi, brangioji… Per savo gyvenimą mačiau ne vieną tokį atvejį…

– Tačiau mes įsivaikinome Roką, nes galvojau, jog niekada taip ir nepastosiu…

– Na, galite džiaugtis! Dievas jus palaimino už gražų poelgį. Įsivaikinote berniuką, todėl Dievas nusprendė jums atsiųsti dar vieną mažylį.

Taip per vienerius metus Ramintos ir Lauryno šeimą papildė du gražūs vaikai. Sutuoktiniai neįtikėtinai džiaugiasi šiuo stebuklu ir dėl nieko nesigaili. Jie augina Roką, kaip savo vaiką, o neseniai susilaukė ir dukrytės. Gyvenime visada už gerą atsilyginama geru…

1953 metais Floreen ir Ed Hale susituokė Niujorke. Kartu jie praleido daugiau nei 60 metų, o santuokoje susilaukė dviejų vaikų – Renee and Ricky.

Ed buvo žinomas dėl savo ypatingo rūpinimosi žmona. Jis šią moterį mylėjo labiau už viską pasaulyje…

Anksčiau Floreen dirbo telefonine konsultante, o vyras nuolat ją aplankydavo darbe ir atnešdavo pietus ar skanų desertą.

Net, kai žiemą lauke būdavo labai šalta, Ed pirmiausiai sušildydavo automobilį ir tik tada žmoną pakviesdavo važiuoti.

Giminės ir draugai vyrą pradėjo vadinti “šventuoju Edvardu“.

Sunkios ligos sutuoktinius užklupo vienu metu, tačiau jie pateko į skirtingas ligonines.

Kai Edui buvo 80 metų, jam prasidėjo problemos su inkstais. Vyras taip pat sirgo cukriniu diabetu ir patyrė širdies smūgį. Tačiau visą šį laiką Ed ir toliau rūpinosi savo žmona. Dukra manė, kad tėtis laikėsi tik dėl to, kad reikia pasirūpinti mama.

Po kelių dienų praleistų ligoninėje Ed pabudo ir pasakė: “Aš turiu pamatyti Floreen“.

Problema buvo tai, kad Floreen gulėjo kitoje ligoninėje, esančioje už 55 kilometrų. Sutuoktinių sveikatos būklė buvo labai prasta, tačiau abiejų ligoninių darbuotojai padarė viską, kad Ed ir Floreen susitiktų paskutinį kartą.

Ligoninė paruošė palatą su dvejomis lovomis, kad sutuoktiniai galėtų laikytis už rankų, kol mirtis juos išskirs.

Kitą rytą Floreen mirė…

Paskutiniai Edo žodžiai buvo: “jeigu tu mirsi, aš keliausiu su tavimi“. Taip ir nutiko – po 36 valandų vyro gyvybė užgeso.

Vėliau sutuoktiniai buvo palaidoti toje pačioje vietoje.

Štai kas yra tikra meilė…

Daugelis žmonių apie benamius atsiliepia neigiamai ir stengiasi nuo jų laikytis kuo atokiau. Tačiau jie taip pat turi jausmus ir svajones.

Ir kartais žmonės, kurie turi mažiausiai, yra pasiryžę atiduoti viską. 24-erių Caroline Santana tai patyrė savo kailiu.

Mergina gyvena San Paulo mieste, Brazilijoje.

Vieną vakarą ji ruošėsi važiuoti autobusu namo, tačiau pasikuitusi rankinėje suprato, kad dingo jos autobuso bilietas. Caroline taip pat neturėjo grynųjų pinigų bilietui.

Kaip tik tuo metu prie jos priėjo vyras. Jis akivaizdžiai buvo benamis ir paprašė merginos pinigų.

“Taigi aš jam atsakiau: ar gali palaukti minutėlę? Pamečiau savo autobuso bilietą“ – Facebooke rašė Caroline Santana.

Tačiau mergina nesitikėjo sulaukti tokio vyro atsakymo…

“Kiek tau reikia ant bilieto?“ – paklausė benamis. “Aš turiu tik 4 realus (~0,7 euro), bet galiu tau juos atiduoti“.

Caroline labai nustebino šis pasiūlymas, tačiau ji atsisakė vyro pinigų.

“Ar tu tuo tikra? Aš galiu tau duoti šiuos pinigus. Nenoriu, kad eitum pėsčiomis. Aš galiu tau padėti“ – sakė jis.

Tada mergina dar kartą pažvelgė į savo rankinę ir rado bilietą.

Ji padėkojo benamiui už jo gerumą ir pradėjo eiti link autobusų stotelės.

Bet po kelių sekundžių mergina atsisuko atgal. Ji norėjo nufotografuoti benamį vyrą ir pasidalinti jo nuotrauka Facebooke, kad visi pamatytų, kokią didelę širdį turis šis vyras.

“Parašyk, kad mano vardas Cezaris. Toks mano vardas!“ – pasakė jis.

Caroline savo rankinėje rado 2 Brazilijos realus ir atidavė juos vyrui.

Mergina aprašė savo susitikimą su benamiu vyru Facebooke, o ši istorija susilaukė daugiau nei 500 tūkst. teigiamų atsiliepimų.

“Ar tai buvo paprastas gestas? TAIP! Tačiau jis yra pamokantis. Šis ponas, kuris turi tiek mažai, buvo pasiruošęs atiduoti viską man, kad tik nereikėtų eiti namo pėsčiomis. Esu įsitikinusi, kad daugelis žmonių jį smerkia dėl jo išvaizdos. Kiti galbūt jį vadina vagimi. Tačiau šis vyras turi milžinišką širdį.

Ši istorija yra nuolankumo, išminties ir meilės pamoka! Niekada nevertinkite žmonių pagal jų išvaizdą…“.

Nors dalis žmonių tiki, kad sapnų nesapnuoja arba bent jau jų niekada neprisimena, dalis žmonių sapnuoja itin ryškiai. Kartais tai būna malonūs jausmai ir vaizdiniai, tačiau kartais pasąmonė krečia labai žiaurius pokštus mums miegant. Jenna Evans buvo iš tų žmonių, kurie kartais sapnuoja kažką, kartais ne.

Vieną naktį ji miegojo labai neramiai, nes prieš tai dienos stresas matyt atsiliepė jos nervinei sistemai. Mergina miegodama sapnavo, kad važiuojant labai greitu traukiniu ją vejasi blogiukai, norintys pavogti jos sužadėtuvių žiedą.

Sapne jos sužadėtinis pasiūlė labai keistą dalyką, kurį mergina ir padarė. Jis pasiūlė jai praryti žiedą – taip vagys jo niekaip nepasieks. Ryte pabudusi mergina buvo sutrikusi, nes jos sapnas buvo tikrai kupinas įtampos. Tačiau prisiminusi detales ji pažiūrėjo į savo ranką.

Jos sužadėtuvių žiedo ten nebuvo, o niekada jo nenusiimanti mergina žinojo, kad ji negalėjo brangenybę pamesti kažkur namuose. Staiga ji suvokė, kad tai, ką ji padarė sapne, tikriausiai padarė ir realybėje miegant. Kai Jenna papasakojo savo sužadėtiniui apie tai, kas nutiko, jis negalėjo patikėti.

Sužadėtiniai skubiai nuvyko į ligoninę, kurioje jie vos sugebėjo paaiškinti, kas ir kaip nutiko. Gydytojams tai buvo pirmas kartas, kai suaugęs žmogus praryja ką nors sapnuojant. Nuryti nevalgomus daiktus dažniausiai linkę mažamečiai, tad tai, kas nutiko suaugusiai merginai, sukėlė šiokį tokį šoką gydytojams.

Atlikta rentgeno nuotrauka parodė, kad žiedas saugiai gulėjo merginos skrandyje. Nors galima būtų leisti gamtos dėsniams susitvarkyti su šia problema natūraliai, gydytojai nusprendė daryti zondo procedūrą, nes būsimos nuotakos nelaimei, žiedas buvo didesnis nei įprasta.Reklama

Netrukus po nelabai malonios procedūros pora atgavo žiedą, o Jennos sveikatai pavojaus nebeliko. Medikai tik pasiūlė pabendrauti su miego specialistais ir išsiaiškinti jos tokių aktyvių sapnų priežastį ir rasti būdų, kaip miegoti kokybiškiau.

Nors iš pradžių jos sužadėtinis ir abejojo, ar saugu Jennai grąžinti žiedą, netrukus mergina vėl puikavosi žėrinčiu deimantu ten, kur jam vieta. Jenna nepasikuklino ir pasidalino kurioziniu nutikimu Facebook puslapyje, kuriame jos istorija patiko daugiau nei 100 000 žmonių.

Laimei, ši istorija pasibaigė laimingai… Šį nuotykį mergina prisimins visą gyvenimą, o jos būsimasis vyras bus akylesnis ir stebės, ar jo mylimoji neturi ir daugiau naktinių miego “nukrypimų”. 

Būsima mama buvo atleista praėjus 10 dienų po pokalbio dėl darbo.

21-erių Jennifer Rodriquez atvyko į pokalbį Denverio advokatų kontoroje ir buvo pasiruošusi gauti darbą. Pokalbis praėjo gerai, o Jennifer, sužinojusi, kad gavo darbą, spindėjo iš laimės ir didžiavosi savimi.

Tačiau Jennifer šypseną greitai pakeitė nusivylimas, kai po dešimties dienų ji buvo atleista iš pareigų. Ji teigė, kad atleidimas įvyko dėl itin keistos priežasties.

Jennifer teigė, kad firmos advokatas, kuris įdarbino moterį, apkaltino ją slėpus faktą, jog ji yra nėščia.

„Paprašiau, kad man atskleistų priežastį kodėl buvau atleista, o jis atsakė, kad pasielgiau nesąžiningai, mat per pirmąjį ar antrąjį pokalbį dėl darbo neatskleidžiau, kad esu nėščia“, – sakė Rodriguez.

Jennifer teigė, kad buvo aštuntą mėnesį nėščia, kai dalyvavo pokalbyje dėl darbo, ir paaiškino, jog jos nėštumas buvo aiškiai matomas. Dėl netikėto atleidimo iš pareigų būsimoji mama neteko pajamų šaltinio.

Jennifer buvo pasakyta, kad ji buvo atleista už nesąžiningumą ir slėpimą, kad yra nėščia.

Moteris taip visko nepaliko. Ji susisiekė su AV lygių užimtumo galimybių komisija (EEOC) ir pateikė ieškinį advokatų kontorai. Ir ji laimėjo.

Mamai buvo skirta 30 tūkst. USD dolerių išmoka. Advokatas Karlas Tetzlaffas pareiškė, kad norėtų, jog tokių drąsių moterų būtų daugiau.

DNR testas atskleidžia tiesą. 

1978 metais dvi tėvų poros toje pačioje ligoninėje susilaukė nuostabių dukrelių. Viena mergaitė buvo pavadinta Valentina, kita – Tatjana. Tačiau po to, kai kūdikiai ligoninėje buvo išmaudyti, Valentina ir Tatjana išvyko namo su svetimais tėvais. Mažyles užaugino mylintys tėvai, kurie tik vėliau sužinojo apie tai, kas tądien nutiko … 

Nepaisant visų pastangų, abi šeimos susidūrė su tam tikrais sunkumais. Abi mergytės susidūrė su žindymo sunkumais. Abu kūdikiai buvo nepaprastai dirglūs, bet  jaunoms mamytėms buvo sunku suprasti, ar tai tik normalus kūdikio elgesys, ar kažkas visgi negerai… Taigi tėvai susitaikė su keistu elgesiu. 

Tačiau likimas buvo parengęs kitą planą. Tatjanos tėvų kaimynė pažinojo abi šeimas. Moteris negalėjo nepastebėti, kad mergaitės visai nepanašios į jų tariamus tėvus.

Prieš 1999-uosius Tatjanos šeimai persikėlus gyventi į JAV, kaimynė pagaliau pasidalijo su šeima savo įtarimais. Tatjanos tėvus taip pat tai neramino. Šeima norėjo sužinoti, ar maža mergaitė, kurią jie užaugino ir mylėjo kaip savo dukrą, iš tikrųjų yra jų biologinis vaikas. Tačiau, deja, Tatjanos šeimai nepavyko rasti nei Valentinos, nei jos šeimos. 

2017 m. rugpjūtį Tatjana, visada žinojusi, jog nėra panaši į savo tėvus, Facebook platformoje ėmė ieškoti Valentinos, mat prisiminė gandus, kuriuos girdėjo būdama dar maža. Suradusi merginos profilį internete, ji suvokė, kad Valentina nepaprastai panaši į ją užauginusius tėvus. 

Per ateinančias kelias savaites Valentina ir Tatjana apsikeitė informacija ir savo vaikystės nuotraukomis ir nusprendė žengti kitą žingsnį: atlikti DNR tyrimą ir po 39 metų susitikti pirmą kartą. Ir paaiškėjo, kad Tatjana ir Valentina iš tikrųjų buvo sukeistos vos tik gimusios.