Savo darbui atsidavę mokslininkai labai stengsis mokslo labui. Kartais be sąžinės graužaties gali iškilti pavojus žmonių likimams ir net gyvybėms… Vienas toks skandalingas incidentas įvyko septintajame dešimtmetyje…
Peteris Neubaueris – psichiatras, tyrinėjęs genus ir jų reikšmę žmogaus gyvenime. Tam jis pasirinko gyvus žmones, kurių likimą nusprendė pakeisti pats. Tai buvo trynukai, mama jų atsisakė gimdymo namuose. Jis išskyrė vaikus, ir jie buvo atiduoti globėjų šeimoms, turinčioms skirtingas pajamas.
Berniukai užaugo nežinodami apie vienas kito egzistavimą. Įdomiausia, kad du iš jų pasirinko tą patį universitetą, kuriame iš tikrųjų ir susipažino. Vaikinai labai nustebo dėl tokio panašumo ir, žinoma, pradėjo aiškintis įvaikinimo aplinkybes… Ir tiesa išaiškėjo.
O trečiasis brolis viską sužinojo jau iš naujienų ir netrukus susitiko su kitais dviem.
Paaiškėjo, kad nepaisant skirtingos šeimų finansinės padėties, broliai užaugo labai panašūs vienas į kitą. Ir tai ne tik išvaizda, jie turėjo tuos pačius mitybos įpročius, skaitė tas pačias knygas, žiūrėjo tuos pačius filmus, turėjo panašių pomėgių. Kai broliai kalbėdavosi, suprasdavo vienas kitą tiesiogine prasme iš pusės žodžio.
Visai istorijai paviešinus, visuomenė pasipiktino Neubauerio eksperimentu, žmonės jį apkaltino nežmoniškumu. Nors gydytojas įrodė genų svarbą žmogaus gyvenime, šis skirstymas neigiamai paveikė brolius. Visi trys prisipažino patyrę psichikos sveikatos problemų. Vienas iš dvynių viso to neatlaikė ir savo noru mirė.
Mokslininkų išvada buvo tokia: jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis negalima atskirti dvynių.
Štai toks beširdis eksperimentas, kurio kaina – gyvybė…