Gerumas visiškam nepažįstamajam – tai savybė, kurios šiais laikais labai trūksta įvairiose visuomenėse. Ar tai būtų varginga šalis, ar turtinga – dauguma žmonių linkę rūpintis tik savais reikalais ir visada apeiti kitą žmogų bėdoje.
Tačiau atsitiktiniai geri paprastų žmonių darbai vis dar įžiebia viltį, kad pasaulis dar netapo visiška savanaudžių planeta.
Nkosikho Mbele pastaruosius keletą metų dirbo “Shell” degalinėje, Pietų Afrikos Respublikoje. Nors jis uždirbo tikrai mažą atlyginimą, kaip ir daugybė kitų jo tautiečių, Nkosikho visada išliko geros širdies ir vieną dieną įrodė tai gražiu poelgiu visiškai nepažįstamajai. Monet van Deventer keliavo iš vieno miesto į kitą greitkeliu, kai pastebėjo, kad jos kuro bakas buvo apytuštis.
Užsukusi į artimiausią degalinę mergina sustojo, tačiau sekančias keletą minučių ji kuitėsi ieškodama savo banko kortelės. Prie jos priėjo Nkosikho ir, kaip įprasta, pradėjo plauti automobilio priekinį langą. Netrukus mergina darbuotojui pasakė, kad ji paliko korteles namie ir negali įsipilti kuro.
Tačiau Nkosikho pastebėjo merginos automobilio prietaisų skydelyje mirksinčią lemputę, kuri jam parodė, kad ji niekur toli nenuvažiuos.
Vaikinas akivaizdžiai pergyveno dėl merginos saugumo, nes jis žinojo, kad degalams pasibaigus ir sustojus judriame greitkelyje, Monet kils didelis pavojus. Nieko nelaukęs jis pasiūlė jai padėti. Nepaisant to, kad per mėnesį vaikinas uždirba apie 300 dolerių, jis pasiūlė jai sumokėti už 6 dolerių vertės kuro kiekį, kuris leistų jai pasiekti jos kelionės tikslą.
Iš pradžių mergina buvo skeptiška, nes galvojo, kad paskolinęs pinigų vaikinas reikalaus iš jos kokių nors banko detalių, kurias jis panaudotų negeriems tikslams. Tokio tipo apgavystės labai populiarios Afrikoje, tačiau Nkosikho teigė, kad jam nieko už paslaugą nereikia. Ji gali grįžti savaitės bėgyje ir atiduoti jam paskolintą sumą.
Merginą pribloškė toks darbuotojo nuoširdumas ir pasitikėjimas klientu, todėl apie įvykį ji negalėjo pamiršti visą dieną. Darbo dienos pabaigoje ji galiausiai sugrįžo į namus, pasiėmė piniginę ir grįžo atlyginti skolos vaikinui. Nkosikho labai nustebo pamatęs Monet dar tą pačią dieną, kuri nenorėjo ilgiau laukti ir atsiskaitė su vaikinu.
Tačiau apie tos dienos įsimintiną įvykį ir apie nepažįstamojo gerą darbą ji panoro pasidalinti ir su draugais internete. Mergina visiškai nesitikėjo, kad jos įrašas pasklis po visą šalį. Daugybė žmonių gyrė degalinės darbuotoją už gerumą ir norėjo kokiu nors būdu jam atlyginti už gerumą.
Šimtai žmonių rašė merginai žinutes ir paskatino ją sukurti lėšų rinkimo kampaniją, kurioje visi norintys galėjo palikti Nkosikho “arbatpinigių” už jo gerumą. Niekas nė negalėjo sapnuoti, kad vos per kelias dienas plačiai nuskambėjusio įvykio herojui bus paaukota per 27 000 dolerių.
Ši suma prilygo net 8 jo metiniams atlyginimams! Po savaitės Monet vėl aplankė Nkosikho su nuostabia žinia, kuri atėmė jam žadą. Jis niekada gyvenime net nesvajojo, kad jam iš dangaus nukris tokia dovana. Vaikinui trūko žodžių išreikšti visiems savo begalinį dėkingumą už iš esmės pakeistą gyvenimą.
Nuo tos dienos jis galės sau leisti mokslus, galės pasirūpinti savo vaikais ir visa šeima, kurią jis taip sunkiai išlaikė visą savo suaugusiojo gyvenimą.
“Aš tik padariau tai, ką padarytų kiekvienas doras žmogus. Esu iš visos širdies dėkingas už tai, kaip žmonės sureagavo į mano poelgį. Niekada nieko neprašiau, tačiau esu be galo dėkingas už tokį gyvenimo stebuklą” – žurnalistams pasakė staiga išgarsėjęs degalinės darbuotojas.
Galiausiai, Monet ir Nkosikho istorija tik parodo, kad geri žmonės patiria gerumą grąžos. Neretai, kaip šio herojaus atveju, tas gerumas grįžta padidėjęs tūkstančiu kartų.