Kai Veronika Semčenko iš Krasnodaro sužinojo, kad yra nėščia, ji pradėjo kruopščiai ruoštis naujam vaidmeniui. Tai jos antras vaikas, ir ji tikėjo, kad viskas bus gerai. Deja, tyrimų metu medikai vaikui nustatė retą ligą. Veronika buvo sugniuždyta, tačiau nėštumą nutraukti atsisakė. Ją palaikė vyras Jevgenij ir visa šeima, kuri su džiaugsmu laukė poros sūnaus.
Gimus Erofey, gydytojai pradėjo įtikinėti jo tėvus atiduoti jį įvaikinti. Jų nuomone vaikas sugadins jų gyvenimus ir jiems teks rūpintis tik juo. Kai kurie poros draugai taip pat stebėjosi, kai Veronika su kūdikiu nusprendė grįžti namo. Po metų mama socialiniame tinkle parašė žinutę:
“Nuo tada, kai gimė sūnus, mūsų gyvenime buvo daug įdomių, nuostabių ir jaudinančių akimirkų. Tiek daug signalų, kad mums gerai sekėsi, kad jis su mumis. Ilgai jo laukėme, o diagnozuotas Dauno sindromas mums nebuvo kliūtis. Deja, žmonės tiesiogiai mūsų klausė, ar būtume nusprendę gimdyti jei apie tai sužinotume anksčiau.
O kaip gali būti kitaip? Jau 21 nėštumo savaitę žinojau, kad mūsų mylimam sūnui nustatytas Dauno sindromas ir tai neturėjo įtakos mūsų apsisprendimui. Nusprendėme, kad jei sūnus išgyvens, vadinasi, jis nori gyventi ir nei gydytojai, nei mes negalime iš jo atimti šios teisės. Mums buvo daromas spaudimas, bet mes buvome stipresni. Vienas gydytojas net tiesiai šviesiai pasakė, kad aš pagimdysiu pabaisą.
Žmonėms mano sūnus yra sergantis, vargšas vaikas, neturintis ateities. Bet jūs taip pat galite jį suvokti kaip žavų, unikalų berniuką, kuris yra stebuklas ir atsirado ne šiaip sau šiame pasaulyje. Jis turi kažką, ko mes neturime– savotišką vidinę jėgą. Jis turi tiek meilės ir šilumos, kad galėtų jos duoti visam pasauliui.
Jo šypsena pati gražiausia pasaulyje, o akys pasako daugiau nei tūkstantis žodžių. Be jokios abejonės jis kitoks. Bet mes tuo didžiuojamės. Jis trykšta džiaugsmu ir teigiama energija, o mes turime unikalią galimybę ja pasinaudoti kiekvieną dieną. Visada norisi grįžti pas jį ir pabučiuoti ar apkabinti. Žinau, kad kai kurie į jį žiūrėjo skeptiškai, bet apsigalvojo vos jį sutikę.
Šiandien galiu išdidžiai pasakyti, kad kaip mama turiu geriausią sūnų pasaulyje. Džiaugiuosi, kad tai mūsų kūdikis. Aš taip džiaugiuosi, kad padovanojau jam gyvenimą. Jis auga ir dovanoja mums šypseną kiekvieną dieną. Jis viską supranta ir yra mielas kūdikis. Buvome įspėti, kad sūnus sunaudos visą mūsų laiką ir pinigus.
Prašau patikėti mumis, kad taip neįvyko, nes iš jo gauname tiek energijos, kad galime net kalnus nuversti. Esu nuostabios dukros ir nuostabaus sūnaus mama. Aš myliu savo šeimą labiausiai pasaulyje”.
Jaudinantis mamos laiškas palietė žmones visame pasaulyje. Meilės kupina žinutė rodo, kad atvira širdis gali kalnus nuversti.