Trisha Taylor niekada nebuvo tas žmogus, leidžiantis kitiems pasakyti, ką ji gali ir ko negali.
Gimusi su osteogenesis imperfecta, taip pat žinoma kaip trapių kaulų liga, moteris yra vos 85 cm. ūgio. Genetinė mutacija, sukėlusi jai šią ligą, reiškia, kad jos kaulai yra nepaprastai trapūs ir lengvai lūžta.
Atsirado naujo gydymo galimybė
Mergytei gimus ir atlikus rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad kūdikis gimdymo metu patyrė 150 kaulų lūžių. Trishos vaikystę taip pat lydėjo dažni kaulų lūžiai. Net kvėpuoti ji turėjo tik padedant papildomam deguoniui, kad jos trapūs kaulai nenukentėtų.
Mergytė taip pat nuo 2 metų naudojosi vežimėliu, nes jos kūno svoris yra tiesiog per didelis, kad kaulai galėtų atlaikyti.
„Plaučiais negalėjau fiziškai giliai įkvėpti ir iškvėpti, – paaiškino Trisha. – Nes su kiekvienu atodūsiu, o juo labiau kosint ar čiaudint, rizikavau sulaužyti kaulą. Vien gulėjimas netinkamoje padėtyje galėjo baigtis kaulo lūžiu“.
Kai Trishai suėjo 12 metų, atsirado naujo gydymo galimybė. Ir tai pakankamai sustiprino mergaitės kaulus, todėl ji ryžosi išlipti iš lovos ir priimti savo gyvenimą tokį, koks jis yra.
„Buvo nuostabus jausmas, kai mano kauluose pradėjo kauptis jėgos, – sakė ji. – Po šešių mėnesių aš pradėjau keltis be pagalbos“.
Per ateinančius kelerius metus Trisha kiekvieną dieną sunkiai treniravosi, norėdama išmokti sklandžiai įlipti ir išlipti iš lovos, naudotis tualetu viena ir savarankiškai valdyti elektrinį vežimėlį. Būdama 17 metų ji buvo pakankamai savarankiška, kad galėtų stoti į koledžą, kur ir susipažino su savo būsimu vyru Michaelu Tayloru.
Michaelas yra 180 cm. ūgio vyras, tačiau jų fiziniai skirtumai nė vienam iš jų nebuvo svarbūs! Po metų pasimatymų jie susituokė. Nors vyras savo nuotakai pasakė, kad susilaukti vaikų jam nėra svarbu, Trisha buvo pasiryžusi tapti mama, nepaisydama gydytojos įspėjimų.
„Gydytoja mane perspėjo, kad mano kūdikis gali fiziškai sulaužyti mano kaulus augdamas įsčiose, ir sutraiškydamas mane iš vidaus“, – sakė ji.
Berniukas gimė 32 savaičių, atlikus cezario pjūvį
Nepaisant tos siaubingos minties, jauna sutuoktiniai pradėjo bandyti susilaukti kūdikio. 2014 metais Trisha patyrė du pražūtingus persileidimus. Pagaliau, po kelių nesėkmingų bandymų, 2016 metais kovo 29 dieną ji susilaukė sūnaus Maveno. Berniukas gimė 32 savaičių, atlikus cezario pjūvį, ir nepaveldėjo motinos genetinės ligos.
„Mavenui dabar 5 metai ir jis visiškai sveikas!“, – parašė Trisha savo internetiniame dienoraštyje „And She Did” ir kituose savo socialinės žiniasklaidos puslapiuose.
„Aš padedu kitiems pamatyti, kad viskas yra įmanoma, – rašo ji.- Mano tinklaraštis yra apie tai, kaip aš, kaip žmona ir motina, sėdinti neįgaliųjų vežimėlyje, nepaisau to, kas kitiems atrodo neįmanoma“.
Tuo Trisha tikisi įkvėpti visas mamas – nesvarbu, ar jos gyvena su negalia, ar ne – įgyvendinti savo drąsiausias svajones. „Jei aš galiu tai padaryti ir jos gali tai padaryti“, – parašė ji.
Laiminga mama aiškina, kaip savarankiškai pasirūpinti savo sūnumi, tačiau ji taip pat pasikliauja ir kitų siūloma pagalba, kad atliktų tai, ko fiziškai nepajėgi padaryti.
„Negaliu tiesiog šokti iš lovos ir bėgti pas Maveną, kai jis verkia, ir manau, kad jis tai gana greitai suprato. Jis visada buvo supratingas vaikas ir vis dar yra“, – parašė ji.
Trisha taip pat neslepia, kad įlipti ir išlipti iš automobilio sėdynės niekada nebuvo lengva. Bet po aštuonių mėnesių supratusi, kad negalės to padaryti pati. „Turėjau išmokti nesivaržyti klausti kitų žmonių. Vyras įsodina mane į automobilį, kai turiu važiuoti su kuo nors susitikti.
Jei vaikščiojant parke su vaiku, jis nubėga per daug toli, nebijau paprašyti nepažįstamo žmogaus pagalbos. Visada sakau, kad vaikui užauginti reikia kantrybės ir atsidavimo“, – parašė Trisha savo socialinio tinklo puslapyje.
