1992 m. vasario 29 d. paprastoje rusų šeimoje gimė mergaitė Tanya. Deja, ji turėjo rimtą patologiją: neturėjo šeivikaulio, kulkšnių ir daugybės pėdos kaulų. Diagnozė buvo stulbinanti: kūdikis niekada negalės vaikščioti.
Visi patarė Natalijai, Tanijos motinai, jos atsisakyti. Pati būdama vaiku 16-metė mama būtent taip ir padarė… O dabar, praėjo daug laiko, Tanya tapo Jessica ir puikiai vaikšto, ir ne tik vaikšto, bet ir tapo čempione bei pasiekė daugybę sporto aukštumų.
Beveik metus mergina buvo keliama iš prieglaudos į prieglaudą. Iki tol, kol 1993 metais ją įsivaikino amerikiečių šeima. Pastaroji tuo metu jau turėjo du vaikus, tačiau visada svajojo apie didelę ir stiprią šeimą. Tuo metu Rusijoje buvo lengviau įvaikinti kūdikius, todėl Stephenas Longas išvyko į tolimus kraštus parsivežti dukters. Jis ją iškart paėmė. Šeimos dėka Tanjos likimas kardinaliai pasikeitė, jai buvo suteiktas Džesikos vardas ir jie iškart ėmėsi gydymo.
Buvo nuspręsta, kad Jessicai reikia gerų protezų, todėl buvo atlikta eilė operacijų, jai amputuotos kojos aukščiau kelių. Ir nuo to laiko mergina ne tik gražiai vaikšto, bet ir plaukia kaip tikra undinė!
Tėvai ją nuvedė į baseiną, o tada treneris juos suglumino: ji plaukia labai greitai, greičiau nei vaikai su kojomis. Longs pradėjo domėtis paroolimpiniu sportu. O tėvai labai didžiavosi savo kūdikiu.
Jau būdama 12 metų ji iškovojo tris aukso medalius, paskui dar 6 kartus lipo ant prizininkų pakylos. Londono žaidynėse Jessica iškovojo dar 5 aukso medalius ir 2 sidabro medalius. Jai jau priklauso 18 pasaulio rekordų. Ir moteris net nesiruošia sustoti.
Šeima niekada neslėpė, kad Džesika – ne sava, nuo vaikystės jai viską nuoširdžiai pasakojo. Mergina prisipažįsta, kad visada svajojo aplankyti gimtinę ir susitikti su mama. Ji tik žinojo, kad jos vardas Natalija. Daugiau nieko. Bet ji ryžosi tai padaryti.
„Šią kelionę sugalvojo Dievas, aš tikrai apie tai svajojau“, – sakė Jessica pakeliui į Bratsko rajoną. „Aš nerimauju, kaip viskas susiklostys. Bet aš nekaltinu mamos, kad ji mane apleido. Esu jai dėkinga, kad suteikė man gyvybę.“
Savo amžiuje ji yra sėkminga sportininkė, malonus ir nuoširdus žmogus, Jessica visiškai neprisimena nuoskaudų ir nelaiko pykčio… Ją labai gerai užaugino įtėviai, jie jai suteikė daug meilės ir šilumos. Vargu ar ji galėjo visa tai pasiekti Sibiro kaime 90-aisiais.
Džesiką nustebino tai, ką pamatė. Senas ištrupėjęs namas, viskas apsnigta, tėvas dirba miško sklype, mama valytoja. Šio susitikimo filmuota medžiaga pasklido po internetą, visi verkė.
Tada mergina nuvyko į vaikų globos namus, iš kur buvo įvaikinta. Visus nustebino jos neįtikėtinas gerumas. Ji ilgai žaidė su paliktais vaikais ir pasakė, kad tikrai nori įvaikinti vaiką iš šių vaikų namų. Bet, deja, dabar įstatymai to neleidžia.
Jessica dar kelias dienas keliavo po savo gimtąsias vietas, su ja susitiko vietos valdžia ir paprasti žmonės. Jos motina Natalija jau sudarė susitarimą su amerikiečių kompanija dėl išskirtinės informacijos teikimo.
Jessica Long yra įkvepiantis žmogus. Ji tokia šviesi ir savo pavyzdžiu suteikia daug vilčių neįgaliems vaikams dėl geresnės ateities.