Catherine Svilicic žinojo, kokią atsakomybę ji prisiima iš prieglaudos namo pasiimdama Dobermanų veislės šunį. Šios veislės šunys yra priskiriami prie kovinių ir pavojingų veislių, tačiau yra puikių pavyzdžių, kai dobermanai tampa šeimos didžiausiais saugotojais.
Catherine dukra, tuo metu kai šuo atėjo į jų namus, buvo 17 mėnesių amžiaus. Ji akylai stebėjo, kaip šuo, kurį jie pavadino Khan, elgsis su jų mažyle. Mama irgi norėjo, kad jos dukra užaugtų šalia gyvūno ir nuo mažų mažumės mokėtų tinkamai elgtis su gyvūnais ir išmoktų dalintis ir draugauti su jais.
Khan buvo skriaudžiamas buvusių šeimininkų, kurie jį apleido it nereikalingą žaisliuką. Moteris žinojo, kad su šiuo gyvūnu reikės padirbėti parodant, kad šioje šeimoje jis bus mylimas ir saugomas. Vieną dieną mažoji Charlotte žaidė su Khan kieme, kol mama sėdėdama šalia namų juos stebėjo.
Ji pamatė, kaip Khan staiga pradėjo urgzti ir loti, stumdyti jos dukrą. Dar nespėjus pribėgti prie jų ji pamatė, kaip keturkojis kando mažylei už sauskelnių ir sviedė ją apie pora metrų. Pakraupusi mama vos neapalpo supratusi, kad jos šuo užpuolė jų mažą dukrelę.
Pribėgusi prie Charlotte ji pamatė detalę, kuri pakeitė visą situaciją. Ji suprato, kad Khan nebuvo agresyvus, o tik norėjo išgelbėti jos mažylę. Moteris pamatė žolėje besirangančią gyvatę, kuri buvo pasiruošusi užpulti Charlotte būtent tada, kai Khan griebė ją dantimis už sauskelnių.
Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nuodinga gyvatė, kuri savo puolimą paskutinę sekundę nukreipė į keturkojį. Nors Khan buvo stiprus ir didelis šuo, jis akimirksniu susmuko ant žemės ir kaukė su dideliu skausmu. Jis paaukojo save tam, kad apginti mažąją Charlotte.
Nieko nedelsiant Khan buvo nugabentas pas veterinarą, kur jam buvo suleistas priešnuodis. Nepaisant to, visas šuns kūnas buvo paralyžiuotas ir jo sveikatai atstatyti reikėjo laiko. Visa šeima meldėsi, kad Khan išgyventų ir nekantriai laukė savo keturkojo herojaus grįžimo namo.
Po poros dienų šeima gavo gerą žinią apie tai, kad jų keturkojis greitai grįš namo visiškai pasveikęs. Veterinarai ištyrė šuns kraują ir nustatė, kad jį užpuolė nepaprastai nuodinga karališkoji rudoji gyvatė. Jei ne Khan, mažylei Charlotte nedidelis nuodų kiekis galėjo būti mirtinas.
Vos keturias dienas naujoje šeimoje praleidęs keturkojis draugas įrodė tai, kad jam buvo lemta būti šios šeimos dalimi. Catherine daugiau neabejojo dėl to, ar šis šuo bus pavojingas jos šeimai. Verčiau atvirkščiai – šis keturkojis herojus buvo tas, kuris paaukos save dėl šeimininkų saugumo.