Davidas ir Tobis Galantai – tėvas ir sūnus iš Kvebeko, Kanada, kartą ėjo namo iš pasivaikščiojimo. Šalikelėje jie pastebėjo kažkokį kailio kamuolėlį. Mažytis katinėlis pribėgo prie Davido ir prisispaudė snukučio prie jo kojos.
Reikia pažymėti, kad Galantai visada padeda pasimetusiems gyvūnams. Jei katė ar šuo nebijo jų, eina į kontaktą, tai Davidas pats pasiima pamestinuką namo. Tuo atveju, jei jis bijo, tai Galantas praneša apie savo radinį gyvūnų prieglaudai ir tuomet jau specialistai gaudo gyvūną.
Šis mažylis atrodė siaubingai: viena oda ir kaulai, ir dar daugybė blusų. Gyvūnas buvo toks silpnas, kad net negalėjo nuryti maisto. Teko maitinti per pipetę.
Sekančią dieną šeimos tėvas nuvežė kačiuką pas veterinarą. Jis nustatė mažylio amžių – pusė metų. Tai nustebino Galantą, juk ūsuotasis atrodė kaip poros mėnesių. Davidas pavadino kačiuką Barliu.
Jis kasdien maitino, girdė ir slaugė jį. O tame jam padėjo jo vaikai. Be to, pačiam Barliui adaptuotis padėjo jo gentainiai, kurie gyvena pas Galantus. Dabar kačiukas išaugo į prabangų katiną. To skeletėlio, kuriuo jis buvo dar neseniai, neliko nė pėdsako.
Labiausiai naujuoju draugu apsidžiaugė Devido mažoji dukra. Prieš kelias dienas iki atsirandant kačiukui, nugaišo jų katinas, vardu Kis-kis. Savo laiku Galantas jį taip pat rado gatvėje ir priglaudė.
Puiku, kad yra tokių žmonių, kaip Davidas ir jo vaikai, kurie visada pasiruošę padėti gyvūnams, patekusiems į bėdą.