Kategorijos
naujienos

Patėvis buvo pasiruošęs sumokėti už podukros vestuves, tačiau tada ji parodė savo tikrąjį veidą ir sudaužė vyro širdį

“Mano podukros vestuvės jau visai ne už kalnų, o vestuvių planavimas užėmė labai didelę jos ir mamos laiko dalį. Kodėl sakau mamos? Nes mes su ja nesame susituokę, nors kartu gyvename jau 10 metų.

Praėjusį gruodį mano podukra baigė universitetą. Ir nors tai valstybinė mokymo įstaiga, už jos studijas sumokėjau 40 tūkst. JAV dolerių. Ji neturi darbo, todėl iki dabar gyvena su mumis. Aš tai pat jai nupirkau automobilį, kad būtų patogiau keliauti iš universiteto.

Retsykiais jos gyvenime pasirodydavo tėvas ir visada pavergdavo širdį. Jis nė centu neprisidėjo prie dukros išsilavinimo ir nemokėjo alimentų už jos išlaikymą. Galbūt tai ir mano gyvenimo draugės kaltė. Jis išbūna pakankamai ilgai, kad palenktų ją į savo pusę ir prižadėtų įvairiausių dalykų.

Vestuvių šventės vietoje telpa daugiausiai 250 žmonių. Aš daviau joms 20-ies žmonių sąrašą, kuriuos norėčiau matyti per vestuves, nes už viską moku aš. Taigi pranešiau šiems žmonėms, kad jie gaus kvietimus ir pasižymėtų datą. Šeštadienį golfo aikštyne pamačiau vieną iš šių žmonių ir paklausiau, ar dalyvaus vestuvėse. Jis atsakė, kad nebuvo pakviestas. Gavo tik pranešimą, bet ne kvietimą. Vėliau jį parodė ir man. Tikrai, tai buvo tik pranešimas, o mano vardas niekur nefigūravo. Ten buvo užrašyti jos tėčio ir mamos vardai.

Aš labai supykau ant savo gyvenimo draugės ir podukros, nes tarp 250 vietų neatsirado nei vienos iš mano 20-ies žmonių sąrašo. Buvau įsiutęs ir turėjau tam pagrindą. Juk man svarbūs žmonės buvo įžeisti. Mano “mylimoji“ atsakė, kad jeigu kažkas iš dabartinių svečių atsisakys, tai bus galima pakviesti mano draugus. Pyktis tiesiog veržėsi per kraštus.

Sekmadienį turėjome vakarienę su jaunikio tėvais. Pasirodė ir netikėtas svečias – “tikrasis tėtis“. Vakarienės metu mano podukra pasakė, kad “tikrasis tėtis“ sutinka perleisti savo dukrą į jaunikio rankas. Tai buvo sutikta choru: “kaip nuostabu“, “kaip gražu“.

Neatsimenu, ar kada gyvenime buvau patyręs tokį pažeminimą. Aš drebėjau. Užtrukau kelias sekundes, kad susikaupčiau, nes nebuvau tikras, ar galėsiu ištarti bent kelis žodžius. Galiausiai sukaupiau visas jėgas ir atsistojęs pasakiau, jog noriu pasakyti tostą. Negaliu tiksliai prisiminti ką sakiau, bet jo esmė buvo tokia:

“Man buvo labai malonu būti šios šeimos dalimi pastaruosius dešimt metų“ – pradžią visi sutiko su šypsenomis veiduose.

“Šiuo momentu jaučiuosi dėkingas jauniesiems, nes jie atvėrė akis svarbiam gyvenimo sprendimui. Jie man parodė, kad mano padėtis šioje šeimoje nėra tokia, kokia galvojau“ – dabar salėje prasidėjo sumaištis.

“Nors anksčiau save laikiau tikru šeimos žmogumi, kuris gali padėti sunkiu metu, dabar matau, kad aš užimu tik bankomato vietą. Esu geras pinigų šaltinis, bet nieko daugiau. Kadangi esu nelabai reikalingas, aš atsisakau kvietimo į vestuves ir tuo pačiu finansinių įsipareigojimų. Perleidžiu šį malonumą “tikrajam tėčiui“. Laimingos santuokos šiai porai, o dabar galite išsilieti“ – tuo metu pabaigiau savo gėrimą.

Ar aš elgiuosi savanaudiškai? Kodėl turėčiau išleisti 40-50 tūkst. $ ant vestuvių, į kurias negaliu pasikviesti nei vieno svarbaus žmogaus?

Aš užbaigiau šitą nesąmonę. Nutraukiau visus santykius su savo gyvenimo drauge ir jos dukra. Vakar persivedžiau visus pinigus iš mūsų bendros sąskaitos į asmeninę. Šį rytą kreipiausi į vestuvių organizatorius ir paprašiau grąžinti pinigus. Žinoma, kažkokią dalį prarasiu, bet tai nedidelė suma.

Jeigu jau “tikrasis tėtis“ yra toks svarbus, tai jis gali ir už viską sumokėti“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *