Kategorijos
naujienos

Moteris sunerimo, kad jos vyras pastoviai grįžta iš darbo labai vėlai. Rūšiuodama skalbinius žmona staiga suprato skaudžią tiesą apie savo santuoką

Tikriausiai neegzistuoja tokia pora, kuri nepatirtų sunkumų bendrame gyvenimo kelyje. Tai gali būti abejonės vienas kito ištikimybe, galbūt tai palaikymo ar supratimo stoka. Vis dėlto santykiai tai ne tik jausmai vienas kitam, bet ir begalinis darbas iki gyvenimo pabaigos. Darbas ne tik su savo antrąja puse, bet ir su savimi.

Joanna Miller su vyru David buvo tikrai laimingi santuokoje. Pora brangino vienas kitą, tačiau gyvenimo rutina ir rūpesčiai atsiliepė ir jų kasdienybėje. Joanna rūpinosi namais, augino jų dviejų metukų dukrą. Turėdama laisvesnę minutę jauna mama kūrė savo tinklaraštį, kuriame ji pasakojo apie savo gyvenimą.

Vienas įdomesnių dalykų, apie kuriuos rašė savo skaitytojams Joanna, buvo apie savo vyrą, kuris užaugo amišų bendruomenėje. Tai ypatingai religinga bendruomenė, vertinanti paprastą gyvenimą be technologijų, automobilių ir net elektros. Pagrindinės tokių šeimų vertybės buvo religija, drausmė ir sunkus darbas.

Nors David nebegyvena toje bendruomenėje ir vedė paprastą merginą, jo kraujyje vis vien išliko didelis darbštumas. David dirbo pardavimų vadybininku įmonėje, prekiaujančioje mobiliais nameliais, o jo darbo valandos su kiekvienu mėnesiu vis ilgėjo. Tai pradėjo veikti jo žmonos nuotaikas.

Ją pradėjo kankinti nerimas – ar mano vyras man ištikimas? Kodėl jis nenori praleisti laiko su šeima? Mergina pradėjo jaustis vieniša, izoliuota ir nepasitikinti savimi. Galbūt jos vyro jausmai jai iš tikrųjų blėsta? Joanna uždavė sau daug negatyvių klausimų, tačiau ji dar neišdrįso paklausti to savo vyro.

Vieną dieną susikrimtusi mergina lankstė skalbinius. Ji rūšiavo į vieną krūvą savo drabužius, o į kitą vyro. Staiga jos akį patraukė detalės, kurių ji iki tos akimirkos nė nepastebėjo. Joanna žiūrėjo į savo drabužius, kurie buvo spalvingi, iš gerų medžiagų, o kai kurie iš jų buvo išties brangūs. Jos drabužių krūva taip pat buvo labai didelė, palyginus su vyro.

David drabužiai, kita vertus, buvo sudraskyti, skylėti, sunešioti. Jų buvo vos keletas, tačiau Joanna visada prisiminė jo žodžius apie tai, kad jam daug nereikia. Staiga Joanna užplūdo didelis kaltės, tačiau ir palengvėjimo jausmas. Ji suvokė labai svarbią tiesą apie savo vyrą – jis iki vėlumos yra darbe tam, kad aprūpintų viskuo savo šeimą.

Mergina nė nesusimąstydavo, kaip savanaudiškai ji kartais elgiasi, kai užmiršta, kad jos vyras yra pagrindinis šeimos maitintojas. Joanna “įtraukė” vyrą į neįmanomą situaciją – jei jis dirba per mažai, tai yra blogai, nes šeimai tada trūksta lėšų kažkam nusipirkti. Jei jis dirba per daug, Joanna priekaištauja jam, kad jis leidžia per mažai laiko su šeima.

Ji prisiminė ne vieną kartą, kai ji priekaištavo vyrui dėl to, kad jis vėluoja grįžti namo. “Tu labiau nori praleisti laiką darbe, nei su savo dukra ir žmona” – piktu tonu jam sakydavo Joanna. Pagaliau ji suvokė, kad save neretai ir nejučia įstumia į savanaudiškumo pinkles, kurios aptemdo jos protą ir verčia matyti iškreiptą realybę.

O ji yra paprasta – šis vyras lieja prakaitą kasdien dėl savo šeimos. Jis nėra neištikimas, jis neleidžia laiko kažkur baruose su draugais. Jis dirba – savo šeimos labui. Daugybė Joannos tinklaraščio skaitytojų jos pasakojime atpažino save. Iš tikrųjų, daugelis iš mūsų nors vieną kartą esame iškėlę pretenzijas žmonėms be jokio realaus pagrindo.

“Be abejonės, aš kasdien jo ilgiuosi, tačiau dabar aš suprantu, kad mano pykčiui čia ne vieta. Aš negaliu pykti ant mylimo žmogaus už tai, kad jis mus myli ir dėl mūsų stengiasi.” – rašė Joanna. Mergina savo suvokimu norėjo priminti ir kitoms moterims apie supratimo svarbą.

Labai svarbu prieš išliejant savo emocijas vyrui pagalvoti apie visą situaciją iš jo perspektyvos.

“Jei savo gyvenimą susiejote su darbščiu vyru ir nežinote, ar jis iš tikrųjų jus myli – pasižiūrėkite į jo drabužius. “ – sakė mergina.

Kategorijos
naujienos

Gydytojai palygino nėščiosios pirmojo ir antrojo echoskopinio tyrimo nuotraukas ir patyrė šoką pamatę tai, ko neturėjo pamatyti. Netrukus moteriai buvo atskleista nuostabi žinia

Rebecca Roberts iš Jungtinės Karalystės labai apsidžiaugė sužinojusi apie savo nėštumą. Nors pasaulyje jau siautėjo pandemija, kuri būsimiems tėvams sukėlė daugiau jaudulio, nei įprasta, Rebecca su vyru Rhys buvo pasiruošę viskam. Na, beveik viskam…

To, kas poros laukė praėjus pirmam nėštumo trimestrui, niekas negalėjo numatyti. Rebecca pirmą kartą apsilankė pas gydytoją, kai ji buvo nėščia 7 savaites. Tada ją apžiūrėjęs gydytojas patvirtino, kad visi rodikliai atrodo gerai ir jos turėtų laukti sklandus nėštumas.

Tačiau sugrįžusi echoskopiniam tyrimui 12-tą nėštumo savaitę Rebecca apžiūros metu pamatė visiškai nematytą gydytojo veido išraišką. Echoskopo metu gydytojas įdėmiai apžiūrinėjo vaisių gimdoje ir pamatė tai, kuo negalėjo patikėti.

“Kaip aš nepastebėjau antro kūdikio?”– klausė savęs gydytojas, pamatęs nebe vieną, o dvi gyvybes Rebecca įsčiose. Paaiškėjo, kad Rebecca patyrė labai retą reiškinį, kuris yra nutikęs nėščiosioms vos 14 kartų visame pasaulyje. Kai ji jau laukėsi kūdikio, po trijų savaičių nuo jo pradėjimo Rebecca pastojo dar kartą!

Įvyko vadinama superfetacija. Moteris pastojusi patyrė antrą ovuliaciją, kurios metu užgimė antroji gyvybė. Tai buvo neįtikėtina žinia vyrui, kuris tą akimirką dėl COVID apribojimų žmonos laukė automobilyje. Jis kurį laiką manė, kad žmona jam tik juokauja. Tačiau tai buvo tikrų tikriausia tiesa.

Gydytojai ir toliau atidžiai stebėjo Rebecca ir mažylių būklę, kuri 33 nėštumo savaitės metu pradėjo blogėti. Medikai nustatė, kad antrasis mažylis nebeauga ir tikriausiai egzistuoja problemos su placenta. Gydytojų nutarimu abu mažyliai gimė vieną dieną Cezario pjūvio metu.

Specialistai jautė didelį nerimą dėl mažylės Rosalie būklės, nes mergaitė, kurios gyvybė užsimezgė 3 savaitėmis vėliau, nei broliuko, buvo beveik 2 kartus mažesnė už savo dvynį. Jos brolis Noah intensyvios terapijos skyriuje praleido apie mėnesį, tačiau sesutei teko pabūti medikų priežiūroje ilgiau nei 3 mėnesius.

Laimei, praeitų metų Kalėdas šeima praleido namuose, nes visi mažyliai buvo jau pakankamai sveiki ir stiprūs keliauti namo. Rebecca labai džiaugiasi, kad tokiu baisiu metu jos ypatingai retas nėštumas praėjo pakankamai gerai. Nors šeima patyrė daug streso, tačiau viskas susiklostė tik pačiu geriausiu būdu.

Dabar mažylių augimą gali stebėti visi, kas panorėję, nes dvyniai turi savo Instagram puslapį, kuriame visi sekantys šią istoriją gali stebėti kaip auga mažyliai. Nors mažoji Rosalie gimė tą pačią dieną, kaip jos dvynys Noah, tačiau tikriausiai visą gyvenimą jis bus jai didysis brolis.

Kategorijos
naujienos

Prieš 11 metų visą pasaulį šokiravo 2-metis, surūkantis du pakelius cigarečių į dieną. Štai kaip berniukas gyvena šiandien

Pirmą kartą pasaulis sužinojo Ardi Rizal vardą kai berniukui buvo vos du metukai. Tada jis tapo pasauline sensacija vos dviejų metų, nes važiuodamas savo raudonu žaisliniu automobiliu vaikas rūkė cigaretes vieną po kitos. Video įrašas, kuriame buvo parodyta mažamečio vaiko priklausomybė rūkalams šokiravo visą pasaulį.

Tada žurnalistai atskleidė, kad mažylio priklausomybė buvo tokia stipri, kad jo poreikiams reikėdavo net dviejų pakelių cigarečių per dieną. Tokia šokiruojanti mažamečio nepriežiūra nepaliko abejingų visame pasaulyje, o toks aplaidumas vaiko auklėjime suteikė daug gėdos vaikų teisių tarnyboms Indonezijoje.

Praėjus dviems metams po įrašo išplatinimo, į Ardi šeimos duris pasibeldė specialistai, kurie privertė šeimą keisti berniuko įpročius. Ardi buvo išsiųstas į reabilitacijos klinikas, kurioje galiausiai specialistams pavyko pagelbėti berniukui atsikratyti priklausomybės nuo nikotino.

Tačiau sulaukęs 5-erių, Ardi tapo priklausomas nuo kito žalingo įpročio – berniukas valgė daug nesveiko maisto ir saldumynų. Jo mama sakė, kad jis sutinka valgyti tik riebų maistą ir kasdien valgydavo kondensuotą pieną. Buvo akivaizdu, kad vaiko tėvai ir vėl nesusitvarko su sūnaus įpročiais, tačiau ir pats Ardi neleido būti sukalbamas.

Lygiai taip pat kaip ir su cigaretėmis, kai jis norėdavo gauti savo pamėgtą nesveiką maistą, jis daužydavo savo galvą į sieną, kol negaudavo to, ko nori. Laimei, ūgtelėjęs berniukas dabar gyvena visai kitokį gyvenimą.

Jis vėl sugebėjo suvaldyti priklausomybes ir dabar yra kur kas geresnės formos paauglys, kuriam rūpi žaidimai su draugais ir mokslai. Liūdniausia yra tai, kad su priklausomybėmis jam teko kovoti nuo amžiaus, kai jo gyvenime turėjo būti tik nerūpestinga vaikystė.

Gyvenimas bus tikrai negailestingas Ardi, kuris ūgtelėjęs susidurs su daugiau suaugusio gyvenimo pagundų, tad tiesiog linkime jam sėkmės savo gyvenimo kelyje. Primename, kad rūkyti tabaką bet kokiame amžiuje yra kenksminga, todėl rūkaliams patartina mesti rūkyti jau dabar. 

Pasaulį sukrėtęs video iš 2010-ųjų:

Kategorijos
Istorijos

Vaikinas atsegė klasiokės liemenėlę vidury klasės, tačiau tada į mokyklą atvyko moksleivės mama ir neįtikėtinai viską sutvarkė

Šios paauglės mama dirba slaugytoja ligoninėje ir negali darbo metu naudotis mobiliuoju telefonu. Visgi mokyklos administracija susisiekė su ligoninės administracija ir telefonas buvo perduotas moksleivės mamai.

– Laba diena, jums skambina jūsų dukros mokytojas. Ji įsivėlė į didelį konfliktą su klasioku. Pageidautume, kad kuo greičiau atvyktumėte į mokyklą.

– Ar mano dukra sužeista? Galbūt palauktumėt, kol baigsis mano darbo pamaina? – pasiteiravo mama.

– Jūsų dukra smogė į veidą savo klasės draugui. Jau valandą laiko bandome su jumis susisiekti. Situacija labai rimta.

Moteris nuskubėjo į mokyklą, kur rado dukros auklėtoją, vyrą mokytoją, mokyklos direktorių, paauglį kruvinu veidu ir jo tėvus. Galiausiai auklėtoja tarė:

– Pagaliau prie mūsų prisijungėte…

– Labai atsiprašau, kad taip stipriai vėluoju. Pastarąsias kelias valandas teko siūti žaizdą vienam vaikui, kurį skriaudė mama. Vėliau teko dar bendrauti su policijos pareigūnais, – pasakojo mama.

Direktorius jautėsi itin nepatogiai, tačiau turėjo papasakoti apie nutikusią situaciją. Paaiškėjo, kad klasiokas tyčia atsegė moters dukros liemenėlę, o ji atsakydama kelis kartus smogė į veidą.

Merginos mamai pasirodė, kad mokyklos valdžia labiau kaltina jos dukrą, nei bjauriai besielgusį jaunuolį.

– Tai Jūs mane pakvietėt dėl to, kad pateikčiau kaltinimus šiam jaunuoliui dėl seksualinio priekabiavimo? Tuo pačiu ir mokyklos valdžiai, kuri leido tam įvykti? – klausė mama.

Visi susirinkusieji iš karto pasimetė…

– Manau, kad jūs truputį perdedate, – tarė mokytojas.

– Per daug to nesureikšminkime, – pridėjo auklėtoja.

Netrukus vaikino mama pradėjo verkti, o moteris kreipėsi į savo dukrą, kad ji viską kuo detaliau papasakotų.

– Jis visą laiką tampė už mano liemenėlės. Kelis kartus gražiai paprašiau nustoti, tačiau jis visiškai neklausė. Tuomet kreipiausi pagalbos į mokytoją, tačiau jis pasiūlė nekreipti dėmesio. Galiausiai klasiokas atsegė mano liemenėlę, o aš atsistojusi trenkiau. Tada jis nustojo, – papasakojo mergina.

– Kodėl jūs nesustabdėte šio bjauraus poelgio? Galbūt leisite man paimti už jūsų kelnių priekio? – paklausė paauglės mama.

– Ką??? Jokiu būdu, – atkirto mokytojas.

– Jums tai atrodo nepriimtina? Tai gal nueikite ir atsekite klasės auklėtojos liemenėlę? Juk tai labai smagu. Arba išbandykite tai su jaunuolio mama. Manote, kad tai tik juokelis, nes jie dar vaikai?

– Ponia, kad ir kas nutiko, bet jūsų dukra sumušė kitą mokinį, – įsiterpė mokyklos direktorius.

– Ne… Ji tik gynėsi nuo seksualinio priekabiavimo. Pažiūrėkit, jo ūgis beveik du metrai, o mano dukros vos 1,60 m. Ar ji privalo kęsti kito žmogaus prisilietimus? Jeigu atsakingas asmuo, šiuo atveju mokytojas, nesugebėjo užkirsti tam kelio, tai ką ji turėjo daryti? – klausė mama.

Vaikino mama ir toliau verkė, o tėvas atrodė piktas ir susigėdęs…

– Manau, kad viską išsiaiškinome. Šis jaunuolis išmoko savo pamoką ir tai daugiau niekada nepasikartos. Ir tai galioja su visomis moksleivėmis, – moteris atsisuko į vaikiną. – Jeigu dar kartą prikiši rankas prie mano dukros – sulauksi kaltinimų už seksualinį priekabiavimą. Ar supratai mane?

Vėliau paauglė buvo perkelta į kitą klasę, kur jautėsi daug komfortiškiau.

Ši moteris tiesiog nuostabiai apgynė savo dukrą!

Kategorijos
Istorijos

Mama sulaukė daugybės piktų komentarų dėl to, kad prekybos centre ji vedėsi savo vaiką už pavadėlio. Tačiau jos netikėtas atsakas į kritiką yra tai, ką reikia visiems žinoti

Visi kuo puikiausiai žinome, kad kritikuoti kitą žmogų yra viena lengviausių ir kone maloniausių veiklų daugeliui žmonių. Dažnai net patys esame tie, kurie skuba pakomentuoti kito elgesį ar pasirinkimus, kurie nesutampa su mūsų mąstysena.

Tačiau bėda yra ta, kad pikti komentarai dažnai skaudina, o dar didesnis blogis yra kritikuoti kažką absoliučiai nežinant to žmogaus gyvenimo ir būtent tokio jo elgesio priežasčių. Rachel Butcher pati prisipažįsta, kad ne vieną kartą yra kritikavusi kitus tėvus dėl jų auklėjimo ir elgesio su vaikais metodų.

“10 metų atgal pati raukiausi matydama tėvus, naudojančius tas vaikiškas kuprines su pavadėliais pramogų kompleksuose. Buvome Disnėjaus pasaulyje ir juokiausi ir kritikavau tėvus, kurie laikė savo vaikus už pavadėlio. Ar jie iš tiesų taip negali sukontroliuoti savo vaikų ir turi juos laikyti prie savęs kaip šunis?

Aš niekada neleisčiau savo vaikui elgtis taip, kad jį būčiau priversta prisirišti prie savęs. Taip, buvau viena tų super mamyčių, kurios vieną ar bent du kartus per savo gyvenimą šmėžteli piktą komentarą kitų mamų adresu” – pasakojo Rachel.

Tačiau kai jos gyvenimas pasisuko visiškai netikėta linkme, jos požiūris visiškai pakito. Neseniai Rachel su vyru nusprendė įsivaikinti. Tai buvo natūralus ir ilgai planuotas poros sprendimas. Tačiau jie tikrai neplanavo, kad į savo šeimą jie priims vaiką su daug problemų. Mažylis gimė narkomanei motinai, kuri visą laiką būdama nėščia vartojo.

To pasekoje berniukas gimė su priklausomybe narkotikams, kuriai atsikratyti jam teko iškęsti neįtikėtinai skausmingą ir traumuojantį procesą. Nors berniukui jau yra du metai, jis turi dideles komunikavimo problemas, kurias jis pradeda įveikti su specialistais. Berniukas yra taip pat hiperaktyvus ir dažnai patiria isterijos priepuolius.

Jis taip pat sugeba labai greitai bėgioti ir visada iškilus sunkumams jis pabėga nuo mamos. Nepaisant visko, Rachel ir jos vyras myli šį vaiką besąlygiškai ir džiaugiasi jo akivaizdžiu progresu. Jis yra laimingas, energingas ir labai gabus vaikas. Tačiau jo progresas, nors ir ryškus, bet yra labai lėtas. Neseniai Rachel turėjo gultis ant operacinės stalo, kur jai buvo pašalinta gimda.

Dabar ant jos pilvo yra didelis skausmingas randas, kuris kol kas labai apriboja jos galimybes judėti. Nepaisant to, ji neatsisako galimybių pabūti su savo vaikais, apsilankyti kino teatre ar prekybos centre. Būtent todėl Rachel irgi pradėjo naudoti tą kadaise kritikuotą kuprinę su pavadėliu vaikui, nes tai yra vienintėlis būdas susitvarkyti su sūnumi kriziniu atveju.

Mama turėjo palikti prekybos centrą su ašaromis, nes visą laiką ją lydėjo kreivi žvilgsniai ir garsiai šaukiami negatyvūs komentarai apie tai, kad ji veda vaiką kaip šunį ant pavadžio. 

“Aš pasakoju visą tai ne tam, kad mane kažkas užjaustų. Aš labiau noriu apšviesti žmones apie šeimas, naudojančias pavadėlius savo vaikams. Ne kiekviena šeima yra tiesiog laukinė ir nesugeba suvaldyti savo vaikų. Kartais situacija gali būti visiškai unikali.

Mano sūnus nėra neįgalus, veikiau atvirkščiai jis yra hiperaktyvus bėgikas. Mano kaimynai žino, kaip jis sugeba greitai pabėgti, jie dažnai man padeda jį sugauti, kai to reikia. Ne veltui sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo – o mano „kaimas“ yra nuostabus”- pasakojo Facebook įraše mama. 

Vienas dalykas, ko ši moteris norėjo savo viešu pasisakymu – tai parodyti žmonėms, kad kiekviena šeima susiduria su savais sunkumais, problemomis ir jų sprendimo būdais.

Yra elementarus dalykas – jei matote viešai skriaudžiamą ir prievartą patiriantį vaiką – taip, jūs tiesiog privalote įsikišti, nes tai absoliučiai nėra pateisinama. Bet kitą kartą, matydami šeimą, naudojantį kokį nors vaikui nekenkiantį metodą, kuris jums nepatinka, stabtelkite ir pagalvokite, kad kiekvienas turime savas priežastis ir pasirinkimus. Daugiau empatijos, užuojautos ir pozityvumo tikrai suteikia daug daugiau naudos, nei tuščia kritika. 

Kategorijos
Istorijos

Jaunikis “pasiplovė“ likus kelioms dienoms iki vestuvių, tačiau nuotakos tėvai padarė tai, ko niekas absoliučiai nesitikėjo

Quinn ir Landon pradėjo susitikinėti 2011 metais, o 2014-ųjų balandį susižadėjo. Tų pačių metų spalį pora ketino iškelti savo vestuves, tačiau likus vos kelioms dienoms iki šventės jaunikis nusprendė “pasiplauti“. Iki to laiko nuotakos tėvai jau buvo spėję sumokėti užstatą už 120-ies žmonių šventę viename geriausių Sakramento restoranų.

Atrodė, kad viskas buvo pasmerkta žlugti, tačiau nuotakos tėvai priėmė labai netradicinį sprendimą…

Jie nusprendė pakviesti visus miesto benamius į prabangų restoraną!

Į šią vakarienę atvyko tiek vieniši benamiai, tiek benamių šeimos su vaikais.

“Kiekvieną dieną tenka kovoti dėl savo išlikimo, todėl tokia vakarienė su šeima yra tikra palaima“ – sakė vienas benamis Rashad Abdullah.

“Visada skaudu, kai tave išduoda mylimas žmogus, tačiau šie nuostabūs žmonės atrado jėgų padaryti kažką gero kitiems“ – pridūrė jo draugė Erica.

Šventinį stalą paruošė 4 žvaigždučių viešbučio restorano šefai, o meniu susidarė iš pačių įvairiausių patiekalų, tokių, kaip ant grotelių keptos lašišos, kepsnių, įvairių salotų ir užkandžių.

Jaunųjų artimieji turėjo atvykti iš įvairių pasaulio šalių, tačiau galiausiai viskas susiklostė taip…

“Man tiesiog širdis plyšta dėl mano dukros. Tačiau nusprendžiau, kad net ir tokioje situacijoje galima padaryti kažką gero“ – sako merginos mama Keri Dwayne.

Beje, nuotakos tėvai buvo sumokėję ir už povestuvinę kelionę, todėl vėliau mama su dukra pasimėgavo nuostabia kelione Belize.

Buvusiam sužadėtiniui Landon Borup ir jo paliktai nuotakai Quinn Dwayne buvo po 27 metus. Jo pasipiršimas buvo neįtikėtinai romantiškas, įtraukiant ne vieną merginos artimą žmogų. Kodėl jaunuolis persigalvojo – niekas nežino. Tačiau koks dabar skirtumas!

Labai gražus jaunosios tėvų poelgis!

Kategorijos
Istorijos

Nuo narkotikų priklausoma mergina vartojo iki pat gimdymo, tačiau pamačiusi sūnų ji pasakė lemtingus žodžius, kurių iš jos niekas nesitikėjo

Chelsey visada gyveno problematišką gyvenimą, tačiau paauglystė buvo sudėtingiausias jos laikotarpis. Blogi pasirinkimai ir netinkama aplinka paveikė paauglę ir ji įsisuko į narkotikų liūną. Pirmojo vaiko ji susilaukė vos 15-iolikos.

Per sekančius 10 metų Chelsey pagimdė dar du vaikus, tačiau nei vieno ji neaugino. Dėl savo priklausomybės ir beviltiško gyvenimo mergina neturėjo jokių teisių į vaikų globą. Pirmojo vaiko tėvas norėjo, kad Chelsey darytų abortą, tačiau jai nesutikus, dingo iš jos gyvenimo. Būdama 25 ji buvo išsiskyrus su antruoju vyru, turėjo 3 vaikus, kurių niekados nematė ir buvo nėščia su ketvirtu.

Jos gyvenimas buvo toks tuščias ir niekingas, kad net prieš gimdymą mergina leidosi metamfetaminą. Ji buvo tokiame dugne, kurio nelinketum niekam. Ji žinojo, kad vos gimęs, kūdikis bus atiduodamas globėjams, tačiau merginą ši mintis šiek tiek ramino – ji džiaugėsi, kad jis bent jau gyvas. Jokios savęs priežiūros nėštumo metu, narkotikai ir daug gimdymo komplikacijų – tačiau berniukas gimė gyvas ir pakankamai sveikas. Tą dieną moteris pasakė lemtingus žodžius – taip gyventi jau gana.

Tą dieną, kai gimė jos sūnus Isiah, ji suprato, kad ji privalo keisti savo gyvenimą, nes niekas kitas to už ją nepadarys. Tai buvo pirmoji diena, kai mergina nebevartojo narkotikų. Ji iš karto užsiregistravo priklausomybių centro klinikoje ir įtraukė religiją į savo gyvenimą. Ji vienu mostu paėmė savo gyvenimą į savo rankas ir nusprendė nebe eiti kryptimi, kuria ėjo pastaruosius 10 metų.

Ji pasinaudojo kiekviena proga pasimatyti su vaikais, ji išlaikė visus testus narkotikams, lankė visus psichologų užsiėmimus. Ji darė viską, kad sugrąžinti savo gyvenimą į normalias vėžes ir susigrąžinti savo šeimą. Po 8 mėnesių sunkaus darbo su savimi, Chelsey pagaliau galėjo grįžti į savo namus su savo sūnumi.

Greitai ir jos sugriuvusi santuoka gavo antrą šansą – moteris susigrąžino ne tik vyrą, bet ir visus savo vaikus. Jai labai padėjo jos vaikų tuometiniai globėjai, kurie pamatė moters atgailą. Su jų palaikymu, Chelsey sugebėjo pasikeisti ir pradėti naują gyvenimą.

Šiandien ji augina net 6 vaikus – 4 savo, bei du įvaikintus. Chelsey dabar gyvena dėkingumu ir už antrą šansą gyvenime ji nori atsilyginti. Ji suteikia meilę ir šeimos šilumą ne tik savo biologiniams vaikams, bet ir tiems, kurie atsiduria situacijoje, kurioje kadaise buvo ir jos vaikai. Chelsey yra kuo puikiausias pavyzdys, kaip net pačioje beviltiškiausioje situacijoje galima pakeisti savo gyvenimą ir pačiai sau suteikti antrą šansą.

Kategorijos
Istorijos

Jauna mama-studentė pamaitino benamį žmogų savo sąskaita. Prieš atsisveikindamas jis atidavė jai suglamžytą raštelį, kurio žodžiai pravirkdys bet kurį žmogų

Neskubėkite žeminti ir smerkti benamių. Taip, yra žmonių, kurie patys pasirinko tokį kelią. O yra tie, kuriuos tapti elgeta privertė gyvenimas.

Studentė Keisi Fišer visada nevienareikšmiškai žvelgė į benamius žmones. Iš vienos pusės jai visada buvo jų gaila, bet iš kitos ji pyko, kad tokie žmonės patys kalti dėl tokio gyvenimo ir nenori net dirbti.

Keisi Fišer – studentė ir jauna mama, kuriai ta diena buvo pati paprasčiausia. Ji užėjo papietauti į restoranėlį, prie kurio įėjimo sėdėjo benamis vyriškis.

Po kurio laiko jis irgi ryžosi užeiti į įstaigą, vildamasis, kad kažkas iš lankytojų išreikš jam gerumą ir pamaitins. Vargšas visiškai neturėjo pinigų. Jei ne Keisi, jis taip ir būtų išėjęs iš restoranėlio alkanas.

Mergina užsakė nelaimingam nepažįstamajam pietus, arbatos ir net nusprendė pasikalbėti su juo. Jauna mama net nesitikėjo, kokią reikšmę jos poelgis turės benamiui.

Fišer sako, kad norėjo užmegzti širdingą pokalbį, kad vaikinas galėtų išsikalbėti su ja ir palengvinti sielą. Galbūt ji buvo per daug įkyri savo kamantinėjimais, bet vyras nesispyriojo ir papasakojo merginai praktiškai viską apie save.

Jį vadino Krisu. Tėvo jis nepažinojo, o motina neseniai mirė nuo vėžio. Po išgyvento sukrėtimo vaikinas ėmė vartoti narkotikus, dėl ko nusirito į patį dugną. Dabar visi elgiasi su juo kaip su visuomenės atmata…

Pokalbis pralėkė labai greitai, ir mergina atsisveikino su benamiu, ruošdamasi keliauti savo reikalais. Bet jis paprašė jos palaukti porą sekundžių ir kažką parašė ant čekio. Paskui vyras atsiprašė dėl blogos rašysenos, atidavė jai raštelį ir paskubėjo palikti restoraną.

Kai Keisi perskaitė raštelį, ji suprato, kokį gerą darbą ji ką tik atliko. Jų susitikimas buvo lemtingas! Pasvarstykite patys, štai ką benamis parašė merginai: „Aš šiandien norėjau atsisveikinti su gyvenimu. Bet tu privertei mane apsigalvoti. Ačiū tau, puikusis žmogau!“

Atrodytų, atviras pokalbis – tai toks menkniekis, tačiau be jo Kriso jau nebebūtų tarp gyvųjų. Truputis paprasto žmogiško bendravimo su mergina padėjo vargšui suprasti, kad pasaulyje yra gerų žmonių, ir tai suteikė jam jėgų ir optimizmo. Galbūt jis net galės pradėti naują gyvenimą.

Kategorijos
Istorijos

Mano tėvas išvarė mus į gatvę. Ir štai, po 30 metų mano sūnus sutiko vieną padavėją, kuri pasirodė labai pažįstama..

Šonas Velenas iš JAV vienas augina 3 vaikus. Kartą vakare, nuėjęs su jais į restoraną, jis prisiminė viską, kas nutiko jų šeimai prieš 30 metų:

„Visam laikui prisiminsiu tą dieną, kai mano tėvai išsiskyrė. Mes su tėvu susibarėme. Man, motinai ir jaunesniajam broliui tuomet teko nakvoti viešbutyje – tėvas tapo visiškai nevaldomas. Kai sekantį vakarą mes grįžome, jis jau buvo pakeitęs visas spynas. Atsimenu, kai mama maldavo jo leisti mums nors pasiimti daiktus. Jis neleido. Vietoj to iškvietė policininkus“.

Tie numetė man kažkokį juodą krepšį ir pasakė, kad aš turiu 10 minučių, kad susirinkčiau visa, kas būtina. Į krepšį tilpo tik rūbai. Tai buvo paskutinis kartas, kai aš peržengiau namų, kuriuose užaugau, slenkstį. Aš palikau visus savo beisbolo apdovanojimus. Visus raštus, 1000 beisbolo atvirukų. Viską. Velnias, man net vėžlio neleido pasiimti!

Mes įsikūrėme kažkokiame mažame tvartelyje ir neturėjome nieko. Žmonės iš bažnyčios atnešė mums puodų, keptuvių, porą krėslų, lovas ir maisto. Visas santaupas iš banko sąskaitos tėvas pasiėmė, todėl motinai liko tik kišenpinigiai. Ji nieko negalėjo padaryti. Šalia nebuvo nei šeimos, nei giminaičių. Jokio palaikymo, be tų nepažįstamųjų iš bažnyčios. Kaip motina tada nepalūžo, aš nežinau. Aš būčiau tuoj pat pasidavęs. Tačiau ji nė karto apie tai net nepagalvojo.

Suprasti, ką motina dėl mūsų padarė, aš pradėjau tik tada, kai pats tapau vienišu tėvu. Jaunystėje buvo sunku įsivaizduoti, kam ji ryžosi dėl mūsų. Motina dirbo iki nukritimo, kad mes su broliu turėtume visa, kas būtina.

Vakare, kai mes su sūnumi nuėjome į mūsų mėgstamą nevykusią kinų užkandinę, aš staiga pamačiau naują padavėją. Ją iškart buvo galima pastebėti. Šeimininkai buvo kinai. Personalas – kinai. Ir staiga šis mažas baltaodis sutvėrimas. Aptarnavo ji puikiai, užvertė mano sūnų komplimentais, žavėjosi jo manieromis. Mes baigėme vakarieniauti, truputį paplepėjome. Iš pokalbio aš supratau, kad ji irgi vieniša motina. Dirbti murzinoje kinų kavinukėje jai, žinoma, tą vakarą nesinorėjo, bet ji darė tai ne dėl savęs. Mano širdis ėmė irti per siūles.

Aš iš karto prisiminiau mamą. Aš pamačiau joje moterį, kurią visada stebėjau savo motinoje. Vieniša motina. Galbūt ji pati taip panoro. Gal ir ne. Nežinau. Aš žinau viena – ji dirba kiekvieną naktį, kad vaikai ant stalo visada turėtų maisto, o ant kojų – batus. Ji dirba ne dėl statuso. Ne dėl karjeros. Paprasčiausiai dėl to, kad išgyventų. Dėl šypsenos savo vaikų veide. Aš žinau jos skausmą. Nors, tiesą pasakius, iki šiol neįsivaizduoju, kaip moterys su tuo susidoroja.

Aš suprantu, kad mano arbatpinigiai nepadės jai apmokėti visų sąskaitų. Aš žinau – už šiuos pinigus vaikams neuždėsi breketų ir neprikimši šaldytuvo. Aš tiesiog tikiuosi, kad šiandien dėl tos šypsenos, kurią aš sukėliau jos veide, ji grįš namo laimingesnė, nei paprastai.

Aš nežinau jos istorijos. Bet man to ir nereikia. Aš tiesiog pagalvojau, o gal ir mano motinai kartą kažkas taip morališkai padėjo? Tomis dienomis, kai jai paprasčiausiai norėjosi viską mesti velniop, kažkas geras tiesiog nuoširdžiai su ja pasikalbėjo ir suteikė vilties.

Aš manau, kad mano motina – begalinė palaima. Ji po plytelę išklojo mano kelią nuo pradžios iki pabaigos. Ji išmokė mane nepalūžti. Aš tikiuosi, toji motina iš kinų kavinukės rytoj pabus su naujomis jėgomis, supras, kiek daug ji reiškia savo mažyliams ir vėl stos į kovą su gyvenimu. Visoms vienišoms motinoms…PAGARBA! Jūs nuostabios, ir jūsų vaikai daug išmoks iš jūsų. Jie žiūri į jus, stebi jus. Taip pat, kaip aš kadaise žiūrėjau į savo motiną.

Mamyte, aš labai tave myliu. Tu mano didvyrė!

Kategorijos
Merginos

Ponios virš 40 metų, kurios vis dar galvoja, kad atjos princas ant balto žirgo

 Ką daryti sąžiningoms ir vienišoms moterims, kurios tiki, kad princas tiesiog pasiklydo?

Įdomus sudegusių pinigų ir nerenovacijos bute derinys

Glamūras net vidury žiemos!

Nuotrauka su baseinu fone!

Pirmosios „Photoshop“ pamokos niekada nėra lengvos.

Net katė stebisi tuo, ką mato

Skandalas! Tomas Cruise’as savo slaptos meilės fone!

Tinkamas nuotraukos kampas yra svarbiausias dalykas

Persekioja šiuolaikiniai motyvai

Ir kas čia yra jos rankoje?

Mėgstantiems griežčiau

Kiekvienas turi savo skonį.

O jei tai tikrai kabo ant namo sienos?