Katė, gimusi su pora papildomų ausų
Prieš 13 metų vieno baro šeimininko katė atsivedė jauniklių, ir gyvūno savininkas tiesiog nežinojo, kur dėtis nuo ant jo užgriuvusios „laimės“. Naudodamasis tuo, kad įstaiga buvo gana populiari , šeimininkas ėmė siūlyti kačiukus lankytojams.
Vienu mažyliu svečiai susidomėjo labiau, nei visais kitais ir ėmė duoti jį vieni kitiems į rankas, kad visi galėtų įdėmiau apžiūrėti jį. Galų gale eilė atėjo ir iki Valery su Tedu, kai jie su nuostaba pastebėjo, kad pas kačiuką 4 ausys.
Vėliau Valery papasakojo, kad sprendimas pasiimti mažylį namo atėjo praktiškai iškart. „Tedas ir aš likome be savo augintinio , kuris buvo su mumis 20 metų, ir galvojome, kad daugiau neimsime kačiukų. Bet kai kačiukas užlipo Tedui ant peties ir užmigo, mes supratome, kad mes neturime kito pasirinkimo.“
Naujam šeimos nariui vardą išrinko gana greitai: pora nusprendė pavadinti augintinį vieno iš filmo „Žvaigždžių karai“ herojaus garbei – džedajaus Jodos.
Papildomos Jodos ausys yra prie jo kaukolės pagrindo, tarp kitko, viena yra truputį toliau nuo kitos. Manoma, kad jos yra katei nepavojingos genetinės mutacijos rezultatas.
Joda – laiminga naminė katė su „įdomia priklausomybe nuo duonos“, juokiasi Valeri. Viena, ko bijo Jodos šeimininkė – to, kad dėl jo unikalumo augintinį gali pavogti. Todėl ji paprašė įdėti kačiukui mikročipą, kad visada žinotų, kur jis randasi.
Albinenas – mažas, niekuo neišsiskiriantis Šveicarijos kaimas Vale kantone.
2017 metais jo gyventojai nubalsavo už pinigų išdalinimą visiems, kas sutiks gyventi kaime mažiausiai 10 metų.
Šiame mažyčiame kaimelyje gyvena apie 240 žmonių.
Kaimas yra ties išnykimo riba.
Pastaraisiais metais jis išgyvena nuosmukį, kas įtakojo vietinių gyventojų išvykimą.
Daugelis namų naudojami tik poilsiui.
Kaimą palieka pagrinde jaunos šeimos.
Per pastaruosius kelis metus išvyko 3 šeimos, kaimo mokykla nesurinko 8 vaikų , todėl ją teko uždaryti.
Kaime liko tik 7 vaikai, kurie važinėja į kitą mokyklą už 20 km.
Vietiniai gyventojai pareikalavo valdžios pritraukti žmonių į kaimą, neleisti kaimui ištuštėti.
Štai ką sugalvojo valdžia: šeima iš 4 žmonių, kuri panorės nusipirkti ar pasistatyti namą Albinene, gaus po 25000 dolerių kiekvienam suaugusiam ir po 10000 kiekvienam vaikui.
Jei jūs kada nors svajojote gyventi Europoje – tai puiki galimybė!
Tačiau reikia išpildyti tam tikras sąlygas.
Dalyvauti šioje „akcijoje“ jūs galėsite, jei jums mažiau nei 45 metai.
Taip pat jūs turite pragyventi kaime ne mažiau 10 metų.
Minimali nuosavybės, kurią jūs perkate, kaina turi sudaryti 200000 frankų (202000 dolerių).
Būtina sąlyga – ji turi būti nuolatine jūsų gyvenamąja vieta.
Pinigus komunai jūs grąžinate tik tuo atveju, jei paliksite kaimą anksčiau sutarto laiko.
Komuna mokės pinigus į specialų fondą. Per metus reikia surinkti 100000 frankų (apie 101000 dolerių).
„Šios investicijos kaimo ateičiai“, – sakoma biuletenyje. Jaunos šeimos sugrąžins kaimui gyvenimą ir klestėjimą.
Jos mokės mokesčius, investuos pinigus į naujo namo statybas ar jau gatavo būsto pirkimą, leisti lėšas vietinėse parduotuvėse.
Galbūt kaimo mokykla vėl atsidarys.
Kokie gyvenimo Albinene privalumai?
Švarus kalnų oras, nuostabūs peizažai, daug saulėtų dienų, terminis kurortas Leikerbade (yra vos už 6 km nuo Albineno).
O štai toks ten ruduo.
Deja, darbo vietų kaime ne tiek daug, bet vos už pusės valandos kelio yra Višo ir Siono miestai.
Gerai, visiems norintiems teks kažką paaukoti, bet mes manome, kad ši graži vieta to verta, ar ne?
Ar jūs sutiktumėte su tokiu pasiūlymu?
Receptas yra labai paprastas ir jums nereikia vargti su tešla, tiesiog nusipirkite aukštos kokybės pitos duonos ir gaminkite mėsos įdarą.
Norėdami gaminti maistą, jums reikia šių ingredientų:
- plona pitos duona, pakuotė;
- maltos mėsos 300 g;
- kiaušiniai, 2 – 3 vnt;
- grietinė, kečupas, majonezas;
- druska, pipirai, prieskoniai, žolelės;
- sūris.
Gaminimo procesas
Maltą mėsą galima sumaišyti su tarkuotais svogūnais, česnakais, druska, pipirais, prieskoniais, smulkintomis žolelėmis. Mes minkome.
Ant pitos duonos plonu sluoksniu paskleiskite faršą ir palikite 15 minučių, kad faršo drėgmė pamirkytų pitos duonos lakštus ir ji taptų minkštesnė.
Lavašo lakštus susukame į ritinius.
Apvalią kepimo formą ištepkite sviesto gabalėliu ir išdėliokite suktinukus, kad gautumėte vieną apvalų pyragą.
Patarimas: užuot tepę pelėsį aliejumi, galite paprasčiausiai jį padengti pergamentu.
Kiaušinius išplakite su žiupsneliu druskos, įpilkite grietinės arba majonezo, kečupo ar pomidorų padažo. Paimkite maistą tokiu kiekiu, kad įdaras visiškai užpildytų pyragą.
Supilkite pyragą ir pašaukite į orkaitę. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių, tada išimame, pabarstome tarkuotu sūriu ir kepame dar 10 minučių.
Pyragas labai skanus ir karštas, ir šaltas, jį galite gaminti su grybais, kiaušiniais, žolelėmis ir kitais įdarais.
Tokie subtilūs pufai yra labai skanus delikatesas, kurį gali paruošti kiekvienas, mėgstantis tokius skanėstus arbatai.
Norėdami virti, jums reikia šių ingredientų:
- miltai, 2,5 stiklinės;
- vanduo, 1 stiklinė;
- druska, 1 šaukštelis;
- sviestas, 100 g;
- sūrio pagal skonį ir norą.
Virimo procesas
Į vandenį supilkite išsijotus miltus dalimis ir įberkite druskos, minkykite tešlą.
Įpilkite gabalėlį sviesto ir toliau minkykite, pabarstydami miltus ant stalo.
Uždenkite tešlą ir palikite 10 minučių.
Tešlą padalinkite į 4 dalis ir susukite rutuliukus, uždenkite.
Kiekvieną bandelę susukame į labai ploną sluoksnį.
Sutepkite lydytu sviestu, uždenkite antru sluoksniu, taip pat patepame sviestu. Mes tai darome su visais 4 sluoksniais, sudėdami juos į krūvą.
Mes sulenkiame visą krūvą į ritinį ir supjaustome porcijomis.
Kiekvieną gabalėlį susukite į pyragą ir įspauskite viduryje – gausite drugelį. Mes uždengiame vieną varčią su antrąja ir pasirodo bandelė.
Bandeles paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, patepame saldžiu sirupu ir kepame 180 laipsnių temperatūroje 15 – 20 minučių.
Tokios bandelės gali būti dar karštos, pateptos medumi arba užpiltos kondensuotu pienu ir tai pasirodo labai skanus saldumynų mėgėjams.
Gyvename laikais, kai didelio amžiaus skirtumo poros nieko nebestebina. Kur kas jaunesnį vyrą susirado ir mūsų istorijos herojė Margaret Sarr, kuriai šiuo metu 73-eji metai.
2002-ais metais Margaret pirmą kartą su tuometiniu vyru nuvyko į Gambiją. Tačiau tada dar moteris nenutuokė, kad taip susiklostys jos gyvenimas…
Kelionės metu moteris susipažino su 23-ejais metais jaunesniu vyru Samba. Nors Margaret buvo ištekėjusi, ji staiga pajuto stiprų potraukį jaunuoliui ir buvo pasiryžusi palikti savo ilgametį vyrą.
Margaret manė, kad tai jos svajonių vyras, su kuriuo jis praleis visą likusį gyvenimą. Dėl meilės moteris paaukojo visas savo gyvenimo santaupas, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad tai tik buvo gudrus Sambos planas.
Jai nerūpėjo amžiaus, rasės ir kultūros skirtumai. Nuo pat pirmos akimirkos ji pajuto tokį stiprų ryšį, kad vėliau viena vykdavo į Afriką aplankyti savo naujosios gyvenimo meilės. Būtent tada Margaret vyras suprato, kad žmona jį išdavinėja su Samba ir nedvejodamas paprašė skyrybų.Reklama
Nutraukusi santuoką Margaret išskubėjo į Gambiją ir susituokė su savo svajonių vyru.
Tuo metu Samba dirbo statybose, kur gaudavo labai mažą atlygį. Tačiau viskas pasikeitė, kai jis vedė Margaret. Moteris surengė prabangias vestuves ir viską apmokėjo. Kaip ir buvo galima tikėtis, nei vienas iš Margaret artimųjų vestuvėse nedalyvavo.
Gyvenimas su Samba reikalavo nuolatinių išlaidų. Visos Margaret santaupos buvo investuojamos į jį. Jai netgi teko padengti teismo išlaidas, kad mylimasis galėtų gyventi Jungtinėje Karalystėje.
Po to, kai Samba įgijo pilietybę, pora apsigyveno Mačynleto mieste Velse.
Būtent tada ir pradėjo griūti poros santykiai.
Samba nebenorėjo būti matomas viešumoje su Margaret, nes vietiniai gyventojai nepripažino tokių santykių. Taip jie nusprendė persikelti gyventi į kitą miestą, kur moteris turėjo išsinuomoti butą.
Ji pradėjo sunkiai dirbti ligoninėje, kol tuo tarpu mylimasis visą dieną gulėdavo ant sofos. Be to, Margaret užrašė 90 tūkst. svarų vertės turtą Sambos vardu.
Tačiau tuo viskas nesibaigė… Po kiek laiko moteris sužinojo, kad mylimasis turi meilužę ir su ja susilaukė dviejų vaikų.
Galiausiai Margaret atsitokėjo ir 2012 metais pateikė skyrybų prašymą. Tačiau iki to laiko Samba spėjo pasiekti viską, ko norėjo. O svarbiausia – gavo Didžiosios Britanijos pilietybę.
Margaret dalinasi savo istorija, kad kitos moterys nepakliūtų į panašias pinkles.
Meilė yra akla…
Jei manęs paprašytų suformuluoti viską, ką aš žinau apie vyrus 2 žodžiais ir perduoti tai ateinančiai moterų kartai, tai aš pasakyčiau taip: geriau nebus. Tai vienas pagrindinių dėsnių lyčių santykiuose.
Deja, bet pagrindinis mūsų močiučių receptas – „mylėk ir kentėk“ – daugiau neveikia. Jei iškart nėra gerai, tai geriau jau nebus. Niekada. Iš apelsino neišaugs obelis, eglė nevirs palme, o nemylintis vyras netaps dosniu ir įgudusiu meilužiu. Tai reikia suprasti ir priimti.
Savo geriausias savybes, didžiausią dosnumą ir lovos talentus vyras demonstruoja santykių pradžioje. Paskui aistros laipsnis mažėja, o išlaidų lygis geriausiu atveju išlieka toks pat, o blogiausiu – krinta.
Jei vyras iki vestuvių dovanojo tris gvazdikus, pavogtus iš kapinių, tai po vestuvių jis dovanos vieną.
Jei vyras iki vestuvių buvo ne meilužis-herojus, tai po dešimties metų jis drybsos prieš televizorių su treningais, ir meilužis bus visai nekoks. Libido su metais taip pat neauga. Blogiau būna po vestuvių. Taip nutinka dažnai. Bet kad būtų geriau – to nebūna niekada.
Niekada iš gobšaus vyro pradiniuose etapuose netaps dosnus. Iš vangaus ir nieko nenorinčio – geras meilužis. Iš abejingo – mylintis. Jokia moters meilė jokiomis aplinkybėmis to nepakeis.
Viskas gali likti kaip buvę arba tapti blogiau, bet geriau – niekada. Man atrodo, šito nežinojimas – blogiausia klaida, kurią padaro šiuolaikinės moterys. Ką pasakysite?
Jūs sutinkate, kad kartais sunku paaiškinti, kodėl jūs kažkam kažką jaučiate? Kodėl su vienais žmonėmis kažkas „įsijungia“, kodėl jūs kartais pajaučiate tam tikrą ryšį su nepažįstamuoju? Toks jausmas, kad Dievas suveda mus su tam tikrais žmonėmis, todėl kad šiuo momentu jie reikalingi mūsų gyvenime. Tai žmonės, kurie išmokys mus svarbių pamokų apie gyvenimą ir mus pačius.
Ir yra priežastis, kodėl mis traukia prie tam tikrų žmonių. Atsisukdama atgal, aš suprantu, kad nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo aš jaučiau ryšį, neišmokiusio manęs kažko, nesuvaidinusio svarbaus vaidmens mano gyvenime.
Ironija tame, kad daugelis tokių žmonių buvo laikini, todėl kad jų tikslas buvo parodyti man kitą kelią, o paskui išlaisvinti mane.
Kartais jūsų gyvenimo scena nustato, kokį žmonių tipą jūs traukiate, ir manau, kad tame ir yra tikėjimo, kad Dievas mums siunčia būtent tą, kuris reikalingas mums tuo metu, grožis. Jis pateikia jums atsakymus, kurių jūs ieškojote, per tuos žmones. Jis apšviečia jus, suvesdamas su žmonėmis, kurie atveria jumyse tai, kas geriausia.
Problema tame, kad mes imame pergyventi, kai tie žmonės išeina, todėl kas mes nemokame paleisti. Mes nesuprantame, kodėl iš mūsų paima tai, kas taip nuostabu, tą, kuris jus išgydė. Bet jeigu pagalvojus, likus jūsų gyvenime šių žmonių grožis išsisklaidys, o jų meilė mirs, tai ši istorija nebebus tokia įkvepianti, ir jie taps balastu, kurį mes turime nešti.
Norint paleisti, reikia tikėjimo. Tikėjimo tuo, kad geriau šią istoriją palikti tokią, kokia ji yra. Tokią, kokia ji ir turi būti. Perrašius ją, viskas tik susigadins. Kad kažką pakeitus, happy endo nebus. Galbūt tie žmonės – angelai, pasiųsti jiems, kad suteiktų kažkokią pamoką, kad išgydytų jus, kad padarytų geresniu, o kai ateis laikas, jie išskris atgal. Jie turi būti dar kažkieno gyvenime.
Todėl kad aš žinau, kad kai mes sutinkame žmogų, kuris turi pasilikti su mumis visam laikui, mes iškart tai suprasime, mes pažinsime jį minioje, todėl kad galiausiai suprasime skirtumą tarp to, kas liečia mūsų ranką ir to, kas liečia mūsų sielą.
Visi mes daugmaž įsivaizduojame, ką daryti, jei žmogus staiga užspringo ir jam reikia pagalbos. Elementarūs įgūdžiai ir tai, ką mes matėme per televizorių, refleksiškai suveiks reikiamu momentu ir mes ateisime žmogui į pagalbą.
Ką daryti, jei jūs užspringote, o šalia nieko nėra, kad jus išgelbėtų?
Bet ką daryti, jei tai atsitiks su jumis, ir jūs būsite ne viešoje vietoje, o namuose, visiškoje vienatvėje? Tikrai, ką daryti tokiu atveju?
Asmeniškai aš niekaip negaliu atsiminti nei vieno filmo ar dokumentinio video, kur žmogus gelbėtų pats save. O juk ši situacija turi tiek pat šansų atsitikti, kai jūs vieni namie, kaip ir tarp žmonių.
Būtent apie tai susimąstė Džefas Remanas, kuris yra gaisrininkas ir paramedikas su 22 metų stažu.
Šiame video Džefas rodo, ką reikia daryti, patekus į šią sudėtingą situaciją. Svarbiausia yra:
- Nepanikuoti ir išlaikyti ramybę.
- Atsiklaupti ant kelių ir atsiremti rankomis į grindis.
- Po to patraukti rankas ir tikrąja to žodžio prasme plotis ant krūtinės. Smarkus smūgis krūtine į grindis išstums didelį oro kiekį, o su juo ir įstrigusį maistą.