Albinizmui būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas. Tuomet odoje, akyse, plaukuose šio pigmento nėra arba yra labai mažai. Tokio dalyko tikimybė yra 1 iš 20 000. Jeigu žmonės albinosai jau sunkiai kažką nustebina, tai gyvūnai tikrai verčia žavėtis.
Ši istorija apie Tanzijos vaikus – albinosus. Jei ne fotografas Eric Lafforgue, pasauliui šie faktai būtų mažai žinomi.
Tanzanija – šalis, turinti savo įstatymus. Tačiau, turinti itin keistų papročių – čia gyvenantys žmonės tiki, jog šviesų gymį turintieji neša sėkmę.
Laimei, yra organizacijų, kurios rūpinasi šiais žmonėmis. Fotografas lankėsi labdaros organizacijoje „Po ta pačia saule”. Būtent čia gyvena dauguma albinosų, nes taip jiems galima garantuoti didesnį saugumą.
Žmonės, gyvenantys čia, yra nuolat stebimi, negali net išeiti į lauką vieni, visada juos kas nors prižiūri.
Tanzanijos šalyje šių žmonių kūnai labiau vertinami, nei auksas. Įvairios vietinės šamanės gamina vaistus, kurie, esą, turėtų atnešti sėkmę iš albinosų dalių: nosies, ausų, liežuvio, pirštų ir kitų kūno dalių.
Vien 2000-aisiais oficialiais duomenimis čia buvo nužudyti 76 albinosai. Žmonių kūno dalys parduodamos nuo keliasdešimt iki šimtų tūkstančių dolerių, kai vietinis atlyginimas šalyje siekia vos 40 dolerių. Todėl, nenuostabu, kad kūnai laikomi vertingesniais už auksą.
14-meti Emanuelis yra vienas tų retų atvejų, išgyvenusių užpuolimą. Vaikas neteko rankos iki alkūnės. Berniukas svajoja siekti valstybinio posto ateityje, kad galėtų pakeisti čia gyvenančių žmonių požiūrį.
Ir daugybė kitų žmonių čia turi siaubą keliančių išpuolių išgyvenimo istorijų.
Pavyzdžiui, viena dvylikametė Kabul buvo užpulta miego metu. Ji taip svajoja tapti advokate, ginančia albinosus.
Šešiametis Barak buvo apipjaustytas dar kai jam buvo 3 metai. Su nusikaltimu susiję net 17 žmonių, o baisiausia tai, jog didžiausia kaltė priklauso jo tėvui, kuris vaiko galūnę pardavė už 5 tūkst. dolerių.
Mariam 32-eji. Užpuolimo metu ji prarado abi savo rankas ir kūdikį, kurio tuo metu laukėsi. Po incidento moteris gyvena organizacijos teritorijoje ir rūpinasi mažaisiais bendruomenės nariais.
Tokių istorijų yra daugybė, o albinosai negali jaustis saugūs, kol šalies žmonės tikės tokiais kvailais prasimanymais.
Baisu pagalvoti, jog gyvename pasaulyje, kuriame pinigai yra svarbesni už žmogaus gyvybę.
Tikėkimės, kad šioje šalyje situacija greitai pasikeis..