Nors apie higieną buvo pradėta kalbėti dar senovės Egipte, tinkamos higienos normos atsirado tik prieš maždaug 150 metų. Prieš tai po gražiais drabužiais slėpdavosi dideli higienos trūkumai. Kokie? Tuoj sužinosite.
Įklotai
Menstruacijų metu moterys naudodavo savadarbius įklotus. Dažnai tai būdavo seni drabužiai ar skudurai į kuriuos būdavo įvyniojamos samanos.
Siera strazdanoms
Kad atsikratyti strazdanų moterys naudojo sierą. Su siera jos tapdavo mažiau matomos. Žinoma, naudojant ją, prastėdavo ir sveikata.
Karštos vonios
Europiečiai buvo mažai girdėję apie tokius dalykus kaip vandens procedūros. Buvo net ir įsitikinimai, kad žmogui reikia praustis du kartus per gyvenimą: tik gimus ir prieš vestuves. Buvo įsitikinimas, kad vanduo gali sukelti įvairias infekcijas. Moterys ypač bijodavo plauti savo intymias vietas, nes galvojo, kad tai skatina nevaisingumą.
Praustis nepatarė net gydytojai. Buvo manoma, kad žmogui reikia plauti tik rankas ir burną, o likusios kūno dalys, ypač veidas, neturėtų būti prausiami dėl infekcijų.
Arčiau XX-ojo amžiaus, kai kurie jau pradėjo naudotis voniomis, tiesa su tam tikromis išlygomis: pirmiausiai prausiasi jauniausi šeimos nariai, tada vyresni. Visi prausdavosi tame pačiame vandenyje, jo nekeičiant.
Šlapimas prausimuisi
Moterys labai tikėjo šlapimo antiseptinėmis savybėmis ir prausėsi juo. Net gydytojai teigė, kad čia ne vanduo, o gydomasis šlapimas.
Beje, naudojant šlapimą ir alkoholį buvo plaunami drabužiai. Tiesa, daugelis žmonių net miegodavo su drabužiai ir jų niekada nenusiimdavo.
Kvepalai
To meto žmonės gausiai naudojosi kvepalais. Žinoma, kad neplauto kūno ir kvepalų kvapas sukelia dar didesnį dvoką, jis buvo slopinamas dar didesniu kiekiu kvepalų.
Dėl tos pačios priežasties, kai kurios moterys nešiodavo gėles. Netgi būdavo kuriamos tokios suknelės, kuriose būdavo maža vaza gėlių puokštei.
Šiais laikais labai modernu ir gražu tokios užuolaidos aplink lovą. Tiesa, anksčiau jos būdavo tik dėl praktiškumo, kad į lovą patektų kuo mažiau blakių.
Tiesa nelabai tai padėdavo, nes utėlių ir blakių būdavo pilna lova.
Utėlės būdavo ne tik lovose, bet ir perukuose. Jis būdavo tikras utėlių židinys. Aukštos moterų šukuosenos buvo kuriamos ne vieną dieną. Jos buvo barstomos miltais ir tepamos riebalais.
Dažniausiai naudojama priemonė nuo utėlių buvo gyvsidabris. Jis buvo ir trinamas ir valgomas. Taip jis žudė utėles, tačiau tuo pačiu žudė ir jų savininkus.
Naktiniai būdavo gaminami iš šilko, jis neleisdavo utėlėms įsikurti ant audinio, nes jos paprasčiausiai nuo jo nuslysdavo.
Erelio mėšlas gimdymo metu
Kai moterys pagimdydavo, joms būdavo duodamas aliejaus ir acto gėrimas. Taip pat siekiant sumažinti skausmus, buvo naudojami kompresai padaryti iš erelio mėšlo.
Tualetai būdavo visur
Moterys tiesiog eidavo gatve, pritūpdavo ir atlikdavo savo gamtinius reikalus.
Naktimis vietoj tualeto, būdavo naudojami naktipuodžiai, kurie vėliau ryte tiesiog būdavo išpilami pro langą. Turtingi žmonės užpakalį valydavo skudurais, na, o skurdesniems tiko ir augalų lapai. Popierinis tualetinis popierius buvo išrastas daug vėliau.
Antakiai
Anksčiau antakiai buvo ypatingai prižiūrimi. Tiesa, ne visada – kai kuriuo istorijos tarpsniu jie būdavo nuskutami.
Plaukai ant kūno
Moterys anksčiau nelabai rūpindavosi savo plaukais ant kūno. Vakarų pasaulyje, plaukų šalinimas nuo kūno buvo neįprastas dalykas iki 1920-ųjų.
