Niekada ne vėlu nei linksmintis, nei sužinoti kažką naujo. Šiandien nusprendėme šiuos du dalykus sujungti viename fotografijų rinkinyje. Taigi, prisisekite saugos diržus, mūsų geros nuotaikos traukinys išvyksta dabar!
Kitu atveju tikrai neužrištų bato raištelių
Išskirtinis draugas
Pelikano maitinimas. Net žuvėdra šokiruota!
Gana ekstravagantiškos sūpynės
Dėl keleivio ant stogo vairuotojas laukė, kol buvo nuimtas šis katinas.
Patogumai
Suraskite tikrą katiną 😁
Dramblys papokštavo
Šio ryklio ilgis išmatuotas 9 nardytojais
Kas sakė, kad bibliotekoje nuobodu?
1904 m. Louisas Coulombas išgarsėjo savo 4 metrų barzda, kurioje dažnai laikydavo savo kates
Katinas vaizduoja lempą
Sutrikęs nėštumo testas
Yra dviejų tipų žmonės, kurie sako: „Aš nemoku piešti“
Kodėl vyrai gyvena trumpiau, nei moterys
„Tu per arti”
1968 m. Motociklu policijos pareigūnu apsirengęs vyras sustabdė banko sunkvežimį, gabenusį 300 mln. Jenų grynaisiais (šiandien 10 mln. USD). Jis vairuotojui pasakė, kad automobilis minuotas. Tada jis tiesiog sėdo už sunkvežimio vairo ir nuvažiavo. Kaltininkas ir pinigai niekada nebuvo surasti.
Japonijoje cunamio metu galite nusipirkti kapsulę evakuacijai
Įkandimo pėdsakai
Ant šios senos kavinės sienų yra „šešėliai“ kur sėdėjo žmonės
Ar vis dar manote, kad nervinės ląstelės neatsinaujina? Tai netiesa! Per visą žmogaus gyvenimą atsiranda nauji neuronai ir ryšiai tarp jų. Tačiau, tokie procesai yra ypač aktyvūs, kai išmokstame ko nors naujo.
Bet kokie nauji įgūdžiai yra vienodai naudingi mūsų smegenims – nesvarbu, ar jūs mokotės naujos kalbos ar įvaldote tualetų taisymo mokslą 😀
Šiomis nuotraukomis, mes įrodysime, kad mokytis niekada nevėlu ir visai nesvarbu, į ką sutelki savo dėmesį!
Pažiūrėkite kokiu būdu senelis išaugino pomidorą.
„Nupiešiau šuns portretą savo tetos jubiliejaus proga”
„Tėtis jaunystėje labai mėgo piešti. Po to, kai pradėjo daug dirbti, nebe liko tam laiko. Išėjęs į pensiją, jis vėl sėdo prie molberto. Paskutinį kartą teptuką rankose jis laikė prieš daugiau, nei 30 metų”.
„Tokie kūriniai gimsta mano merginos rankose”
„Neįtikėtina! Kaip galima taip tikroviškai piešti!”
„Papyliau iš šuns kailio”
„Šiems piešiniams prireikė dviejų mėnesių, kol jie virto interjero detale namuose.”
Toks metodas tik patiems kantriausiems!
Turėjo užtrukti „sudėti” tokią liemenę.
„Tiesiog sugalvojau ką nors paveikti laisvalaikiu“
„Sukūriau šią sekciją naudodamasis elementariausiais įrankiais”.
Kokia stilinga varlė!
Miniatiūrinė garso įrašų studija
„Stebėjau įvairias vaizdo pamokas kaip piešti. Pažiūrėkite, ko išmokau!”
„Kaip atšventėte savo 25-ąjį gimtadienį? Pasodinau šias gėles!”
Tokį kadrą Toskanos vynuogynuose nufotografavo mėgėjas
„3 metų dukra taip pamilo animacinį filmuką „Frozen“, jog užsinorėjo batų, tokių kaip šios herojės! Na, mamos fantazijai nėra ribų! „
„Aš didžiuojuosi šiuo darbu! Kuo jis toks ypatingas, klausiate jūs? Piešinys sukurtas neatitraukus rankos nuo popieriaus lapo”
„Mano mylimoji sukūrė tokius skanius ir mielus kačiukus!”
„Aš nusprendžiau padaryti tokią miniatiūrą Žemės dienai“
„Uoliai jį prižiūrėjau 11 metų! Ir taip jis man išreiškė dėkingumą!”
„Sugalvojau ne pagal taisykles sudėti visą dėlionę. Gavosi įdomus rezultatas”
Kruopštus močiutės rankų darbas anūkui
„Pirmasis dukros piešinys ant drobės. Didžiuojuosi ja!”
Kiekvienas žmogus unikalus. Ir kiekvienas mūsų turime tam tikrų sugebėjimų, kuriais galime pasigirti – vieni mūsų gerai dainuoja, kiti šoka, dar kiti kieti fizikai ar matematikai, kiti puikūs dizaineriai ir panašiai.
Žinoma, tai ir išmokstami gebėjimai, kurių galime išmokti pasirinkę tam tikras profesijas universitetuose ar pradėti mokytis jau vidurinėse.
Tačiau, pasitaiko žmonių, pasižyminčių antgamtiniais gebėjimais, kurių mes niekur negalėsime išmokti. Šios neįtikėtinos savybės užkoduotos žmonių genuose, kuriuos suteikė motina gamta.
Žmogus – Betmenas. Benas Underwoodas
Tai amerikietis Benas Underwoodas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip paprastas jaunuolis, tačiau, iš tiesų tai aklas berniukas, kuriam akys buvo pašalintos dar ankstyvoje vaikystėje, kadangi jis sirgo onkologine liga.
Nepaisant to, vaikinas žaisdavo krepšinį, važinėdavo riedučiais, plaukiojo, net laipiojo į medžius. Žodžiu, gyveno visiškai normalų paauglio gyvenimą.
Klausiate, kaip jam tai pavyko? Ogi todėl, jog vaikinas viską matė kaip šikšnosparnis. Benas išmoko judėti naudojantis echolokacija.
Echolokacija – aktyvios akustinės lokacijos (nuotolio iki objekto ir arba greičio nustatymo) būdas, kai siunčiami garso pliūpsniai, kurie atsispindi nuo įvairių objektų ir aidu grįžta atgal. Pagal trukmę tarp pliūpsnio pasiuntimo ir jo aido grįžimo sužinomas atstumas iki objekto, pagal pliūpsnio dažnio pokyčius (Doplerio efektas) – objekto judėjimo greitis.
Žmogus, galintis bėgti amžinai
Vienas amerikietis bėgikas Dean Karnazes visam pasauliui įrodė, jog ištvermė gali būti begalinė. Kartą jis dalyvavo net 50 maratonų per 50 dienų.
Dinas, kaip ir dauguma kitų jaunuolių, pradėjo bėgioti vidurinėje. Kol draugai uždusę atbėgdavo 15-ą ratą, jis nubėgdavo 105 ir sustodavo tik tada, kai jam paliepdavo.
Įprastai, maratonininkams bėgant reikia nors trumpam atsikvėpti. Tačiau Dino organizmas yra visai kitoks.
Po maratono per visas valstijas gydytojai išmatavo kreatinfosfokinazės (KFK) kiekį bėgiko kraujo serume – tai raumenų pažeidimų dėl fizinio aktyvumo rodiklis. Paprastai sportininko KFK siekia 2400, o D.Karnazeso – vos 447.
Be to, pasirodė, kad bėgiko kraujo apytakos sistemoje kraujo yra daugiau nei įprasta, ir dėl to jis išvengia dehidratacijos. Ir galiausiai mokslininkai apskaičiavo, kad teoriškai, išlaikydamas 160 m per minutę greitį, D.Karnazesas gali bėgti amžinai.
Stephen Wiltshire – žmogus, galintis nesunkiai nupiešti visą miestą iš atminties
Vos žvilgtelėjęs į miestą, Stivenas geba nesunkiai nupiešti jį iš atminties, o piešinys prilygs tiksliai originalo kopijai. Sunku patikėti, bet jis tiksliai nupieš visus pastatus, nesupainios arkų, langų ar net gėlių vazonų vietų.
Vaikinas piešia nuo mažumės. Kaip pasakoja pats, jis mėgdavo keliauti po pasaulį, o paskui ant popieriaus lapo nupiešti tai, ką matė. Kaip jau matėte nuotraukose aukščiau, Stivenas piešė ne bet kokius mažus miestus, kuriose ne tiek daug architektūros, bet tokius didmiesčius, kaip Hiustoną ar Niujorką.
Visa paslaptis slypi ligoje. Stivenas serga autizmu – jo atveju atskiros smegenų sritys negali komunikuoti tarpusavyje, todėl dovanoja šeimininkui neregėtų kitokių talentų. Dėl šios priežasties, žvelgdamas į miesto panoramą, menininkas, mato daugybę detalių.
Kad lengviau suvoktumėte, kaip viskas vyksta ir patikėtumėte šio vyriškio talentu, pažiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame Stivenas piešia Meksiką:
Leslie Lemke – žmogus, kuris kartą išgirdęs kūrinį, galėdavo jį pagroti iš atminties
Lelie Lemke gimė neregiu. Ir jo žodinis intelektas buvo įvertintas tik 58 balais. Tačiau, kartą, kai jo šeima žiūrėjo filmą, kuriame nuskambėjo Čaikovskio koncertas pianinui, atsiskleidė 16-mečio jaunuolio talentas. Po kelių valandų motiną pažadino iš kito kambario sklindanti muzika. Moteris suprato, jog groja jos sūnus.
Nuo tada Leslis koncertavo visame pasaulyje. Iš atminties jis gebėdavo sugroti tūkstančius kūrinių. Stebina ir tai, jog vyriškis kalbėti nesugebėdavo, tačiau ir padainuodavo bet kurią girdėtą dainą.
Žmogus, galintis ištverti mirtiną šaltį
Mokslininkai teigia, jog Vimas Hofas jau turėtų būti miręs. Nes šis žmogus basomis kojomis nubėgo pusės maratono distanciją ties Poliariniu Ratu. Taip pat kopė į Everestą apsirengęs šortais, bei nardė po ledu Šiaurės Poliuje.
Šis 58 metų olandas dėl savo antgamtiškų gebėjimų yra pravardžiuojamas „Ledo žmogumi“. Nenuostabu, juk jis geba ištverti net ir žmogui mirtiną šaltį.
Tiesa, Vimas nėra toks ypatingas iš prigimties. Tokį atsparumą šalčiui jis išsiugdė kontroliuodamas savo fiziologines reakcijas daugeliui žmonių nesuvokiamu būdu.
Kartą žiemą jis pajuto neapsakomai stiprų jausmą iš vidaus, kuris jo tiesiog reikalavo įbristi į vandenį.
Vimas ėmė treniruotis – bėgioti per sniegą basomis, kopti į kalnus be specialios aprangos, praustis po vis šaltesniu vandeniu. Normali kūno temperatūra buvo išlaikoma tik valios dėka – olandas vis labiau išmoko susikaupti taip, kad galėtų ignoruoti išorinius dirgiklius.
Tikras liūtų užkalbėtojas
Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis pilietis Kevinas Ričardsonas savo gyvenimą be „didelių kačiukų“ įsivaizudoja labai sunkiai. Jį visada supa tigrai, liūtai, hienos. Vyras jau nuo vaikystės be galo myli gyvūnus, bei domisi gamta, todėl nusprendė studijuoti zoologijos mokslus.
Deja, studijos jam pasirodė ne tokios įdomios, tad vaikinas jas metė. Tačiau, likimas vis tiek susiklostė taip, jog daugiau, nei penkioliką metų Kevinas sėkmingai darbuojasi PAR liūtų parke.
Vyras dažnai kolegų vadinamas „liūtų užkalbėtoju“, kadangi savamoksliškai išmoko susikalbėti net su aršiausiomis katėmis. Ne gana to, jog Ričardsonas su šiomis „katytėmis“ kartu valgo, tai dabar jam nebaugu su gyvūnais ir kartu miegoti.
