Kategorijos
Istorijos

Pagimdė būdama 5-erių: jauniausios pasaulyje mamos istorija, turinti tamsią pusę

Tai nutiko 1939 m., Pisco mieste, Peru. Į vietinę ligoninę atvyko šeima su dukra, kuriai smarkiai ištino pilvas. Iš pradžių, kas yra logiška, gydytojai manė, kad to priežastis – neregėto dydžio auglys. Bet, atlikus kruopščius tyrimus, paaiškėjo, kad tai nėra auglys – penkerių metų mergaitė buvo nėščia.

Jos vardas buvo Lina Medina. Išsamų mergaitės, kuriai buvo įtariamas pilvo patinimas, tyrimą atliko daktaras Gerardo Losada.

Rezultatai buvo stulbinantys: būdama penkerių metų mergina iš tiesų buvo nėščia ir 8 mėnesį nešėsi vaisių!

Kaip tai įmanoma, jei silpnosios lyties brendimas atsiranda sulaukus 11 metų, o mėnesinės prasideda tik sulaukus 8 metų?

Linos tėvai paaiškino, kad šiuo atžvilgiu jų dukra yra unikali, nes mėnesinės prasidėjo sulaukus 3 metų, o išsamesni tyrimai parodė, kad tai įvyko dar anksčiau – aštuntą gyvenimo mėnesį. 

Anksčiau, tiksliau sakant, „priešlaikinis“ brendimas ir leido pastoti tokiame jauname amžiuje.

Praėjus kelioms savaitėms po pirmo apsilankymo pas gydytoją, Lina pagimdė. Gimdymas negalėjo vykti natūraliai, nes gimdymui per mažas dubuo, todėl jiems teko griebtis „cezario pjūvio“ operacijos. 

Gimusio berniuko svoris buvo 2,72 kg. Jam buvo suteiktas Gerardo vardas – kūdikį pagimdžiusio gydytojo garbei. Motina ir sūnus gimdymo namuose praleido tik kelias dienas, o po to jie buvo išrašyti ir išvažiavo namo.

Medinų šeima nusprendė išlaikyti anūko gimimą paslaptyje, todėl visi kaimo gyventojai Liną ir jos sūnų laikė broliu ir seserimi. Net artimi giminaičiai tiesą sužinojo tik tada, kai Gerardo buvo 10 metų. Tikriausiai nuo pat pradžių jums kyla klausimas, kas yra vaiko tėvas? 

Tai yra tamsioji šios istorijos pusė. Kai tik buvo nustatytas Linos nėštumas, jos tėvas buvo pirmas įtariamasis. Jis buvo areštuotas įtariant seksualinę prievartą ir smurtą prieš savo paties nepilnametę dukterį. Tačiau, dėl įrodymų trūkumo šeimos galva netrukus buvo paleistas.

Vieną iš galimų versijų žurnalistai pateikė laikraščio straipsnyje 1955 m. Joje sakoma, kad kai kuriuose Andų papėdės kaimuose buvo praktikuojamos grupinio sekso orgijos, todėl dažnai būdavo išprievartaujama, taip pat ir pedofilija. Galbūt viename iš šių „vakarėlių“ ir kentėjo Lina Medina.

Nuotraukoje Lina Medina ir jos suaugęs sūnus Gerrardo. Beje, jos sūnui buvo lemta gyventi tik 40 metų. Jis mirė nuo kaulų čiulpų ligos 1979 m. Tuo metu Lina užaugino dar vieną sūnų, kuris gimė 1970 m. Jam davė Raulio vardą.

Ji pati mirė 2015 m., Būdama 82 metų.

Kategorijos
Istorijos

Benamis atėjo į kavinę ir paprašė pinigų. Tai buvo lemtinga diena po kurios jo gyvenimas pasikeitė

Mes visi nusipelnėme antro šanso gyvenime. Ši istorija apie tai, kaip benamiui pasisekė sutikti žmogų, kuris jam šį šansą ir suteikė, bei pakeitė jo gyvenimą.

Vieną rytą kavinės savininkė Cesia Abigail Baires sulaukė netikėto lankytojo. Prie durų pasirodė benamis, kuris paprašė pinigų. Moteris atsisakė jam jų duoti.

„Reikia labai sunkiai dirbti, kad gautum atlyginimą. O jūs ar esate pasirengęs dirbti, kad uždirbtumėte atlyginimą?” – pareiškė ji.

Vyras jai atsakė, kad darbo nebijo, tačiau niekas nenori jo įdarbinti dėl to, kaip jis atrodo.

Tada Cesia atsakė: „Jeigu nori, dirbk pas mane, aš tau mokėsiu algą”.

Benamis, žinoma, sutiko ir pradėjo dirbti kavinėje. Jis plovė indus ir nešė išmesti šiukšles.

Verslininkei pravertė papildomos rankos, o benamis vyras labai džiaugėsi galėdamas dirbti už nedidelį atlygį.

Be to, dalį pinigų vyras išleidžia tame pačiame restorane maistui, kadangi Cesia suteikia jam didžiules nuolaidas pavalgyti kavinėje.

Vyras pripažino, jog moteris išgelbėjo jo gyvenimą, o gal net ir gyvybę. Dabar jis pasiruošęs uždirbti pinigų būstui, drabužiams ir yra labai dėkingas už visą kavinės savininkei.

Kategorijos
Istorijos

Šio berniuko nenorėjo įsivaikinti jokia šeima. Laimei, jis surado savo šeimą ir šiandien jo neįmanoma pažinti

Kartais kai kurių žmonių širdyse tiek meilės ir rūpesčio, kad mes pasiruošę jais dalintis su visais. Jie randa būtent tą, kuris labiausiai pažeidžiamas ir negauna įprastos motiniškos meilės ir švelnumo.

Tokie žmonės ilgai negalvoja, prieš įsivaikindami vaiką. Ši istorija nutiko vienai moteriai iš Amerikos, jos vardas Priscila Mors. Ji turi du vaikus, ,kurie jau gerokai ūgtelėję.

Tačiau paskui sutuoktiniai nusprendė įsivaikinti mergaitę iš prieglaudos. Bet pas vaiką buvo Dauno sindromas ir įgimta širdies yda. Tokią ją paėmė iš vaikų namų ir augina su didele meile.

Bet čia Mors gerumas nesibaigia. Kai kartą Priscila pamatė socialiniuose tinkluose smarkiai sulysusį berniuką, negalėjo sulaikyti ašarų. Pirmas jos noras buvo įsisūnyti berniuką. Ji pasidalijo idėja su vyru ir šis nusprendė palaikyti savo sutuoktinę.

Vienintelė problema kelyje į šį tikslą buvo kita šalis. Berniukas, vardu Rajanas, kuris turėjo visą puokštę ligų, gyveno Bulgarijoje. Morsai nuvažiavo ten ir susitiko su juo.

Jie negalėjo tuo patikėti! Berniukas realiame gyvenime buvo dar mažesnis, o jo liesumas buvo neįtikėtinas. Buvo toks jausmas, kad jis niekada nieko nevalgė. Kaip vėliau Morsas prisimena, jis sugebėjo nugalėti savo šoką tik po kelių vizitų pas vaiką.

Priscila buvo nusiteikusi ryžtingai. Greitai berniuką atvežė į Ameriką. Ligoninėje berniuką maitino per specialų vamzdelį. Per kelis mėnesius jis pasiekė normalų racioną ir ėmė maitintis pats. Vienintelio, ko jis dar negali daryti – tai vaikščioti.

Neseniai jis pradėjo kalbėti. Jam kol kas nelabai pavyksta, bet jis labai užsispyręs berniukas. Labai greitai jis eis į mokyklą. Berniuko tėvai prisimena pirmą susitikimą su juo ir baisisi, kokios būklės jį tada rado.

Bet praėjo šiek tiek laiko ir berniukas spindi šypsena ir laime. Tėvo žodžiais, jis pats laimingiausias vaikas: visada šypsosi ir linksmina tėvus. Jį dievina visi aplink.

Kaip gi nemylėti tokio stebuklo!

Kategorijos
naujienos

Vestuvių drabužių parduotuvės savininkė pastatė apkūnią nuotaką įžeidusią moterį į vietą

Vestuvės – ilgai lauktas momentas kiekvienos merginos gyvenime, nepriklausomai nuo amžiaus, tautybės, odos spalvos ir svorio. Visos merginos su nekantrumu laukia šios dienos ir nori, kad viskas praeitų tiesiog puikiai. Vestuvinės suknelės paieškos verčia būsimas nuotakas pasikankinti ir pasinervinti.

Tokiais maloniais rūpesčiais buvo užimta ir viena mergina, kuri buvo putli. Ji matavosi vestuvinę suknelę. Tuo momentu į saloną įeina dvi moterys – motina ir dukra. Toji dukrelė žiūri į pilną merginą ir sako: „O aš maniau banginiai nesidaugina!“

Putli mergina smarkiai įsižeidė, vos nepradėjo verkti. Tuo momentu vestuvinių drabužių salono savininkė, kuri visą tą laiką buvo ten, paėmė dokumentus su šios įžūlios merginos užsakymu ir anuliavo jos suknelės užsakymą. Toji mirksėjo akimis, negalėdama pajudėti – jos vestuvės turėjo įvykti po poros dienų.

Pasirodė, putlioji mergina buvo salono savininkės dukra. Štai mama ir apgynė savo dukrą ir pastatė į vietą įžūlią damą. Esmė tame, kad jos dukra turėjo problemų su antsvoriu nuo vaikystės, o taip elgtis su ja niekas neturi teisės!

Kategorijos
Istorijos

Šeima įsivaikino mergaitę, kuri neturėjo rankų, tačiau šiandien ji jau viską sugeba daryti pati

Susipažinkite – tai Eimė. Žavinga, besišypsanti ir pilna gyvenimo džiaugsmo mergytė. Tokia pat, kaip ir jos bendraamžiai. Tokia pat, išskyrus vieną dalyką. Eimė atėjo į šį pasaulį be abiejų rankų.


Vos pamačiusi mergytę, biologinė mama kuo greičiau jos atsisakė. Mergytė nukeliavo į vaikų globos namus. Tokius vaikus, kaip Eimė retai įsivaikina. Visgi vaikas ypatingas – didelė atsakomybė visam gyvenimui.


Tačiau Eimei labai pasisekė. Ją įsivaikino šeima iš didmiesčio. Šiandien Eimė moka kuo puikiausiai apsieiti be rankų. Mergytė savarankiškai valgo ir net padeda mamai tvarkytis namuose.


Beje, Elmyrai ir Krisui tai ne pirmas vaikas iš vaikų prieglaudos. Jie turi savo sūnų ir dar vieną berniuką iš vaikų namų – Deivį. Deivis kaip niekas kitas supranta mažąją sesutę, juk jis pats neturi kojų ir rankų riešų. Tačiau dabar berniukas turi protezus ir netgi mokykloje su jais dalyvauja fizinio lavinimo pamokose.


Elmyra labia didžiuojasi savo vaikais ir dalinasi jų pasiekimais socialiniuose tinkluose. Nesunku pastebėti, kad visose fotografijose vaikų veiduose spindi šypsenos. Tai pasako daugiau už bet kokius žodžius.

https://youtu.be/6iC4K67427w

Kategorijos
Istorijos

Dviejų vaikų mama išėjo iš namų, norėdama geresnio gyvenimo ir paliko tik raštelį vyrui. Kai ji bandė sugrįžti, vyras jau buvo pradėjęs naują gyvenimą

Šiandien norime papasakoti istoriją apie du jaunus sutuoktinius, jie turi du vaikus, mergaitei metukai, o berniukui 4 metai. Jų vardai Arina ir Markas. Jie gyveno varganai, vos sudurdavo galus.

Arina nepakėlė tokio gyvenimo ir paliko vaikus, vyrą ir paliko tik raštelį. Kai Markas grįžo iš darbo, jis iškart nesuprato, kas nutiko ir kodėl vaikai namie vieni, bet paskui pamatė virtuvėje laišką ir viskas pasidarė aišku.

Jame ji rašė apie tai, kad morališkai išsekusi, kad pavargo nuo tokio gyvenimo, kad nori atostogų ir normalaus laimingo gyvenimo, o su juo ji jaučiasi spąstuose ir pastoviame skurde. O dar ji parašė, kad sutiko pasiturintį vyriškį ir nori mėgautis gyvenimu su juo. Kas liečia vaikus, tai ji palieka juos vyrui ir prašo pamiršti ją amžiams ir neieškoti.

Vyras negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. Jo širdis plyšo iš skausmo, juk jis mylėjo ją labiau už gyvenimą. Jis nesuvokė, kaip galima iškeisti savo vaikus į pinigus.

Markas sukaupė visas jėgas, juk jis neturėjo laiko išskysti, reikėjo pagalvoti apie vaikus. Jie dar ilgai klausinėjo tėvo, kur jų mama. Ir tuo metu jam teko dirbti po 16-18 valandų, kad aprūpintų šeimą.

Ačiū tėvams, kurie atėjo į pagalbą sūnui sunkiu metu ir padėjo su vaikais. Dėka tėvų pagalbos vyras dirbo pagrindiniame darbe, o vakarais uždarbiavo taksi.

Kartą jis susipažino su mergina, vardu Alicija. Papasakojo jai savo istoriją, merginai labai pagailo vyriškio, ji suprato, kaip sunku pačiam pastatyti vaikus ant kojų. Ji bandė jam padėti kaip gali ir visaip drąsino vyriškį. Su laiku jie susituokė. Finansiniai reikalai ėmė taisytis, jie nusipirko 3 mašinas ir išnuomojo jas taksi. Vyriškiui jau nereikėjo pačiam dirbti naktimis.

Bet niekas negalėjo taip aptemdyti jo dabartinio gyvenimo, kaip buvusi žmona, netikėtai apsireiškusi vieną vakarą.
Ji puolė Markui ant kaklo, prašė atleidimo ir pasakojo, kaip stipriai jį myli ir gailisi savo poelgio.
Bet kai pamatė Aliciją ir ją apsikabinusius vaikus, ji įsiuto.

Vyras išstūmė ją per slenkstį ir patarė susirasti eilinį turtingą vyruką, kad ją išlaikytų. Jis buvo įsitikinęs, kad ji atėjo tik dėl pinigų, o ne dėl vaikų, bet tai jau buvo nesvarbu.

Kategorijos
Istorijos

22 metų mergina ištekėjo už 61 metų kariškio. Kaip jų gyvenimas susiklostė po 7 metų?

Meilei amžius nesvarbus. Tačiau, ne visi yra linkę sutikti su šia nuomone. Dažnai galima rasti pavyzdžių apie visuomenės pasmerkimą poroms su dideliu amžiaus skirtumu. O ir pati Viktorija anksčiau net negalėjo pagalvoti, kad kada nors ras laimę su vyru, kuris bus net 39 metais už ją vyresnis!

Gimtoji Čeliabinsko gyventoja su būsimu mylimuoju susipažino būdama 22 metų. Ji dirbo žurnaliste vietinėje žiniasklaidoje. Vika nuėjo apklausti pensininko aktyvisto ir judėjimo „Už Uralo atgimimą“ organizatoriaus. Jo vardas Borisas Jakovlevičius. Ir tai buvo jos būsimas vyras.

Prieš išeidamas į pensiją Borisas Jakovlevichas buvo kariškis. 30 metų jis gyveno santuokoje su savo brangia žmona, tačiau ji mirė. Jis apraudojo netektį. O Viktorija šiuo laikotarpiu buvo ištekėjusi, tačiau jos santuoka nebuvo laiminga.

Po pirmojo susitikimo Borisas ir Viktorija vienas kitam nieko nejautė. Tačiau, likimas ne kartą dar juos suvedė. Jie dažnai lankėsi tuose pačiuose renginiuose, dėl kurių pradėjo vis labiau bendrauti ir artėti.

Susitikimai tapo vis dažnesni, o Viktorija pagavo save galvodama, kad Borisui Jakovlevichui ji turi kažką daugiau, nei tik draugiškus jausmus. Pagyvenusį vyrą taip pat tuo metu pradėjo persmelkti simpatija jaunai merginai, tačiau stengėsi to neparodyti – amžiaus skirtumas buvo per didelis.

Buvęs kariškis susigėdo, kad Viktorija buvo tokio pat amžiaus kaip jo anūkė. Susitikdamas su jos tėvais, jis bandė su jais kalbėtis šia tema, paprašė įtikinti dukrą, kad visa padėtis neteisinga. Tačiau, tėvai neprieštaravo, jie tik norėjo, kad Vika būtų laiminga.

Taigi jauna žurnalistė ir pensininkas kariškis užmezgė romaną. Mergina padavė skyrybas su nemylimu sutuoktiniu ir pasinėrė į naujus laimingus santykius. Nepaisant visų smerktinų pažiūrų ir apkalbų, ši pora jau 7 metus gyvena įsimylėję vienas kitą.

Borisui Jakovlevichui dabar 68 metai, tačiau tai netrukdo auginti dukterį. Mergaitę pora pavadino Ieva.

Sutuoktinis teikia materialinę gerovę, o mergina studijuoja psichologiją ir visais įmanomais būdais stengiasi prisidėti prie šeimos klestėjimo. Be to, ji svajoja padėti panašioje situacijoje esančioms poroms, kurios patiria socialinį spaudimą dėl amžiaus skirtumo.

Jei Viktorijos tėvai nuo pat pradžių nebuvo prieš tokią sąjungą, tai jos išrinktosios artimieji į jų santykius reagavo visiškai kitaip. Vaikai ir anūkai nutraukė bendravimą su Borisu Jakovlevičiumi, kurį laiką net su juo nesikalbėjo, dabar bendravimas apsiriboja sveikinimais švenčių metu.

Kategorijos
Istorijos

„Kol man buvo 27, o jam 20, aš buvau jauna ir graži, bet kai man suėjo 30, pavirtau jam per sena”

Mes su Povilu susipažinome, kai man buvo 27 metai, o jam 20.

Ant mano pečių buvo sunkios skyrybos, du maži vaikai ir amžinai viskuo nepatenkinta mama, pas kurią mums teko persikraustyti su berniukais.

Povilas nuomojosi kaimyninį butą ir kartą mes su juo susidūrėme aikštelėje.

O paskui mes susidūrėme laiptinėje dar kartą, ir dar kartą. Galų gale jis atėjo pas mus į svečius arbatos.

Nežinau kodėl, bet mane beprotiškai traukė prie jo. Jis rodėsi toks vyriškas, stiprus, iš tų, kurie tikrai apgins ir prisiims sau visas problemas. Tada aš ir įsivaizduoti negalėjau, kad jam vos 20. Jei būčiau žinojusi, tikrai nebūčiau įsimylėjusi.

Toliau viskas vyko kaip sapne.

Mes pradėjome susitikinėti, po 4 mėnesių Povilas man pasipiršo.

Na o paskui akis man atvėrė jo motina, kai jis atsivedė mane susipažinti.

Mes sėdome už stalo, išgėrėme po taurę vyno ir ji man tiesiai į akis uždavė klausimą, nuo kurio aš netekau amo.

„Jūsų netrikdo, kad pas jus su Povilu toks didelis amžiaus skirtumas?“ Ką? Koks amžiaus skirtumas?

Aš sutrikau ir sušnibždėjau: „Ne, o kas?“

„Tai yra 7 metai jums – tai nieko tokio?“

Ir čia aš visa suakmenėjau. Kaip tęsti pokalbį?

Iš vienos pusės, prisipažinti, kad nežinojau, kiek metų būsimam vyrui – tai savižudybė būsimos anytos akyse. Iš kitos – mane tai tikrai sutrikdė.

Aš, žinoma, buvau jauna ir kūnu, ir siela, bet niekada negalvojau, kad aš turėsiu tokį jauną vyrą.

Grįžusi namo aš viską gerai apgalvojau ir nusprendžiau, kodėl aš turiu atsisakyti vyro, kurį laikau idealiu sau dėl kažkokių prietarų. Žodžiu, mes susituokėme.

Anyta manęs nelabai mėgo, vis priekaištaudavo, kaip jos sūneliui dabar sunku tokią šeimą išlaikyti. O Povilas, tiesą sakant, baigė kolegiją ir buvo geras programuotojas. Taigi, pinigų mums užteko.

Po metų gimė mūsų bendra dukrelė Karina. Tėtė ją, žinoma, be galo mylėjo.

Po kelių metų mes nusipirkome butą.

Aš labai stengiausi, kad Povilui su manimi būtų gera.

Žinoma, prisižiūrėjau, ir taip, kad niekas iš mūsų naujų bendrų draugų net nenutuokė, koks tarp mūsų skirtumas.

Bet…kažkokiu momentu mano vyras ėmė nuobodžiauti. Pradėjo pradingti pas draugus, vėlai grįžti ir kartais įkaušęs. Atsikirsdavo trumpomis frazėmis, esą darbe užlaikė, ir pas draugą reikėjo užšokti.

Ėjo metai, vaikai ūgtelėjo ir aš ėmiau pastebėti, kad mes visiškai neturime apie ką kalbėtis. Čia reikia pasakyti, kad fiziologija, žinoma, darė savo ir 37 aš jau neatrodžiau kaip mergaitė. O jis buvo 30-metis gražus ir jaunas vyras.

Žinoma, moterys tiesiog lipo prie jo.

Galiausiai nutiko tai, kas turbūt ir buvo lemta.

Povilas susirado jauną merginą. Aš, žinoma, kankinausi, tačiau nepriekaištavau ir vis tikėjausi, kad palakstęs sugrįš. Kol nesupratau, kad jis gėdijasi eiti su manimi gatve ir nesužinojau, kad ta panelė kietai jį suvystė.

Dabar Povilas gyvena pas ją, greitai jų vestuvės. Mes išsiskyrėme, tačiau jis kaip ir anksčiau – geras tėvas, padeda mano berniukams ir, žinoma, rūpinasi dukra.

Čia mano graži pasakėlė apie meilę baigėsi.

40-metį aš sutikau su mama ir vaikais, kurie jau tokie dideli ir savarankiški.

Bet pirmąkart per tiek laiko pasijutau rami. Dabar jau nesuprantu, kam leidausi kadaise įtraukiama į tą avantiūrą?

„Nelygios santuokos“, jei moteris vyresnė, nuo pat pradžių pasmerktos žlugti.

Kai jam buvo 20, o man 27 – tai buvo nuostabi dviejų jaunų žmonių sąjunga. O štai 30 ir 37 – tai jau jaunas vyras ir sena žmona.

Kategorijos
Istorijos

Vieniša mama pagimdė aštuntuką. Tik pažiūrėkite kaip atrodė jos pilvas! Kaip susiklostė moters gyvenimas?

Prieš 12 metų moteris pagimdė 8 vaikus – 6 berniukus ir 2 mergaites.

46 metų Nadya Suleman pagarsėjo visame pasaulyje 2009 m. Iš pradžių pasaulis žavėjosi šiuo medicininiu žygdarbiu, tačiau greitai masinės informacijos priemonių dėmesys virto negatyvu.

Suleman tapo žmogaus, kurią masinės informacijos priemonės pavadino „aštuonmama“ karikatūra. Aštuonetuko „iš mėgintuvėlio“ nuo nežinomo donoro gimimas, turint dar 6 vaikus (nuo to paties donoro) sukėlė daug mėnesių trukusius Suleman tikslų, etinių vaikų gimimo pasekmių ir net 14 vaikų motinos psichikos stabilumo aptarinėjimus.

Ji norėjo pagimdyti tik vieną vaiką, tačiau gydytojas įsodino jai 12 embrionų, teigdamas, kad jie greičiausiai neišgyvens. Galiausiai situacija baigėsi tuo, kad Nadya pagimdė aštuonetuką.

Daugeliui amerikiečių buvo nesuprantama, kam Suleman, kuri jau turėjo 6 mažylius, griebėsi ekstrakorporalinio apvaisinimo, kad išnešiotų aštuonetuką. Todėl daugeliui kilo neišvengiamas įtarimas, kad moteris pagimdė tiek vaikų vedama merkantilinių interesų.

Kai aštuonetukui sukako metai, Suleman grįžo prie karjeros suaugusiųjų kino industrijoje, kad juos išmaitintų.

Nuo 2013 Suleman ir jos didžiulė šeima dingo iš radarų. Taigi, kur jie dabar ir kaip gyvena ši šeima?

Nadya nuomojasi kuklų miesto namelį su 3 miegamaisiais į pietus nuo Los Andželo. 15 žmonių yra tik 3 vonios kambariai. Nadya sako, kad namų ūkis atsieina 5000 dolerių per mėnesį. Iš valstybės ji gauna tik 1500 dolerių maisto talonus.

Daugiavaikė mama pasakoja, kad visa šeima keliasi 6:20 ryto. Papusryčiavę jie sėda į Super Duty mikroautobusą ir vyksta į mokyklą, o jų mama atlieka vairuotojo vaidmenį.

14 vaikų mokosi 6 skirtingose mokyklose. Paskui ji paima juos iš mokyklų, veža namo, jie ruošia pamokas ir gula miegoti 8:30 vakaro. Lovų visiems neužtenka, todėl jie miega kartu.

„Aštuoni“, kaip juos švelniai vadina, dažnai padeda ruošiant pietus. Visa šeima – veganai, kas, Suleman manymu, lemia tai, kad vaikai retai serga peršalimo ir kitomis vaikiškomis ligomis.

Išeiginės suteikia vaikams daugiau malonumų ir truputį laisvo laiko. Kiekvieną šeštadienį pas juos šeimos vakaras, kurio metu būna veganiška pica ir kinas. Vyresnieji vaikai ne tik mokosi ir linksminasi su draugais, bet taip pat prisiima didelę atsakomybę už savo jaunesniuosius brolius ir seseris.

Šiuo metu ji dirba konsultante pilną darbo dieną, tačiau tai netrukdo jai savarankiškai auklėti vaikų.

„Jei aš norėčiau, aš turėčiau partnerį. Tiesiog aš kitoks žmogus. Aš tiesiog neįprasta. Aš manau, kad aš skiriuosi nuo normos“.
Jos kritikai nenutyla, tačiau yra saujelė žmonių, kurių nuomonė svarbi Nadyai. „Pasak mano vaikų, aš gera motina, ir man to užtenka”.