Jeigu galvojate, kad žmonės užsienyje gyvena gerai ir turi pinigų namams nusipirkti, tai klystate. Ne visi per ilgus gyvenimo metus nusiperka net paprasčiausią vieno kambario butą, o ką jau kalbėti apie namą..
Tačiau, gudrūs žmonės pasakys – „Kiekvienoje situacijoje galima atrasti išeitį”. Būtent taip nusprendė ir prancūzas Jeremy, kuriam neužteko gyvenimo santaupų norimam namui įsigyti, tačiau jau norėjosi savų namų. Vyras sugalvojo nupirkti seną garažą, kur ir investavo visus sukauptus pinigus.
Nors iš pradžių tai galėjo atrodyti skeptiškai, tačiau daugybės noro ir pastangų dėka, gavosi tikrai stebinantis rezultatas. Pažiūrėkite patys:
Jaunai ir patraukliai merginai, Jane Park nepasisekė meilėje, tačiau pasisekė loterijoje – moteris laimėjo apvalią pinigų sumą. Iki pilnos laimės trūko tik širdies draugo, todėl Jane nusprendė paskelbti konkursą, kurį laimėjęs, taps jos vaikinu ir gyvens kartu su ja labai palankiomis sąlygomis.
Sakoma, “meilės už pinigus nenusipirksi”, bet kodėl gi nepabandžius?
Jaunai ir patraukliai merginai, Jane Park nepasisekė meilėje, tačiau pasisekė loterijoje – moteris laimėjo apvalią pinigų sumą. Iki pilnos laimės trūko tik širdies draugo, todėl Jane nusprendė paskelbti konkursą, kurį laimėjęs, taps jos vaikinu ir gyvens kartu su ja labai palankiomis sąlygomis.
Dar būdama 17-iolikos Jane netikėtai laimėjo įspūdingą pinigų sumą – 1 milijoną svarų. Loterijos bilietą mergina nusipirko pirmą kartą gyvenime. Ir vos per naktį tapo jauniausia milijoniere šalyje.
Atrodytų, jog viskas turėtų klostytis gerai – pinigų užtektinai, mergina pakankamai išvaizdi, tačiau asmeninis gyvenimas klostėsi sunkiai, o santykiuose su vaikinais niekad nesisekė. Vos tik užmegzdavo santykius, jie labai greit nutrūkdavo.
Dalį laimėjusių pinigų moteris investavo į savo išvaizdą – pasidarė keletą plastinių operacijų, tačiau jai vis tiek nesisekė su vaikinais.
Tada Jane sugalvojo konkursą, kurio metu bus galimybė ne tik praleisti laiką su milijoniere, kaip su savo mergina, bet ir solidi suma – 70 tūkst. dolerių.
Būtent tiek Jane buvo pasirengusi sumokėti už meilę. Žinoma, dalis pinigų, bus skirta romantiškiems dalykams, restoranams ir įvairioms kitoms pramogoms.
Konkursą į savo vaikinus Jane paskelbė būdama 23-ejų. Tiesa, daugelis internete buvo įsitikinę, kad meilės neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus, todėl skeptiškai vertino visą šį reikalą.
Nors Jane sąskaita tikrai netuščia, moteris tikina, jog niekada nesijautė tokia vieniša. Merginai tikrai sunku susirasti antrąją pusę, nes pretendentai nori tik jos pinigų.
Kandidatų į merginos širdį atsirado tikrai nemažai. Belieka tikėtis, kad vienaip ar kitaip pas Jane viskas susitvarkys į gerąją pusę.
Mergina įsitikinusi, kad vietoj to, kad pinigai padėtų rasti mylimąjį, iš tiesų jie tik trukdo. Nepaisant to, jog gavo daugybę paraiškų iš vaikinų, ji tikino, kad nė vienas nuoširdžiai nenori su ja būti.
Laimės merginai neatnešė ir plastinės operacijos. Ji jaučiasi tiesiog iššvaisčiusi pinigus operacijoms, kelionėms, drabužiams ir automobiliams. O galiausiai dar ir buvo pagauta už vairo neblaivi.
Nejau pinigai prideda tik papildomų rūpesčių? Ką manote Jūs?
Seseriai pavyko visiškai pasisavinti visą turtingos močiutės palikimą. Lauren Kreitzer atvyko per vėlai ir tarsi pasityčiojimą gavo tik seną antklodę. Vyras tai priėmė kaip atminimą ir ateinančius septynerius metus jis tiesiog gulėjo ir dulkėjo. Vėliau avarijos dėka ekspertai „seną skudurą“ įvertino milijonu dolerių, o mano sesuo apie tai sužinojo.
Šie septyneri metai Kreitzeriui nebuvo lengvi. Jis prarado pelningą darbą ir buvo priverstas dirbti menkus darbus. Vakarais vyras sėdėjo prie televizoriaus, kol paaiškėjo, kad jis pasielgė teisingai.
Vieną vakarą Kratzer pamatė programą „Antikvarinis turas“. Senienų ekspertai važinėja po šalį ir vertina senųjų vietinių gyventojų daiktus skirtinguose miestuose. Programa parodė, kaip Arizonos pensininkas sužinojo, kad jo antklodę iš tikrųjų pagamino navahų indėnai ir ji buvo verta pusės milijono dolerių.
„Žinote, tai buvo tarsi apreiškimas. Sustojau ir nuėjau paimti to paties seno pledo. Tai buvo visiškai tas pats, kas parodyta per televiziją! – vėliau žurnalistams sakė Kreiceris.
Žinoma, vyras negalvojo tiek gauti už seną antklodę, o tikėjosi tik dviejų ar trijų tūkstančių dolerių. Jis nunešė antklodę į vietos aukciono namus ir čia ekspertai iškart suprato, kad jie susiduria su tikrai senoviniu daiktu.
Paaiškėjo, kad Kreitzerio senasis skuduras buvo rankomis siuvamas dar XIX a. Aukcionas buvo suplanuotas kitą dieną, o pasiūlymas pasiekė milijoną dolerių. Juokingiausia tai, kad Kreitzerio istorija buvo rodoma per televiziją ir pati sesuo, apgavusi jį paveldėjimu, sužinojo apie šią situaciją.
Kreiceris dabar laimingai vedęs. Dabar jis net negalvoja apie pinigus ir juokdamasis prisimena senos antklodės istoriją.
Nepaisant to, kad Afrikoje dauguma žmonių sunkiai gauna maisto ir geriamo vandens, net ir ten egzistuoja auksinis jaunimas. Savo Instagram paskyrose jie dalinasi prabangaus gyvenimo nuotraukomis, kurias galime pamatyti visi.
Pažvelkite į šias nuotraukas, kuriose matomi brangūs automobiliai, dizainerių drabužiai, papuošalai, didelės grynųjų pinigų sumos, prašmatnūs namai ir kiti prabangos atributai.
Ši istorija apie Tanzijos vaikus – albinosus. Jei ne fotografas Eric Lafforgue, pasauliui šie faktai būtų mažai žinomi.
Tanzanija – šalis, turinti savo įstatymus. Tačiau, turinti itin keistų papročių – čia gyvenantys žmonės tiki, jog šviesų gymį turintieji neša sėkmę.
Laimei, yra organizacijų, kurios rūpinasi šiais žmonėmis. Fotografas lankėsi labdaros organizacijoje „Po ta pačia saule”. Būtent čia gyvena dauguma albinosų, nes taip jiems galima garantuoti didesnį saugumą.
Žmonės, gyvenantys čia, yra nuolat stebimi, negali net išeiti į lauką vieni, visada juos kas nors prižiūri.
Tanzanijos šalyje šių žmonių kūnai labiau vertinami, nei auksas. Įvairios vietinės šamanės gamina vaistus, kurie, esą, turėtų atnešti sėkmę iš albinosų dalių: nosies, ausų, liežuvio, pirštų ir kitų kūno dalių.
Vien 2000-aisiais oficialiais duomenimis čia buvo nužudyti 76 albinosai. Žmonių kūno dalys parduodamos nuo keliasdešimt iki šimtų tūkstančių dolerių, kai vietinis atlyginimas šalyje siekia vos 40 dolerių. Todėl, nenuostabu, kad kūnai laikomi vertingesniais už auksą.
14-meti Emanuelis yra vienas tų retų atvejų, išgyvenusių užpuolimą. Vaikas neteko rankos iki alkūnės. Berniukas svajoja siekti valstybinio posto ateityje, kad galėtų pakeisti čia gyvenančių žmonių požiūrį.
Ir daugybė kitų žmonių čia turi siaubą keliančių išpuolių išgyvenimo istorijų.
Pavyzdžiui, viena dvylikametė Kabul buvo užpulta miego metu. Ji taip svajoja tapti advokate, ginančia albinosus.
Šešiametis Barak buvo apipjaustytas dar kai jam buvo 3 metai. Su nusikaltimu susiję net 17 žmonių, o baisiausia tai, jog didžiausia kaltė priklauso jo tėvui, kuris vaiko galūnę pardavė už 5 tūkst. dolerių.
Mariam 32-eji. Užpuolimo metu ji prarado abi savo rankas ir kūdikį, kurio tuo metu laukėsi. Po incidento moteris gyvena organizacijos teritorijoje ir rūpinasi mažaisiais bendruomenės nariais.
Tokių istorijų yra daugybė, o albinosai negali jaustis saugūs, kol šalies žmonės tikės tokiais kvailais prasimanymais.
Baisu pagalvoti, jog gyvename pasaulyje, kuriame pinigai yra svarbesni už žmogaus gyvybę.
Tikėkimės, kad šioje šalyje situacija greitai pasikeis..
Kartais, dėl saugumo jausmo, žmonės nori paslėpti savo vertingus daiktus namuose. Tam yra tikrai daugybė būdų, bet ir dauguma jų žinomi įsilaužėlių.
Tačiau, būna, jog žmonės sugalvoja tokias slaptavietes savo namuose, apie kurias pamiršta ir patys. Pažiūrėkite, kaip išradingai jie slepia pinigus, bei kitus vertingus daiktus!
Nelabai pasiturinti tajų moteris vakarienei galėjo užsisakyti tik mažas ir labai pigias melo jūros kriaukleles. Nuo tos akimirkos jos gyvenimas pasisuko staigiu posūkiu, nes viename iš kriauklių moteris rado dešimties milijonų rublių vertės perlą.
Moteris maistą užsakė iš artimiausio turgaus pardavėjo. Ši kukli vakarienė moteriai kainavo tik 70 batų, atitinkančių 171 rublį. Kodchakorn atsargiai nušveitė kriaukles ir supjaustė mėsą smulkiais gabalėliais, kad jų užtektų rytui.
Viename iš kriauklių moteris rado kažkokį oranžinį apvalų daiktą ir nusprendė, kad tai tik akmuo. Laimei, smalsumas nugalėjo. Kodchakorn atidžiau išnagrinėjo radinį ir suprato, kad priešais ją buvo oranžinis perlas, sveriantis 6 gramus ir 1,5 centimetro skersmens.
Moteris įvedė radinio parametrus tinkle ir greitai sužinojo, kad susidūrė su retu melo perlu, be to, gana dideliu tokio pobūdžio. Tokio dydžio perlas aukcione kainuoja apie 10 milijonų batų, tai yra 25 milijonus rublių.
Didelę kainą lemia perlų retumas. Tokiose kriauklėse atsiranda ne perlamutriniai, o oranžiniai dariniai, juos labai vertina kolekcionieriai.
Moteris jau pateikė savo radinį aukcione ir surado pirmuosius pirkėjus. Tas, kuris pasiūlys didesnę sumą, gaus perlą.
Panaši istorija nutiko ir su Tailando žveju. Jis manė, kad rado eglutės papuošimą, bet iš tiesų, tai taip pat pasirodė esąs brangus perlas.
Tailando žvejys krante rado didelę eglutės žaislą, pritvirtintą prie plūduro. Vyras parsinešė jį namo, o tada paaiškėjo, kad jis laikė vertingą perlą, sveriantį beveik pusę kilogramo ir vertą daugiau nei 300 tūkstančių dolerių.
Perlą buvo lengva supainioti su eglutės žaisliuku, nes jis turėjo neįprastą ryškiai oranžinę spalvą. Žvejas Hatchay Niyomdecha atkreipė į jį dėmesį būtent dėl spalvos – jis išsiskyrė pilko plūduro, kuriuo brangakmenis buvo išmestas į krantą, fone.
Namuose žvejas pagal konstrukciją suprato, kad nelaiko žaislo. Jis nunešė daiktą įvertintojui, kuris iškart jį nustatė kaip retą Melo perlą. Tokie perlai susideda ne iš perlamutro, o jį gimdo ne dvigeldis moliuskas, o jūrų sraigė Melo. Štai kaip tai atrodo:
„Melo“ perlų vertę lemia jų retumas, dirbtinėmis sąlygomis jų auginti neįmanoma. Pirminiais skaičiavimais, už „eglutės žaislą“ žvejas gaus daugiau nei 300 000 USD.
Visą gyvenimą švedas Kurtas Degermanas rinko ir perdavė tuščius butelius. 40-metis vyras įžengė į banką, persirengęs benamiu, o tada paaiškėjo, kad jis iš tikrųjų yra milijonierius.
Vaikystėje Degermanas buvo vietos mokyklos pasididžiavimas – geriausias klasės mokinys, turintis didžiulį potencialą. Jam buvo žadėta sėkminga karjera, keli universitetai pasiūlė vaikinui stoti be egzaminų.
Deja, Kurtui labai nesisekė. Paauglystėje jis pamažu ėmė atsiriboti nuo draugų, tada metė mokyklą ir galiausiai tapo tikru klajokliu po gatves.
Kitus 40 savo gyvenimo metų Degermanas praleido nedidelio Šellefto miestelio gatvėse, užsidirbdamas pragyvenimui rinkdamas tuščius butelius. Vyrą nuo kitų gatvių gyventojų išskyrė tik įprotis kartą per savaitę eiti į banką. Švedijoje vadovams neleidžiama matyti klientų sąskaitų, o be to ir kas domisi kukliomis valkatų santaupomis.
Niekas neįtarė, kad Kurtas iš butelių sukauptus pinigus investavo į vertybinius popierius ir auksą, tada nusipirko pirmąsias savo akcijas ir pradėjo žaisti biržoje. Čia atsiskleidė jo potencialas: vyras jautė, kada pirkti, o kada parduoti, gerai išmanė analitiką ir visą laiką laikraščiuose stebėjo akcijų rinkos naujienas.
Degermanas neturėjo laiko panaudoti pinigų, o pati istorija tapo žinoma tik tada, kai paveldėjimo dokumentus surašė jo artimieji. Kaip paaiškėjo, valkatos sąskaitoje buvo milijonas dolerių, dar 400 tūkstančių grynųjų, o Kurtas atskiroje kameroje laikė dar 124 aukso luitus.
Kodėl vyras su visomis šiomis santaupomis toliau gyvenimo klajoklio gyvenimą, niekas nesužinojo. Juk Degermanas galėjo lengvai nusipirkti namą ir automobilį, turėti šeimą ir toliau rinkti butelius ir skardines.
Čia jo istorija yra atskleista šiek tiek išsamiau, tačiau, vaizdo įrašas rusų kalba:
Howardas Kirby visada gyveno taupiai, todėl, kai jam prireikė naujos sofos, jis nusprendė sendaikčių turguje nusipirkti naudotą. Atlikus keletą paieškų, sofa buvo rasta, tačiau pačią pirmąją naktį vyras pastebėjo, kad miegoti ant naujos sofos buvo visiškai nepatogu.
Po kelių dienų jis su dukra nusprendė jį šiek tiek pakoreguoti ją, o patekę už apmušalų, suprato, kad priežastis yra ne senas sofos amžius, o pinigų pluoštai, gulintys viduje improvizuotoje talpykloje.
Kai Howardas parsinešė sofą namo, jis nepaisė netolygaus paviršiaus šiurkštumo. Tačiau problema pasijuto jau pirmą vakarą: sofa pasirodė visiškai nepatogi.
Kai dukra atėjo aplankyti vyro, jis jai pasiskundė savo problema. Moteris nusprendė, kad jei problema kyla dėl pagalvėlių, išsikėlusių po apmušalais ar spyruoklėmis, tada jas galima ištaisyti paprasčiausiai užkišus ranką už apmušalo ir stumiant.
Meredith nusprendė pabandyti ir ėmė gilintis į apmušalą, bei plyšius tarp pagalvių.
Tačiau, vietoj spyruoklių ar putų gumos ji užčiupo kietą ryšulį. Po minutės jo rankose buvo pluoštas dolerių.
„Kai Meredith staiga pradėjo iš sofos traukti pinigų pluoštus, pamaniau, kad vis dar miegu“, – vėliau pastebėjo Howardas.
Visos sulankstytos pakuotės palaipsniui buvo išimtos iš sofos. Iš viso talpyklose buvusi suma siekė 40 tūkstančių dolerių.
Kitas būtų tiesiog pasilikęs pinigus sau, tačiau Kirbis nusprendė susirasti senąjį savininką ir papasakoti apie radinį. Paaiškėjo, kad pardavėjas sofą gavo iš savo senelio, kuris visą gyvenimą savo santaupas kaupė po čiužiniu.
Vaizdo įrašas:
Howardas nusprendė grąžinti visą sumą buvusiam sofos savininkui.
