Kartais parduotuvių ir restoranų savininkai tikrina savo pavaldinių darbo kokybę gana originaliu būdu. Jie persirengia benamiais elgetomis ir tokiame pavidale įeina į savo įstaigas. Dažniausiai pardavėjų ar oficiantų elgesys su tokias lankytojais negatyvus. Purvinų ir netvarkingai apsirengusių žmonių stengiamasi atsikratyti.
Kartą į vieną Amerikos greitojo maitinimo restoraną užėjo vidutinio amžiaus vyriškis. Nuo jo trenkė alkoholiu, jis buvo nešvarus. Gali būti, kad jis kelis metus miegojo gatvėje. Kai valkata atsisėdo prie stalo, kaimynai persėdo toliau nuo jo. Visas personalas įsitempė. Greičiausiai jį reikės išvaryti jėga arba jis neužmokės už užsakymą.
Tik viena oficiantė Marija ryžosi jį aptarnauti. Ji lyg nekreipė dėmesio į jo išvaizdą. Oficiantė prisistatė, sužinojo, ką lankytojas užsisakys ir nuėjo į virtuvę. Pakeliui administratorius sušnibždėjo jai, kad tuo atveju, jei valkata nesumokės, tai išskaičiuos iš jos algos. Mergina tik linktelėjo.
Koks buvo jos nustebimas, kai valkata ne šiaip atsiskaitė, bet ir paliko šimtą dolerių arbatpinigių. Marija ant stalo rado ir raštelį. Mergina jame perskaitė dėkingumo žodžius savo adresu. Lankytojas parašė, kad pas oficiantę didžiulė, pilna gerumo širdis.
Sekančią dieną paaiškėjo, kad valkata buvo įstaigos savininkas. Jam pasidarė įdomus pavaldinių požiūris į vargingus žmones. Pasirodė, kad tik Marija be pasibjaurėjimo pažvelgė į tokius klientus. Būtent todėl savininkas paskyrė merginai įstaigos administratorės pareigas.
