Ksenia Bezuglova atrodo pozityvus ir linksmas žmogus. Nepaisant sunkios traumos po avarijos, moteris išties nepasiduoda liūdesiui, maža to – ji padeda tokiems pat žmonėms kaip ji. Įkūrusi fondą, pavadinimu „Viskas įmanoma”, moteris sprendžia kitų žmonių su negalia iškilusias problemas.
2013-aisiais Ksenia tapo „Mis pasaulio“ titulo savininke tarp moterų su vežimėliais, stebindama visus savo optimizmu ir grožiu.
Mergina atsitiktinai susitiko su būsimu vyru likus 2 mėnesiams iki numatytų vestuvių su kitu vyru, kuris buvo labiau patenkintas savo tėvais, nei ja. Nedvejodama Ksenia nutraukė sužadėtuves, o po trejų metų ji ir Aleksėjus turėjo nuostabias vestuves.
Sutuoktiniai persikėlė gyventi į Maskvą, kur gavo gerą darbą. Kai pora važiavo aplankyti giminaičių į kitą miestą, juodu ištiko baisi tragedija.
Tuo metu Ksenia buvo trečią mėnesį nėščia, ir pirmas dalykas, apie kurį ji pagalvojo, apsiverčiant automobiliui, buvo mintis apie kūdikį. Mergina labai bijojo, kad prarado ilgai lauktą pirmagimį, ir iš pradžių nepajuto skausmo, apėmusio visą kūną po avarijos.
Nuvykus į ligoninę, paaiškėjo, kad kūdikiui viskas gerai, tačiau pačios moters būklė išgąsdino visus jos artimuosius ir gydytojus. Kseniai lūžo stuburas, be to buvo dar keli atviri rankos lūžiai.
Būsimai mamai buvo siūlyta pagalvoti apie savo būklę ir atsisakyti vaiko, kurį vargu ar pavyks pagimdyti sveiką, bei išsaugoti ir savo gyvybę.
Moteris pasakė, kad vaiko laukia jau labai ilgai ir nesiruošia jo išsižadėti.
Aleksėjus visada buvo šalia ir palaikė mylimąją.
„Skausmai buvo stiprūs, galėjau miegoti tik porą valandų per parą, bet niekada nenustojau galvoti apie savo kūdikį, kuris suteikė jėgų gyventi toliau“ – prisimena Ksenia.
Gimdymo šeima laukė su baime, kadangi gydytojai vis kalbėjo apie baisias pasekmes, galinčias ištikti juos gimdymo metu. Buvo nepaprastai sunkus laikotarpis.
Nepaisant visų prognozių, Ksenios dukra gimė laiku ir buvo visiškai sveika.
Be to, kad moteris dirba savo fonde ir rūpinasi šeima, ji aktyviai užsiima sportu. Dar prieš traumą ji užsiėmė sportiniais pramoginiais šokiais, o nuo patekimo į vežimėlį jai tai tapo skaudžia tema.
Praėjo daug metų, kol žaizda sugijo, tada ji išbandė šokius neįgaliųjų vežimėliuose, kurie jai ėmė teikti didžiulį malonumą.
Neseniai moteris atrado ir naujų pomėgių, kaip būgnai. Taip pat išbandė ir labai ekstremalų sportą, kaip slidinėjimas, šuoliai parašiutu.
Ji džiaugiasi, kad užsiimdama atsakinga veikla, gali būti pavyzdžiu kitiems ir demonstruoti, kad kiekviena diena gali būti kupina nuotykių, net ir esant invalido vėžimėlyje, niekada negali pamesti noro ir motyvacijos gyventi, ypač tada, kai tave supa mylimi žmonės.
