Kasdiena matant daugybę įprastų žmonių, mes priprantame prie jų išvaizdos, todėl išskirtiniai žmonės visada patraukia mūsų dėmesį. Visgi neįprasta išvaizda gali būti ne tik keisti drabužiai, auskarai ar tatuiruotės. Žemėje yra daugybė žmonių, kurių išvaizda tokia keista, kad net sunku patikėti, jog ji reali. Pasižiūrėkite patys.
Viltigo grožis
Neįtikėtinas lankstumas
Ši moteris taip apdovanata gamtos, kad atrodo kaip iš kitos planetos
Heterochromijos magija
Vaikas gimė su 12 pirštų ant kojų
Gražioji Kanya Sesser gimė be kojų
“Mano nykščiai nėra tokie dideli“
Mergaitė su dirbtine ranka
Dar vienas Heterochromijos pavyzdys
Kai kurie žmonės gimsta su mažomis skylutėmis ausyse
Modelis Sofia Hadjipanteli yra su labai vešliais antakiais. Ji jais labai didžiuojasi.
Vyras gimė ne tik be piršto, bet ir be vietos jam
Šis modelis parodo, kad seksualia galima būti būnant 1 metro ūgio
Daugybė apgamų šiai merginai suteikia unikalią išvaizdą
Įspūdinga akis
Tamsiaodė blondinė – labai retas reiškinys
Blakstienos auga keliomis eilėmis
Mažylis su vienu lenkimu
Keli vyzdžiai
Pabandykite suprasti, kas vyksta šioje nuotraukoje
Kai kurios gyvenimo istorijos prasideda labai liūdnai, tačiau tikėjimas ir viltis viską sudėlioja į savas vietas. Viena tokia stebuklinga istorija prasidėjo 1992 metais Sibire.
1992 m. vasario 29 dieną mažame Rusijos kaime gimė mergaitė, kuriai tėvai davė Tatjanos vardą. Mažylė gimė turėdama retą anomaliją, dėl kurios neišsivystė jos blauzdos, kulkšnys, kulnai ir kiti pėdų kaulai. Buvo labai maža tikimybė, kad ji kada nors galės vaikščioti.
Tuo metu abu Tatjanos tėvai buvo 17-os ir 18-os metų amžiaus, todėl buvo įsitikinę, kad negalės pasirūpinti naujagime dukra.
Taip mergaitė atsidūrė vaikų namuose Sibire, kur teko praleisti pačius košmariškiausius gyvenimo metus.
Tačiau vieną dieną viskas pasikeitė…
Amerikiečių pora Beth ir Steve Long pamatė Tatjanos nuotrauką tarptautinėje įvaikinimo bazėje ir išgirdę jos tragišką istoriją nusprendė padėti.
Sutuoktiniai nukeliavo į kitą pasaulio kraštą ir įsivaikino 13 mėnesių mergaitę.
Naujieji tėvai parsivežė Tatjaną į Marilandą, kur ji rado gražius namus, bei mylinčią šeimą.
Mergaitei buvo duotas Džesikos vardas ir ji iš karto gavo geriausią medicininę priežiūrą.
Po penkių mėnesių mergaitės kojos buvo amputuotos ir jai teko pradėti mokytis vaikščioti su protezais.
Džesika greitai pradėjo vaikščioti, tačiau ties tuo neketino sustoti…
Mergaitė susidomėjo sportu ir netrukus išmoko plaukti savo senelių baseine.
Labai greitai plaukimas tapo didžiausia Džesikos gyvenimo aistra! Mergaitės pastangos neliko nepastebėtos ir 2004 metais ji tapo jauniausia amerikiete, dalyvavusia parolimpinėse žaidynėse, kurios tais metais vyko Atėnuose.
Nepaisant savo jauno amžiaus, ji iškovojo tris aukso medalius!
Tačiau tuo Džesikos Long sėkmė nesibaigė… Ji ir toliau iškovojo medalius, gerino pasaulio rekordus ir labai greitai tapo viena geriausių plaukikių pasaulyje.
2012 metais, kai mergina varžėsi parolimpinėse žaidynėse Londone, jos biologiniai tėvai stebėjo varžybas iš savo namų Rusijoje.
Tuo metu jie dar nežinojo, kad plaukimo superžvaigždė yra jų dukra.
Po Džesikos sėkmės Londone, Rusijos žurnalistai sužinojo apie jos neįtikėtiną gyvenimo istoriją ir sukūrė reportažą. Jo metu paaiškėjo, kad mergina norėtų susitikti su savo biologiniais tėvais ir taip prasidėjo jų paieškos.
Džesikos tėvai gyveno tame pačiame miestelyje, kaip ir prieš 20 metų.
Galiausiai mergina susitiko su savo mama, tėčiu, bei trimis broliais ir seserimis. Tai buvo labai emocingas susitikimas…
“Susipažinkite su mano šeima iš Rusijos. Aš juos myliu labiau, nei žodžiais galiu nusakyti. Dabar mano širdis yra visiškai pilna“ – Twitter paskyroje rašė plaukikė.
Kadaise niekas netikėjo, kad Džesikai pavyks kažką pasiekti šiame gyvenime, tačiau ryžtinga plaukikė paneigė visų prognozes. Ji įrodė, kad nieko nėra neįmanomo!
“Tai kelionė, kurios niekada nepamiršiu. Ši nuotrauka viską pasako… Aš ją labai myliu“ – savo paskyroje rašė Džesika.
Viltis miršta paskutinė, o šios nuostabios plaukikės istorija yra puikus to pavyzdys…
Kristina nuvežė savo vaikiną Matthew į geležinkelio stotį, o mylimasis jai pasakė, kad važiuoja į kitą miestą švęsti draugo gimtadienio. Visgi po kelių mėnesių jaunuolis prisipažino, kur iš tiesų buvo išvykęs.
Pora gyvena Kalifornijoje (JAV), o kartu jie dar nuo 2011 metų.
2016 m. pradžioje Matthew suprato, kad atėjo laikas pasipiršti Kristinai, tačiau norėjo tai padaryti kuo originalesniu būdu.
Norėdamas įgyvendinti savo planą, vaikinas pamelavo mylimajai, kad kelioms dienoms išvyksta į Niujorką susitikti su senais bičiuliais.
Tačiau iš tiesų Matthew pasiėmė vaizdo kamerą ir apsilankė keliose valstijose. Vaikinas susitiko su Kristinos šeimos nariais.
Tarp jų buvo ir Kristinos mama Angelina. Moteris buvo be galo laiminga, kai sužinojo apie būsimo žento siurprizą.
Vėliau Matthew aplankė ir Las Vegase gyvenančią merginos močiutę. Vaizdo įrašė moteris išreiškė norą perduoti anūkei deimantinį žiedą, kuris jos šeimoje buvo jau daugiau nei 80 metų.
Tačiau vienas susitikimas buvo kitoks…
Matthew nuvyko prie Kristinos tėčio kapo Niujorke. Vyras mirė 2007 metais, o pati mergina pastebi, kad Matthew ir tėtis yra labai panašūs.
Vaikinas paprašė Kristinos tėčio leidimo vesti jo dukrą. Klūpėdamas prieš antkapį Matthew pažadėjo jo nenuvilti.
Po kelių mėnesių Matthew nusivežė nieko neįtariančią merginą į vynuogyną švęsti vieno iš draugų gimtadienio.
Tai buvo tas pats vynuogynas, kuriame prieš penkerius metus Matthew ir Kristina pamilo vienas kitą.
Tačiau prieš pasipiršimą vaikinas paprašė peržiūrėti jo nufilmuotą vaizdo įrašą…
Turbūt ne vienas vaikinas pripažins, kad pirmoji pažintis su merginos tėvu gali būti labai baisi. Ir tai visai normalu… Daugelis tėčių yra pasiryžę padaryti viską, kad tik apsaugotų savo mylimą dukrą nuo netinkamo vaikino.
Ši linksma istorija yra puikus to pavyzdys…
Asociatyvi nuotrauka
Vieną vakarą graži 17-metė mergina grįžo namo, tačiau jos veide matėsi didelis susirūpinimas. Tai pastebėjęs tėvas nusprendė pasiteirauti, ar dukrai viskas gerai.
– Labas, dukrele. Kažkas nutiko? Ar tau viskas gerai?
– Ai, nieko svarbaus… Gali dėl to nesijaudinti – atsakė dukra.
Asociatyvi nuotrauka
Tėvas neketino visko taip lengvai palikti, tačiau nusprendė palaukti, kol dukra bus pasiruošusi apie tai kalbėti.
Šeimos vakarienė klostėsi labai niūriai, o po kurio laiko tėvas ir vėl klausia:
– Klausyk, ar tikrai nenori papasakoti, kas nutiko? Gali manimi pasitikėti. Išsipasakosi – bus kur kas geriau.
Asociatyvi nuotrauka
Galiausiai mergina nusprendė viską papasakoti. Paaiškėjo, kad vienas vaikinas mokykloje pasakė tai, ko ji nelabai suprato…
– Vienas vaikinas mokykloje pasakė, kad mano apdaila nebloga, didelis bamperis ir kad būtų įdomu pažiūrėti, kas yra po kapotu… Ką tai reiškia?
Asociatyvi nuotrauka
Tėvas atsilošė kėdėje, kelis kartus giliai įkvėpė ir vos tramdydamas pyktį tarė:
– Tu jam perduok, kad tau dar garantinis, o jeigu jis sugalvos pažiūrėti po kapotu ir pamatuoti alyvos lygį, aš jam duslintuvą praplatinsiu iki neregėtų matmenų…
Natūralu, kad negalima tikėtis ateiti į restoraną ir kavinę ir gauti maisto nemokamai. Tikrai reta komercinė maitinimo įstaiga suteikia galimybę numalšinti alkį tiems, kas kišenėje neturi nė cento. Vieną dieną tokioje situacijoje atsidūrė ir viena moteris, kuri sudėjo visą savo drąsą ir norėdama pamaitinti 10 savo anūkų ji ryžosi prašyti pagalbos nepažįstamųjų.
Moteris su viena iš savo anūkėlių stovėjo kaip ir visi kiti klientai eilėje prie greito maisto restorano, tiekiančio gruzdintą vištieną. Eilė buvo milžiniška, kaip kasdien, nes visiems labai patiko akcija dviem vištienos gabalėliams už patrauklią kainą.
Maitinimo įstaigos vadybininkas Ahmed mėgsta ne tik lyderiauti savo komandai, tačiau bendrauti su klientais akis į akį. Tą dieną vyras taip pat sukiojosi virtuvėje ir prie prekystalio. Kai atėjo moters eilė, ji susigėdusi paprašė jo nueiti į šoną.
Jai buvo gėda prašyti jo pagalbos, tačiau žinodama, kad neturi kur dėtis, ji vis dėlto papasakojo apie savo situaciją. Ji turėjo gauti mokesčių grąžinimą ir algą kitą dieną, tačiau tą akimirką ji neturėjo nė dolerio, o jos prižiūrimi alkani anūkai taip pat laukė kokio nors maisto namie. Ji norėjo sumokėti jam už maistą kitą dieną, o kaip užstatą, kad ji tikrai sugrįš, moteris norėjo atiduoti savo vairuotojo teises ir asmens tapatybės kortelę.
Ahmed to visiškai nereikėjo, nes jam užteko vien tos informacijos, kad jos anūkai alkani. Vyras nė nesivargino abejodamas situacijos tikrumu ir tuojau pat nuėjo į virtuvę sudėti didžiulio maisto rinkinuko šeimai net su desertais.
Tai, kaip pasielgė vadybininkas neliko nepastebėta, nes vienas iš eilėje stovėjusių žmonių pasidalino nuotrauka ir gražia istorija internete.
Visus labai sužavėjo šio vadybininko paprastumas ir žmogiškumas, nes tikrai retas pasielgtų taip gražiai su žmogumi, prašančiu pagalbos. Labiausiai visus pribloškė tai, ką vadybininkas pasakė moteriai įteikdamas jai didžiulį maisto davinį. “Jeigu būsite alkani rytoj, grįžkite. Bus daugiau maisto, mano sąskaita” – susijaudinusiai moteriai pasakė vyras.
Kai dėl gražaus poelgio Ahmed pakalbino žurnalistai, jis prisipažino, kad tokių prašymų jis sulaukia labai retai. “Retas žmogus paims ir išsigalvos kokią nors istoriją ir pasiryš gėdos jausmui tik tam, kad gautų nemokamo maisto. Kiekvienas iš mūsų patiriame sunkumus ir tikrai ne visi sugebame paprašyti pagalbos. Jai palengvėjo, jos veide atsirado šypsena.”– pasakojo vadybininkas.
Dosnus vyras prašė jos sugrįžti bet kada, kada ją ištiks sunkumai. Šis žmogus pademonstravo labai retą, tačiau gražų žmogiškumo bruožą, kai be jokių klausimų ir be jokių savanaudiškų lūkesčių ištiesi pagalbos ranką tam, kas jos prašo.
Nors visi tėvai yra nusipelnę savo vaikų dėmesio ir rūpesčio, labiausiai be jo negali apsieiti senstantys ir ligoti tėveliai. Gimdytojų senatvė yra būtent tas laikas, kai vaikai gali jiems atsilyginti už jiems suteiktos gyvybės dovaną.
Tačiau ne visi vaikai net ir iš didelio noro gali pilnai pasirūpinti savo vyresnio amžiaus tėčiu ir mama, nes labai dažnai vaikai gyvena toliau nuo tėvų. Moters vardu Tiki Joyner Edwards širdis plyšo dėl to, kad ji negali būti 24 valandas per parą būti šalia. Ji kaip įmanydama dažniau lankė savo senyvus tėvus, nuo kurių gyveno apytiksliai už poros valandų kelio.
Vieną kartą lankant savo mamą ir tėtį moteris sužinojo kai ką, kas ją labai nustebino. Ji sužinojo, kad pas juos kasdien apsilanko labai ypatingas jų draugas, gyvenantis kaimynystėje. Jis padeda jiems ne tik nueiti į parduotuvę, nušienauti lauke žolę, bet ir laidžia laiką su senoliais ir mielai su jais pabendrauja.
Tiki labiausiai šokiravo tai, kad tas draugas buvo tėvų 15-metis kaimynas vardu Romemylion Mitchell. Egzistuoja daug stereotipų apie paauglius ir ypač apie afroamerikiečių jaunimą. Jie dažnai yra vaizduojami kaip neatsakingi, tingūs ir į nusikalstamą veiklą linkę jaunuoliai.
Tačiau Romemylion Tiki tėvų žodžiais buvo kažkas, kone atsiųstas iš dangaus. Šis paauglys kasdien atsikelia anksčiau ir prieš eidamas į mokyklą jis užeina pas senyvus kaimynus paklausti, ar jiems nereikėtų pagalbos. Popiet grįžęs Romemylion užsuka į kaimynų namus padirbėti arba šiaip pabendrauti.
Paauglys turi tokį patį normalų gyvenimą kaip ir kiti jo bendraamžiai, tačiau jis sugeba puoselėti ypatingą ryšį ir su savo pagyvenusiais kaimynais. Labiausiai dukrą nustebino tai, kad jis viską daro už dyką ir neima iš jos tėvų jokių pinigų.
Vaikinas net verkė, kai lankė Tiki mamą ligoninėje, kai jai pablogėjo sveikata. Dukra įamžino jautrų susitikimą nuotraukoje, kai paauglys tvirtai apsikabino jos mamą ir laikė ją už rankos. Žvelgiant iš šono galima pamatyti, kad vaikinas elgiasi su senjorų pora it jie būtų jo paties seneliai.
Jis nuoširdžiai jais rūpinasi ir akivaizdžiai juos myli. Tai buvo labai keistas ir šokiruojantis atradimas moteriai, tačiau tuo pačiu jai pasidarė ir gėda. Ji prisipažino, kad ji kaip ir daugelis žmonių visuomenėje, tikrai niekada nepagalvotų apie šį jaunuolį kaip apie rūpestingą ir geros širdies, tačiau tiesa yra būtent tokia.
Būtent todėl moteris nutarė pasidalinti su savo draugais nuoširdžia žinute ir nuotraukomis iš savo tėvų namų, kuriuose svečiavosi ir Romemylion. Ji panoro parodyti ir kitiems, kad kartais pačios geriausios širdies žmonės slypi ten, kur visiškai nesitikėtum.
Visi vaikai kartais iškrečia išdaigų – tai yra tiesiog žmogiška prigimtis būti smalsiems ir drąsiems jauname amžiuje. Tačiau jauni tėvai suprato, kad jų sūnus visiškai nepiktybiškai iškrėtė vieną didžiausių išdaigų, palikusių juos be žado. Mažasis Zachary labai laukė savo 5-tojo gimtadienio šventės, kuri buvo jo didžiausių herojų – policijos tematika.
Būrys vaikų turėjo žaisti su žaisliniais antrankiais, ženkleliais ir kitais policijos atributais. Tačiau Zachary labiausiai norėjo, kad jo gimtadienyje apsilankytų tikri policininkai. Mama jam paaiškino, kad tai bus neįmanoma, nes policininkai yra labai užimti žmonės, kurie nesilanko vaikų gimtadieniuose. Tačiau berniukas negalėjo taip lengvai atsisakyti savo svajonės.
Mamai nematant 4-metis net keletą kartų paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir bandė laužyta kalba pakviesti pareigūnus į savo gimtadienį. Apie sūnaus skambučius sužinojusi mama pakraupo, nes ji žinojo, kad skambinti be reikalo pagalbos telefonu yra draudžiama ir net nelegalu.
Po kelių minučių ji sulaukė skambučio atgal iš dispečerinės ir susigėdusi paaiškino, kad jos sūnus tiesiog labai nori pamatyti policininkus savo gimtadienyje ir labai atsiprašė už sutrukdymą. Dispečerė pasijuokė su mama ir apgailestavo, kad ji nieko negali pažadėti.
Nors Zachary nuliūdo, jis bent jau žinojo, kad jo laukia šventė su draugais ir daug žaidimų. Kai atėjo gimtadienio diena, tėvai matė, kad jų sūnus šiek tiek liūdi, tačiau atvykę svečiai kaip mat pakėlė jam nuotaiką.
Vaikai, kaip visada, labai greitai pamiršo apie visus rūpesčius ir aktyviai žaidė. Staiga mama išgirdo beldimą į duris ir atvėrusi jas ji net išsižiojo.
Prie jų namų prisistatė ne tik pora paprastų patrulių, tačiau ir keletas pareigūnų, apsirengusių pilnomis apsauginėmis specialiųjų pajėgų uniformomis. Policininkai, laimei, buvo draugiški ir atvyko iš tiesų pasveikinti savo didelio gerbėjo. Nors įprastai pareigūnai to nedaro, keletas vyrų savanoriškai sutiko po darbų pasirodyti berniuko namuose.
Nors Zachary iš pradžių šiek tiek išsigando, nes galvojo, kad įkliuvo į bėdą, tačiau vos per keletą minučių jis atlyžo gavęs žaislinį policijos šunį dovanų. Netrukus visi vaikai galėjo iš arčiau apžiūrėti tikrą policijos uniformą, įrangą, pabendrauti su profesionalais ir išklausinėti jų visko, kas domina.
Pareigūnai net leido apžiūrėti iš arti jų tarnybinį automobilį, o įspūdingiausia siurprizo dalis buvo tai, kad virš jų kolegų prašymu praskrido tikras policijos sraigtasparnis. Pasakyti, kad vaikai buvo labai laimingi, tikrai per mažai tam, kad apibūdinti patirtas emocijas tą dieną.
Zachary kartu su visais savo uniformuotais svečiais netrukus užpūtė torto žvakutes ir atsisveikino su geraširdžiais pareigūnais, kurie skyrė savo asmeninio laiko tam, kad išpildytų didžiausio gerbėjo svajonę. Nors pareigūnai sakė, kad jie patyrė tiek pat malonumo bendraudami su vaikais, kaip ir patys mažieji, jie norėtų gauti kvietimus į gimtadienius verčiau raštu, nei skambučiais pagalbos numeriu.
Jie paaiškino vaikams, kad tuo numeriu skambinti reikia tada, kai būtina yra greita pagalba.
Tai buvo nerealus siurprizas jubiliatui ir labai gražus pareigūnų poelgis!
Paauglystė dažnai vadinama sudėtingu gyvenimo periodu, nes bręstantis žmogus dažnai turi sunkumų atskirti kas yra gerai, ar kas yra blogai. Kai vaikams sukanka 12-13 metų, jie vis daugiau ir daugiau praleidžia laiko savarankiškai su draugais ir bendraklasiais, tad tėvams būna sudėtingiau žinoti, ką jų atžala veikia, kai tėvai nemato.
12-metis Monte Scott nebuvo iš tų vaikų, kurie įsivelia į problemas, tačiau jo mama vis vien pergyveno dėl to, ką sūnus veikia kai jis ne namuose. Tad ją ištiko tikras šokas, kai ji pamatė kaimynės įkeltą video Facebook, kuriame ji atpažino savo sūnų.
Laimei, tai buvo pozityvus video, kuriame kaimynė norėjo parodyti, koks šaunus yra jos kaimynystėje augantis berniukas. Monte niekam nežinant tempė smėlio kibirus ir pildė dešimtis jo gatvėje esančių duobių.
Jis nusprendė imtis iniciatyvos ir pagerinti savo kaimynystės būklę po to, kai jo mama vairuojant automobilį įvažiavo į vieną gilią duobę ir sugadino priekinį ratą. Jis tuo metu irgi buvo automobilyje, tačiau jo išgąstis buvo ne dėl to, kad jam galėjo kažkas atsitikti.
Jis taip myli savo mamą, kad pergyvena dėl jos saugumo ir sveikatos važinėjant tokia gatve. Kadangi miesto valdžia jau ilgą laiką neturėjo lėšų duobių tvarkymui, 12-metis nusprendė veikti. Jo mama Trinell sakė mečiusi jį kasinėjant smėlį jų kieme, tačiau ji manė, kad jis tik žaidžia.
Jos nuostaba buvo neišmatuojama kai ji sužinojo, kad jis savo noru nieko neskatinamas ir niekam nieko nepasakęs tvarko gatvės duobes. Šia istorija akimirksniu susidomėjo vietinė žiniasklaida, kuri norėjo parodyti berniuko iniciatyvumą ir pagirti jį už jo pastangas.
Kai jo paklausė, kodėl jis tai darė, Monty turėjo paprastą, bet nuoširdų atsakymą.
“Aš nenorėjau, kad kam nors kitam tektų irgi nemalonios problemos taisant sugadintus automobilius, kaip teko mano mamai”.
Vėliau mama atskleidė, kad Monty visada buvo labai paslaugus ir rūpestingas. Jis rūpinosi vyresnio amžiaus kaimynais jiems nušienaudamas žolę ar nukasdavo sniegą. Ši graži istorija parodė, kad tėvų pastangos įdiegti vaikams atsakomybės, gerumo ir rūpestingumo jausmą dažnai atsiperka.
Taip užauga nauja, atsakinga ir sąmoninga karta, kuri rūpinasi savo bendruomenės gerove.
Žiniose pasirodęs interviu su Monty (anglų kalba):
Niekas nemėgsta sukčių, taip kaip jų nemėgsta Ben Taylor, vyras iš Jutos valstijos JAV. Vieną dieną per Facebook gauta abejotino turinio žinutė jam buvo paskutinis lašas kantrybės taurėje, todėl jis nusprendė pabandyti apgauti patį interneto sukčių.
Žinutėje prisistatė Joel iš Liberijos, vakarų Afrikos. Jis mandagiai paprašė Ben suteikti jam galimybę bendradarbiauti ir kokiu nors būdu užsidirbti. Ben nieko nelaukęs atsakė: “Kuo galėčiau padėti?”. Jis nė neketino padėti nepažįstamajam, tačiau jo smalsumas sužinoti, kas vyks toliau, nugalėjo.
Vyras tikėjosi užimti sukčių kuo ilgiau ir taip pat sužinoti jo strategijas. Iš pradžių Joel pasiūlė Ben bendradarbiauti pardavinėjant naudotą elektroniką. Ben tektų rasti įvairių naudotų prietaisų, tada kažkokie tarpininkai juos perparduotų ir jie pasidalintų pelną. Kadangi Ben ketinimai buvo tik išdurti patį sukčių, jis privalėjo pakreipti jų pokalbį kita linkme.
Vyras pamelavo, kad yra fotografijos verslo savininkas, todėl jis mielai nupirktų Joel darytų nuotraukų Liberijoje. Visų pirma jis siekė pamatyti, ar tas vyras iš tikrųjų yra ten, kur jis dedasi esąs, o kita – jis stebėjo, kaip jis sureaguos į tokį pasiūlymą.
Netrukus Ben nustebo gavęs dvi labai prastos kokybės, tačiau būtent jo užsakytas saulėlydžio nuotraukas. Tuo momentu Ben nusprendė savo eksperimentą su nepažįstamuoju pratęsti nusiunčiant jam geresnį fotoaparatą.
Ben vis dar buvo vedamas smalsumo sužinoti, kas bus toliau. Jo nuostabai, jis sulaukė daugybės gražių ir unikalių nuotraukų, kurias padarė Joel gavęs naują fotoaparatą. Ben staiga apėmė suvokimas, kad Joel gali būti ne apgavikas, o tiesiog žmogus, iš tikrųjų ieškantis kitokių būdų užsidirbti šeimai.
Kadangi jis pamelavo, kad nupirks jo nuotraukas, Ben teko kažką daryti su krūva foto kadrų, atsiųstų iš Afrikos. Jis sugalvojo sukurti foto knygelę su vaizdais iš Liberijos, kurią pardavinėjo internete. Jis tikėjosi parduoti vos keletą knygų artimiesiems ir draugams, vis dėl to jis tai darė savotiškiems labdaros tikslams.
Tačiau jo idėja ir projektas staiga įgavo didelį populiarumą ir knygelę pradėjo pirkti žmonės iš viso pasaulio. Ben per trumpą laiką surinko per 1000 dolerių. Jis pažadėjo Joel pasidalinti pelną per pusę. Tačiau Ben nė nesiruošė pasilikti savo 500 dolerių. Vietoje to, jis nusiuntė ir savo pusę į Liberiją, tačiau Joel paprašė išleisti jo pusę labdarai vietiniams žmonėms. Tai buvo dar vienas išbandymas, sugalvotas įsitikinti Joel ketinimų tikrumu.
Tai buvo labai didelė suma vyrui, kurią jis labai lengvai galėjo pasisavinti. Už 500 dolerių Liberijoje žmonės gali išgyventi metus, tačiau Joel pasielgė taip, kaip jo prašė verslo partneris. Netrukus Ben gavo nuotraukas su net 5 mokyklų mokiniais, kurie jo dėka gavo mokyklinių priemonių.
Tai buvo galutinis įrodymas, kad tą lemtingą dieną Ben parašė joks sukčius, o tik žmogus, ieškojęs galimybių išmaitinti savo 7 vaikus. Joel įrodė, kad yra geros širdies žmogus, norintis gero ne tik sau, bet ir savo aplinkiniams. Po kelių mėnesių Ben nukeliavo pas Joel į svečius į vakarų Afriką ir susitiko su visais, kuriuos palietė jų istorija.
Taip, Joel reikėjo pinigų, tačiau pirmiausia savo žinute jis ieškojo ir draugo. Netrukus su Ben pagalba, kuris pasidalino judviejų istorija, Joel surinko daugiau pinigų, kuriuos jis galėjo išleisti pagrindinėms savo šeimos reikmėms.
Jis savo namuose padarė naują stogą, kuris apsaugos šeimą nuo lietaus. Per sekančius metus Joel fotografijų knygelė surinko net 90 000 dolerių, kuriuos jis kartu su Ben išleido visos bendruomenės, mokyklų ir alkanų vaikų labui. Ši labai keistai prasidėjusi draugystė pakeitė abu vyrus.
Ben atrado savyje tai, ko jis nesitikėjo atrasti. Jis nusimetė ciniko šydą ir į pasaulį ir vargingiausius žmones jis dabar žiūri visiškai kitaip, su žymiai daugiau atrautos. Tuo tarpu Joel, kuris visada troško pagalbos, džiaugiasi galėdamas būti pagalbos dalimi. Dabar jis nors ir pats uždirba savo šeimai, daugiau malonumo jam suteikia tai, kad jis tapo tuo žmogumi, kuris padeda kitiems.
Šiame video galite pamatyti dviejų vyrų susitikimą Afrikoje:
Neištikima moteris vieną dieną pakvietė savo meilužį namo, kol jos vyras buvo darbe. Moteris nežinojo, kad jos sūnus buvo namie, grįžęs anksti iš mokyklos. Berniukas išgirdo mamą su nepažįstamu vyru, tačiau pabijojo pasirodyti ir pasislėpė spintoje koridoriuje. Jam buvo smalsu pamatyti, su kuo jo mama yra neištikima tėvui.
Asociatyvi nuotrauka
Staiga aistros įkarštyje moteris išgirsta atvažiuojantį į kiemą vyro automobilį ir greitai paslepia pusnuogį meilužį spintoje, net nepastebėdama joje savo sūnaus.
Berniukas sušnabždėjo vyrui : “Na ir tamsu čia…” “Taip, labai tamsu.” – atsakė sutrikęs meilužis. “Aš turiu beisbolo kamuoliuką” – iš niekur nieko tarė berniukas. –”Nori nusipirkti?”
Asociatyvi nuotrauka
“Ne, ačiū” – atkirto sutrikęs vyras. “Žinai, mano tėvas yra lauke, aš gal jį pakviesiu…” “Gerai jau gerai, kiek nori?” – skubėjo suvaldyti situaciją vyras.
Asociatyvi nuotrauka
“250 dolerių” – su pasitenkinimu pasakė gudrus vaikas. Po kelių savaičių pasikartojo tas pats scenarijus. “Na ir tamsu čia…” – vėl sako berniukas. “Taip, labai tamsu” – su nerimo gaidele atsakė vyras vaikui.
Asociatyvi nuotrauka
“Žinai, aš dar turiu ir beisbolo pirštinę” – su pakeista intonacija sakė berniukas. Prisimindamas praeitą kartą vyras jau žinojo, kad neturi išeities. “Kiek?” – trumpai atkirto meilužis. “750 dolerių” – drąsiai tarė vaikas.
Asociatyvi nuotrauka
“Gerai…” – su giliu atodūsiu atsakė vyras. Po keletos dienų tėvas leido laiką su sūnumi, ir norėjo su juo pamėtyti kieme beisbolo kamuolį. “Tėti, aš pardaviau savo kamuoliuką ir pirštinę…” – atsakė sūnus tėvui.
Asociatyvi nuotrauka
“Už kiek tu juos pardavei??” – paklausė supykęs tėvas. “1000 dolerių” – su baime pasakė berniukas. “O Dieve, sūnau, tu negali taip apgaudinėti žmonių ir iš jų imti tokius didelius pinigus už daiktus, kurie akivaizdžiai tiek nėra verti! Viskas, eisi į bažnyčią išpažinties tuojau pat.” – supyko tėvas.
Asociatyvi nuotrauka
Netrukus tėvas nusivedė sūnų į bažnyčią, kurioje vaikas nuėjo į klausyklą. Jis užėjo už užuolaidos, priklaupė ir sako: “Na ir tamsu čia…” Iš kunigo langelio pasigirsta: “Gal tu nepradėk ir vėl su tuo na ir tamsu čia!”
