Pikantiška Braškė

Specialiųjų poreikių turinčio vaiko auginimas gali būti kur kas sunkesnis, nei kiti gali įsivaizduoti. Tokius vaikus auginantiems tėvams neretai kyla klausimai, kurių kitais atvejais net nereikėtų svarstyti. Pavyzdžiui: “kas gali nutikti mano vaikui, jeigu manęs nebus šalia?“.

Iš pirmo žvilgsnio Kathryn Ogle atrodo kaip niekuo neišsiskirianti mergina – 1,65 m. ūgio, šviesių plaukų ir žalių akių. Tačiau Kathryn per savo gyvenimą susidūrė su daugybe sveikatos problemų, įskaitant ir pažinimo funkcijų sutrikimą. 19-metė mergina turi problemų su pastabumu, koncentracija ir atmintimi.

Vieną šaltą lapkričio dieną Kathryn Ogle dingo be žinios. Jauna mergina iš namų išėjo vilkėdama tik džemperį ir kelnes. Ji netgi pamiršo apsiauti batus.

Labai greitai policijos pareigūnai surinko 40-ies apmokytų žmonių komandą, kuri pasileido į Kathryn paieškas.

Policija savo socialinio tinklo paskyroje rašė: “Visos komandos vardu prašome vengti šios teritorijos, nebent esate oficialus paieškos komandos narys arba gyvenate šioje vietoje. Mes labai vertiname jūsų pastangas, tačiau neapmokyti žmonės gali tik apsunkinti jau vykdomą organizuotą paiešką“.

Ironiška, tačiau neapmokytas patėvio ir sūnaus duetas greičiausiai išgelbėjo jaunos merginos gyvybę.

Pasak žiniasklaidos, Ryle Gordon ir jo patėvis Chris Trumbich lapkričio 3 d. buvo išėję į medžioklę, kai ant vieno miško takelio rado labai keistą užrašą.

Atidžiau pažvelgus paaiškėjo, kad kažkas bando prisišaukti pagalbos.

“Einant mišku pamatėme, kad kažkas su lazda ant kelio išraižė žodį “padėkite“. Abu su tėčiu pradėjome panikuoti“ – pasakoja Ryle Gordon.

Patėvis ir sūnus susisiekė su netoliese esančia paieškos komanda ir pranešė apie savo radinį. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba.

“Greitosios pagalbos medikai visą laiką buvo šalia. Niekas nežinojo, ar mergina dar apskritai bus gyva. Netrukus išgirdome kažką kalbant, todėl patys užtilome. Vienas iš komandos narių sušuko “labas“, o mergina tik ištarė “padėkite“.“ – įvykius pasakoja Ryle.

Kathryn buvo rasta atsirėmusi į medį, o šalia jos degė nedidelis laužas. Ji buvo sutrikusi, išsigandusi ir vieniša. Laimei, mergina nepatyrė jokių sužalojimų ir netrukus buvo išleista iš ligoninės.

Ryle ir Chris buvo pripažinti tikrais herojais, tačiau patys sako, kad jie tik atsidūrė tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.

Dauguma dirbančių tėvų sutiks, kad kartais vaiko pasiėmimas iš darželio gali būti labai varginantis. Gyvenantiems didmiestyje tenka papildomai stovėti automobilių spūstyse, kol tuo metu galėtum ramiai ilsėtis namuose po sunkios darbo dienos. Vis dėlto buvimas tėčiu ar mama nėra tik pasivaikščiojimas parke, o vaiko šypsena atperka viską!

Prieš kurį laiką Juliana Farris Mazurkewicz nuvyko pasiimti savo dukros iš darželio Hockley mieste, tačiau ją pasitiko netikėtas užrašas ant durų…

Dažniausiai ant darželio durų būna užklijuojami užrašai, kurie praneša, jog tėvai įdėtų savo vaikams papildomų drabužių išvykai ar panašiai. Tačiau šį kartą užrašas buvo kitoks. Jis prašė tėvų pakeisti savo elgesį.

Kai kurie tėvai perskaitę užrašą labai supyko, tačiau Juliana sutiko su kiekvienu jo žodžiu. Vėliau moteris pasidalino darželio pranešimu savo socialinio tinklo paskyroje.

Julianna net nenutuokė, kad vos per kelias dienas į jos nuotrauką sureaguos daugiau nei milijonas žmonių. Tiesa, tėvų nuomonės išsiskyrė.

Štai ką skelbė užrašas ant darželio durų:

“Tu atėjai pasiimti savo vaiko. IŠLĮSK IŠ SAVO TELEFONO!

Tavo vaikas džiaugiasi matydamas tave. Ar tu nesidžiaugi matydamas savo vaiką?

Mes nuolat matome, kaip vaikai nori parodyti savo rankdarbius tėvams, tačiau jie įlindę į savo telefonus. Mes girdėjome, kaip vaikas šaukia “Mamyte, mamyte, mamyte…“, tačiau mama kreipia daugiau dėmesio į telefoną, nei į savo pačios vaiką. Tai pasibaisėtina.

IŠLĮSK IŠ SAVO TELEFONO!“.

Vos per kelias valandas šimtai tėvų sureagavo į Juliannos įrašą. Vieni buvo nusiteikę pozityviai, o kiti manė, kad ikimokyklinė įstaiga neturėtų kišti nosies į tėvų reikalus.

Tačiau Juliana visiškai pritarė šiems žodžiams. Ji net pati pagavo save, kad beskaitant užrašą vienoje rankoje laikė savo telefoną.

“Buvau šiek tiek šokiruota, tačiau nejaučiau jokio negatyvo darželio atžvilgiu. Žinau, kad auklėtojoms svarbiausi yra vaikai, net jei tai gali įžeisti jų tėvus“ – žurnalistams pasakojo moteris.

Kai kurie tėvai manė, kad darželio auklėtojos neturėtų reguliuoti, kada tėvai gali naudotis telefonu, o kada ne.

Ir visai nesvarbu, kas šioje situacijoje teisūs, dauguma žmonių sutiks, jog turėtume praleisti šiek tiek mažiau laiko prie savo telefonų…

Dmitrijus Nagijevas yra vienas geidžiamiausių ir turtingiausių aktorių visoje Rusijoje. Ne tik gimtojoje šalyje, bet ir Lietuvoje vyras yra puikiai žinomas.

Aktorius gimė 1967 m. balandžio 4 d. Liudmilos ir Vladimiro Nagijevų šeimoje.

Galbūt nuskambės keistai, tačiau jaunystėje Dmitrijus buvo be galo drovus. Vien tik pasirodymas ant scenos jam keldavo milžinišką baimę.

Baigęs mokyklą vyras įstojo į universitetą, kur pasirinko automatikos ir kompiuterinių technologijų studijas.

Po studijų Dima tarnavo kariuomenėje, kur nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimo kelią, bei tapti menininku. Atlikęs karinę tarnybą vyras įstojo į teatro akademiją. Labai greitai dėstytojai pastebėjo Dmitrijaus talentą ir jis buvo pripažintas geriausiu kurso studentu. Baigęs studijas aktorius persikėlė gyventi į Vokietiją.

Po dviejų metų Vokietijoje vyras grįžo į Sankt Peterburgą.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje Dima buvo pakviestas dirbti radijo stotyje. Labai neįprasta ir niūri kalbėjimo maniera leido Nagijevui tapti vienu populiariausių žmonių visame Sankt Peterburge. Dmitrijus net keturis kartus buvo išrinktas geriausiu laidų vedėju Rusijoje.

Aktoriaus populiarumas sparčiai augo, o 2002 metais jis pradėjo vesti itin skandalingą laidą “Okna“, kurioje nuolat kildavo konfliktinės situacijos.

Vėliau Dmitrijus nusifilmavo serialuose “Fizrukas“ ir “Virtuvė“.

Asmeninis gyvenimas

Su būsima žmona Alisa Sher aktorius susipažino universitete, o 1986-ais pora atšoko savo vestuves. Praėjus keliems metams sutuoktiniai susilaukė sūnaus Kirilo, o Dmitrijus dirbo per kelis darbus, kad tik pavyktų išlaikyti šeimą.

Visgi 2010 metais pora oficialiai išsiskyrė.

Po kurio laiko Alisa Sher parašė knygą, kurioje smulkiai papasakojo apie visus buvusio vyro nuotykius. Pasak moters, Dmitrijus nuolat buvo neištikimas, tačiau visada rasdavo pačių įvairiausių pasiteisinimų. Savo meilužes aktorius vadindavo tik draugėmis, tačiau Alisa puikiai žinojo, jog tai visiškas melas. Išsekus kantrybei moteris pareikalavo skyrybų.

Galbūt pasimokęs iš praeities klaidų aktorius nusprendė visiškai nebeviešinti savo asmeninio gyvenimo.

Įvairūs šaltiniai teigia, kad Dmitrijus jau ilgą laiką gyvena su Natalija Kovalenko, kuri taip pat dirba televizijoje. Tie patys šaltiniai sako, kad pora augina ir sūnų Marką.

Žinomas vyras nekomentuoja šių gandų, teigdamas, kad jo asmeninis gyvenimas nelabai kam turėtų rūpėti.

Tikrai išskirtinė asmenybė…

Pagyvenusi moteris važiavo automobiliu, kai netikėtai nuleido ratą. Senutė neturėjo net menkiausios idėjos, kaip reikės grįžti namo.

Laimei pro šalį važiavo jaunas vyras, kuris sustojo padėti į nelaimę papuolusiai moteriai.

Iš pradžių senutė šiek tiek jaudinosi, kai prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis. Moteris nežinojo, ar jaunuolis tikrai ruošiasi jai padėti…

Kadangi jokios kitos išeities nebuvo, senutė pravėrė automobilio bagažinę, kur gulėjo atsarginis ratas. Jaunuolis labai greitai pakeitė ratą ir moteris galėjo tęsti savo kelionę.

Senutė nuoširdžiai padėkojo už suteiktą pagalbą ir pasiūlė už tai sumokėti. Jaunas vyras net neketino imti pinigų, o vietoj to moteriai pasakė:

– Tiesiog prisiminkite mane, kai pamatysite žmogų, kuriam tikrai reikia pagalbos. Prisiminkite Džoną Andersoną ir atsilyginkite už gerą geru.

Vyras nuvažiavo savais keliais, o senutė liko tiek sužavėta jaunuolio gerumu, kad pradėjo svaigti galva. Moteris įsėdo atgal į automobilį ir bevažiuojant nusprendė sustoti vienoje šalikelės kavinėje atsigerti.

Čia ją pasitiko maloniai besišypsanti padavėja, kuri pasiūlė rankšluostį, kad moteris galėtų išsidžiovinti nuo lietaus permirkusius plaukus. Senutė pastebėjo, kad padavėja jau maždaug 8-tą mėnesį nėščia, tačiau nepaisant to buvo labai rūpestinga ir linksma.

Moteris užsisakė stiklinę limonado ir begeriant jį prisminė vyrą, vardu Džonas Andersonas. Senutė už savo gėrimą atsiskaitė 100$ kupiūra ir kol padavėja nuėjo atnešti grąžos, ji atsistojo nuo stalo ir paliko kavinę.

Grįžusi padavėja rado tik paliktą servetėlę su užrašu: “Šiandien man padėjo labai malonus jaunuolis. Dabar aš noriu padėti jums“. Servetėlės viduje buvo paslėpti dar 500 dolerių.

Nors vaikelis pasaulį turėjo išvysti jau kitą mėnesį, mergina stengėsi užsidirbti kuo daugiau pinigų.

Po poros valandų padavėja baigė savo pamainą ir grįžusi namo atsigulė į lovą. Čia ji apkabino savo mylimą vyrą, pabučiavo jį į kaktą ir tarė:

– Myliu tave, Džonai Andersonai.

Apgriuvusiame name, kurį sunkiai galima pavadinti tinkamu gyventi, augo du broliai Maksimas ir Dima. Berniukų tėtis jau seniai buvo palikęs šeimą, o mama kiekvieną dieną užsiimdavo naujų vyrų paieškomis.

Moteris visiškai nesirūpino savo sūnumis, o pavalgyti “numesdavo“ apdžiuvusį duonos kepalą. Vieną dieną kaimynė pastebėjo, kad berniukų motinos jau ilgai nėra namuose, todėl iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvyko grupė policininkų, tarp kurių buvo ir pareigūnas Sergejus Šarukovas.

Sergejus dar šiandien prisimena, kokį siaubingą vaizdą pamatė užėjęs į mažylių namus. Vyrui buvo sunku patikėti, kad šiais laikais dar kažkas gyvena tokiomis sąlygomis. Namo langas buvo išdaužtas, o Maksimas visaip bandė uždengti skylę, kad tik jaunesnis broliukas nesušaltų. Vaizdas buvo tiesiog klaikus…

Sergejus iš karto suprato, kad turi padėti šiems likimo nuskriaustiems broliams. Jis pakvietė berniukus ateiti pas jį, tačiau jie buvo tokie išsigandę, kad bijojo pasijudinti iš savo vietos.

“Tą akimirką mano skruostais riedėjo ašaros. Negalėjau suvokti, kad kažkas gali taip elgtis su mažais vaikais…“ – prisimena pareigūnas.

Maksimas ir Dima buvo pristatyti į ligoninę, kur jie pirmą kartą pavalgė skanaus ir šilto maisto. Tuo tarpu Sergejus paskambino žmonai ir papasakojo apie likimo nuskriaustus broliukus.

Kitą dieną jie nupirko naujų drabužių ir nuvyko aplankyti berniukų.

Sergejaus žmona Elena iš karto pamatė, kad situacija labai rimta. Sutuoktiniai jau augino keturis vaikus, o jauniausiajam buvo vos metai. Tačiau jie negalėjo šitaip palikti Maksimo ir Dimos..

Kaip tik tuo metu pora planavo pirkti naują automobilį, tačiau nusprendė, jog gali ir palaukti. Už tuos pinigus jie apmokėjo berniukų gydymo išlaidas, nupirko naujų žaislų ir drabužių. Po kiek laiko Sergejus ir Elena užpildė įvaikinimo dokumentus.

Biologinė berniukų mama buvo vos kartą atvykusi į ligoninę, kad pasirašytų vaikų atsisakymo dokumentus. Broliukai dar bandė su ja kalbėtis, tačiau moteris gydymo įstaigą paliko net neatsigręžusi.

Pasveikę berniukai persikėlė gyventi į savo naujuosius namus. Jau pačią pirmą naktį Elena išgirdo, kaip broliai šnabždasi: “Kaip čia viskas gražu! Nebereikia šalti…“. Šie žodžiai itin sujaudino moterį.

Šiandien berniukai yra visiškai sveiki ir laimingai auga naujoje šeimoje.

Kokie nuostabūs žmonės yra Sergejus ir Elena…

Daugeliui žmonių nereikia nei sakyti, kad derėtų užleisti vietą senam ar neįgaliam žmogui viešajame transporte. Juk kojos nenukris, jei kelias stoteles reikės pavažiuoti stovint.

Tačiau realybė tokia, kad kai kurie žmonės nesupranta su kokiomis didelėmis problemomis susiduria neįgalūs žmonės.

Prancūzas François Le Berre ketino su savo neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti į autobusą, tačiau šis buvo pilnas, o jame esantys keleiviai neketino atlaisvinti kelio neįgaliam vyrui. Tuomet įsiterpė autobuso vairuotojas ir priėmė labai teisingą sprendimą.

François Le Berre jau kurį laiką serga išsėtine skleroze, dėl kurios teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.

Vieną dieną vyrui reikėjo pasinaudoti viešuoju transportu, tačiau prasivėrus autobuso durims jis pamatė, kad šis yra pilnas keleivių. Kaip bebūtų liūdna, tačiau nei vienas žmogus neketino pasislinkti į šali ir taip atlaisvinti kelią François.

Autobuso vairuotojas pamatė bjaurų keleivių elgesį ir iš karto ėmėsi veiksmų.

“Greitai visi išlipat iš autobuso“ – sušuko vairuotojas.

Vyras išvarė visus autobuso keleivius, kad François netrukdomai galėtų įlipti. Tuo pačiu vairuotojas pamokė visus keleivius, kaip ateityje reikėtų elgtis panašioje situacijoje.

Negana to, vairuotojas nesutiko priimti keleivių atgal ir pasiūlė laukti kito autobuso.

François pasidalino istorija socialiniame tinkle, o Prancūzijos žiniasklaida pasidomėjo šiuo įvykiu plačiau.

Paaiškėjo, kad vairuotojas susilaukė daugybės skundų, nes pažeidė keleivių vežimo taisykles. Laimei, jis atsipirko tik įspėjimu.

Paryžiaus viešąjį transportą administruojanti įmonė “Régie Autonome des Transports Parisiens“ išsiaiškino vairuotojo tapatybę, tačiau nusprendė jo griežtai nebausti. Įmonės valdžia mano, kad vairuotojo veiksmai morališkai buvo teisingi.

O kaip manote Jūs?

Irinos Miltinos gyvenimas buvo kone tobulas. Jauna moteris profesionaliai sportavo, ruošėsi savo vestuvėms, svajojo apie šeimos pagausėjimą, tačiau likimas buvo žiaurus.

Moteris pakliuvo į siaubingą autoįvykį, po kurio visi ateities planai subliuško…

Irina ilgą laiką buvo perspektyvi sportininkė, o treneris Viačeslavas Dovganija pastebėjo jos talentą dar paauglystėje. Pats Viačeslavas yra Ukrainos sunkiosios atletikos čempionas. Būtent vyro dėka, Irina tapo daug žadančia sportininke. Deja, bet ruošiantis svarbioms varžyboms įvyko milžiniška tragedija.

Automobilis, kuriame važiavo ir perspektyvi sportininkė, nulėkė nuo kelio ir kelis kartus vertėsi. Kartu važiavę keleiviai stipriai nenukentėjo, tačiau Irina patyrė sunkią nugaros traumą, po kurios liko paralyžiuota.

Po avarijos moteris net negalėjo kvėpuoti be pagalbinių aparatų. Irinos motinai buvo pranešta, kad dukros gydymui reikės didelių pinigų, priešingu atveju ji mirs. Būtent tada Irina gavo dar vieną žiaurų smūgį.

Jos motina nusprendė, kad vietoj gydymo geriau užsakyti karstą… Ji daugiau taip ir nepasirodė pas savo dukrą… O štai sužadėtinis po siaubingos avarijos aplankė vos kartą…

Jauna moterimi tikėjo tik vienas žmogus – jos treneris Viačeslavas Dovganija. Vyras žiūrėdamas Irinai į akis suprato, kad ji prašo pagalbos. Viltį buvo praradę ir gydytojai, kurie stebėjosi, jog pašalinis žmogus taip rūpinasi beviltiška paciente. Tačiau Viačeslavas tikėjo Irina.

Treneris investavo visas savo santaupas į moters gydymą, o tarp gyvenimo ir mirties ji praleido net metus laiko. Tačiau tada baigėsi Viačeslavo pinigai ir pagalbos reikėjo ieškoti kitur…

Vyras pasidalino Irinos istorija internete ir neabejingi žmonės pradėjo aukoti pinigus. Pačiam Viačeslavui tai buvo neįtikėtinai sunkus gyvenimo etapas. Gydymo išlaidos buvo tokios didelės, kad kartais vyras neturėdavo už ką pavalgyti.

Šiandien Irina jau gali laisvai judinti rankas ir atsistoti su kitų pagalba. Tai tikras stebuklas, kurio nebūtų be atsidavusio trenerio pagalbos. Viačeslavas yra paskutinė Irinos viltis.

“Viačeslavas juokauja, kad esu jo vaikas ir jis manimi rūpinasi. Visą gyvenimą būsiu jam dėkinga“ – sako Irina.

Nuolatinis rūpestis labai suartino ir Viačeslavas pamilo Iriną.

“Esame labai neįprasta šeima. Eiliniai žmonės gali ginčytis ir išsiskirti, bet aš žinau vieną: kad ir kas nutiks, Irina visada bus su manimi, o aš su ja“ – pasakoja Viačeslavas.

Šios poros istorija leidžia tikėti, kad pasaulyje vis dar egzistuoja tikra nesavanaudiška meilė…

Moteris visiškai atsitiktinai sužinojo, kad pastaruosius tris metus jos vyras buvo neištikimas. Ji ilgą laiką galvojo, kad turi patį geriausią vyrą pasaulyje, tačiau viskas buvo tik viena didelė apgaulė.

Visas moters gyvenimas pradėjo griūti lyg kortų namelis ir ji nežinojo, kaip elgtis toliau. Galiausiai ji kreipėsi į savo močiutę ir paprašė patarimo. Išmintingos moters atsakymas privertė anūkę visiems laikams pakeisti savo požiūrį į gyvenimą.

Močiutė buvo vienintelis žmogus, kuriuo išduota moteris pilnai pasitikėjo. Jos namuose anūkė galėjo atskleisti visas savo paslaptis ir niekada nebūti už tai pasmerkta.

Močiutė išklausė anūkės istoriją, paėmė tris puodus ir juose užvirė vandenį.

Į pirmąjį puodą močiutė įdėjo morką, į antrą kiaušinį, o į trečią įpylė maltos kavos. Anūkė niekaip negalėjo suprasti, kodėl močiutė užsiima tokiais keistais dalykais.

Galiausiai garbaus amžiaus moteris pradėjo kalbėti:

– Štai, paimk morką į rankas. Ką jauti?

– Morka minkšta, kiaušinis kietas, o kava labai aromatinga ir skani. Močiute, gal paaiškinsi, ką tu čia bandai parodyti? Aš juk laukiu tavo patarimo, – susierzino anūkė.

– Mieloji, tu visą gyvenimą kažkur skubi ir pažiūrėk, kas iš to išėjo… Aš tiesiog noriu parodyti, kaip reikia susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Pabandyk įsivaizduoti, kad verdantis vanduo yra gyvenimo sunkumai. Dabar pažiūrėk, ką jis padarė su morka. Ji tapo minkšta ir per daug paklusni. Nors kadaise buvo labai kieta…

Kas nutiko kiaušiniui? Jis buvo trapus ir skystas, tačiau visi sunkumai jį užgrūdino ir jis tapo tvirtas viduje. O kava? Ji sugebėjo ne tik pati pasikeisti, bet ir pakeitė viską aplinkui. Taigi pati nuspręsk: kuo save laikai ir kurį kelią pasirinksi kovoje su sunkumais? – močiutė užbaigė savo pamokančią istoriją.

Kiekvienas žmogus turi skirtingą charakterį, todėl ir su iškilusiais sunkumais tvarkosi skirtingai. Tačiau kiekvienas gali nuspręsti, kaip priimti užklupusius sunkumus: tapti minkštu, stipriu ar kardinaliai pakeisti aplinką ir gauti maksimalią naudą sau.

Pirmoji Heidi Klum santuoka su Ric Pipino truko penkis metus. Vėliau moteris užmezgė romaną su Italijos verslininku Flavio Briatore ir kartu susilaukė dukros. Visgi šie santykiai nesibaigė vestuvėmis.

Po skyrybų žinomos moters dėmesį patraukė dainininkas Seal. Tarp jų įsiplieskė romantiški jausmai ir 2005 metais pora sumainė žiedus.

Vokietijoje gimusi Heidi Klum visiems puikiai žinoma dėl savo pasiekimų mados pasaulyje. Šiuo metu moteriai 48 metai ir ji jau 30 metų dirba šioje srityje. Pasaulinio pripažinimo Heidi susilaukė prieš daugiau nei 20 metų, kai jos nuotrauka atsidūrė ant 20 mln. tiražą turinčio žurnalo viršelio.

Seal yra dainų autorius ir atlikėjas. Vyras išpopuliarėjo visame pasaulyje, kai 1991 metais išleido pirmąjį savo albumą. Dainininko mama yra kilusi iš Afrikos, o tėtis brazilas, kuris taip pat turi afrikietiškų šaknų. Šiuo metu vyrui 58 metai, o jo kolekcijoje yra dešimtys įvairiausių apdovanojimų ir 14 albumų.

Heidi ir Seal santuoka truko 9 metus. Per šį laiką jie susilaukė trijų vaikų, o dainininkas sutiko oficialiai įsivaikinti Heidi dukrą iš ankstesnių santykių.

Vyriausiajai dukrai Leni šiuo metu 17 metų. Mergaitei buvo vos vieneri metai, kai Seal pasirodė jos ir mamos gyvenime. Ji iš karto prisirišo prie dainininko. Leni labai džiaugėsi, kai Seal tapo oficialiu jos tėčiu. Jau dabar mergina turi visus modeliui būdingus bruožus. Ji yra labai aukšta ir liekna, todėl niekas neabejoja, kad ateityje ji taps populiariu modeliu.

2005-06 metais Heidi ir Seal susilaukė dviejų berniukų. Šiuo metu Henry ir Johan yra atitinkamai 16 ir 15 metų. Dėl mažo amžiaus skirtumo broliai itin mėgsta leisti laiką kartu. Vaikinai tiesiog dievina sportą ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti lauke. Ateityje Henry ir Johan tikisi tapti profesionaliais sportininkais.

Jauniausiai dukrai Lou šių metų spalio 9d. sukako 12 metų. Ji yra labai linksma ir energinga mergaitė. Būdama mažiausia šeimoje, ji gauna patį didžiausią tėvų dėmesį.

Prieš septynis metus Heidi Klum ir Seal pasuko skirtingais keliais.

Praėjusiais metais supermodelis ištekėjo už gitaristo Tom Kaulitz.

Šiuo metu vaikai auga su mama, tačiau neretai susitinka ir su tėčiu.

Tikriausiai kiekvienas mūsų apsidžiaugtų, jei savo kelyje visiškai atsitiktinai rastume 20 eurų ar dolerių kupiūrą. Tokie pinigai nėra maži bet kuriam žmogui, ką jau sakyti apie 8-metį vaiką. Myles Eckert negalėjo tverti savo kailyje iš džiaugsmo, kai pakeliui į restoraną jis pustuštėje automobilių parkavimo aikštelėje surado 20 dolerių kupiūrą.

Be abejonės, vaikas iš karto pradėjo svajoti apie tai, kur jis išleis savo surastus pinigus. Myles ilgą laiką svajojo apie kompiuterinį žaidimą, kuris kainuoja būtent tiek, kiek jis surado. Natūralu, kad vaikų norai būna šiek tiek egoistiški. Juk tiek vaikai, tiek suaugę dažniausiai pirmoje vietoje pagalvoja apie savo norus ir svajones.

Tačiau tą dieną pietaujant jo planai greitai pasikeitė, kai jis pamatė netoliese prie kito staliuko sėdintį uniformuotą vyrą. Tuo pačiu metu, tame pačiame restorane, pietavo pulkininkas Frank Dailey su šeima ir anūkais. Vyro uniforma iš karto priminė Myles apie jo tėtį, apie kurį jis žinojo tik iš pasakojimų, prisiminimų, nuotraukų ir savo paties vaizduotės.

Myles tėvas Andy Eckert žuvo Irake tada, kai berniukui buvo vos 5 savaitės. Nepaisant to, 8-metis niekada nenustoja galvoti apie savo tėtį ir įsivaizduoti, kad jei jis būtų gyvas šiandien, jis būtų labai linksmas ir geras žmogus.

Berniukas kaip mat pakeitė savo planus dėl 20 dolerių kupiūros, kurią jis panoro atiduoti kariškiui netoliese, taip pademonstruojant jam pagarbą, solidarumą ir dėkingumą už tarnavimą tėvynei.

Mažame lapelyje Myles pats parašė žinutę, kurią vėliau perskaitęs pulkininkas vos tramdė ašaras.
“Gerbiamas kariški,
Mano tėtis taip pat tarnavo kariuomenėje. Dabar jis yra danguje. Šiuos 20 dolerių aš radau pakeliui į šį restoraną, automobilių stovėjimo aikštelėje. Mūsų šeima nori skleisti gerumą ir šiandien jūsų laiminga diena. Ačiū jums už tarnybą.”

Myles nuoširdumas ir toks nekaltas dėkingumas buvo tai, ko pulkininkas Frank Dailey nebuvo patyręs nė karto per visą savo 27-erių metų karjerą oro pajėgose.

Tą dieną Myles popiet dar nenorėjo grįžti namo, o vietoje to jis paprašė mamos jį nuvežti į jo ypatingąją vietą. Tai buvo kapinės, kuriose buvo palaidotas jo tėtis.

Berniukas panoro vienas aplankyti jo kapą ir su džiaugsmu papasakoti tėvui apie tai, kokį gerą darbą jis šiandien atliko. Tuo tarpu kavinėje sutiktas nepažįstamas kariškis buvo taip sujaudintas berniuko parodyto gerumo, kad pats panoro tęsti šią grandinę. Kitą dieną jis paaukojo tuos pačius 20 dolerių vietinei labdaros organizacijai.

Raštelį jis pasiliko sau ir jį perskaito kone kasdien. Ši istorija būtų visiškai niekuo neypatinga, jei ne visuotinis dėmesys ir palaikymas, kurio ji sulaukė po to, kai apie šį unikalų nutikimą buvo papasakota per televiziją.

Myles gražaus poelgio dėka buvo atkreiptas dėmesys į organizacijas, kurios padeda kitiems vaikams, kurių tėvai paaukojo savo gyvybes tarnaudami kariuomenėje.

Iki šios dienos geri žmonės suaukojo daugiau nei 2 milijonus dolerių, už kuriuos yra remiamos šeimos, netekusios savo narių kariuomenėje bei organizuojamos stovyklos vaikams. Šiai istorijai pasklidus po visą šalį, Myles ir pulkininkas Frank Dailey sudalyvavo ne vienoje pokalbių laidoje, kurioje jie buvo apipilti dovanomis.

Tačiau bene didžiausio pripažinimo už gerumą Myles sulaukė po dviejų metų, kai jam buvo įteiktas apdovanojimas ir garbės medalis. Ši istorija, gimusi dėl mažo berniuko gražaus poelgio tik priminė, kad gerumas turi stiprią energiją ir visada grįžta bumerangu.