Iš namų išėjusi moteris pamatė kieme sėdinčius tris senukus su ilgomis baltomis barzdomis. Ji jų nepažinojo. Tačiau pasakė:
– Nemanau, kad jus pažįstu, bet atrodote alkani. Prašau užeiti ir ko nors suvalgyti.
– Ar namo šeimininkas yra namuose? – paklausė jie.
– Ne, – atsakė ji. – Ne namie.
– Tuomet negalime ateiti, – atsakė jie.
Vakare vyrui grįžus namo, moteris papasakojo, kas nutiko.
– Eik, pasakyk, kad aš namie, ir pakviesk juos!
Moteris išėjo ir vėl pakvietė į namus pavaišinti maistu.
– Mes negalime kartu eiti į namus, – atsakė jie.
– Kodėl gi ne? – paklausė moteris.
Vienas iš senukų pradėjo aiškinti:
– Jo vardas, Gerovė, – jis parodė į vieną iš savo draugų. Tada rodydamas į kitą jis pasakė – Jis yra sėkmė, o aš esu Meilė.
Tada jis tęsė:
– Dabar grįžkite į namus ir pasikalbėkite su savo vyru, kurį norėtumėte pakviesti į svečius.
Moteris grįžo į namus ir papasakojo vyrui, ką pasakė senolis.
Vyras buvo laimingas:
– Tai puiku! – pasakė jis. – Pakvieskime Gerovę ir užpildykime savo namus gerove!
Jo žmona nesutiko:
– Brangusis, o kodėl gi mums nepakvietus sėkmės?
Jų dukra iki šiol jų tik klausėsi, o dabar pasakė savo pasiūlymą:
– Ar ne geriau būtų pakviesti meilę? Mūsų namai būtų pilni meilės!
– Paklausykime savo dukros, – pasakė vyras žmonai. – Eik ir pakviesk Meilę į svečius!
Moteris išėjo ir paklausė trijų senukų:
– Kuris iš jūsų yra Meilė? Prašome užeiti ir būti mūsų svečiu.
Meilė atsistojo ir nuėjo į namus. Kiti du taip pat atsistojo ir nusekė paskui. Ji nustebusi paklausė Gerovės ir Sėkmės:
– Pakviečiau Meilę, o kodėl einate ir Jūs?
Senukai iškart atsakė:
– Jei būtumėte pakvietę Gerovę ar Sėkmę, du būtų turėję likti nuošalyje. Bet kadangi pakvietėte Meilę, kad ir kur jis eitų, mes eisime su juo.
Kur Meilė, ten Gerovė ir Sėkmė!