Natalijos Yis iš Iževsko likimas nebuvo gana tipiškas. Studijų metais ji sutiko juodaodį vaikiną iš Nigerijos, ir, galima sakyti, iškart jį įsimylėjo. Pradiniame etape jie tiesiog kartais susirašinėjo apie studijas ir tuo jų bendravimas baigėsi. Viską lėmė atsitiktinumas…
Kartą studentų vakarėlyje jie vėl susitiko ir kalbėjosi apie viską pasaulyje iki ryto. Pasirodo, Jokūbas (toks buvo vaikino vardas) pasirodė labai galantiškas ir mandagus.
Po kelių tokių susitikimų jie suprato, kad nebeįsivaizduoja gyvenimo vienas be kito. Jų santykiai klostėsi šviesos greičiu ir, žinoma, apie tai sužinojo ir jų tėvai.
Kai Jokūbo mama sužinojo apie sūnaus meilę, ji iš Nigerijos iš karto išskubėjo į Iževską pas tą pačią mergaitę. O grįžusi ji uždavė sūnui klausimą: „O kodėl tu jos neparodei anksčiau?”
Tačiau Natalijos tėvai iš pradžių žinią apie juodaodį dukters sužadėtinį sutiko priešiškai. Jie manė, kad ji išprotės ir praeis. Bet ne, Natalija buvo pasiryžusi rimčiau..
Po kelių susitikimų su Jokūbu tėvų širdis atšilo ir jie palaimino sąjungą. Bet visi labai nerimavo, kaip tai priims Natašos seneliai, nes juk jie senosios mokyklos žmonės.
Tačiau Jokūbas turėjo savo būdą. Iš pradžių jis gyrė močiutės gaminimą, o paskui kelias valandas kalbėjosi su seneliu. Pasirodo, jie turi daug bendro!
Žinoma, buvo ir problemų.. Vaikinas neturėjo perspektyvų Rusijoje net ir su aukštuoju išsilavinimu. Natalija apie tai pagalvojo ir nusprendė, kad dėl savo šeimos ateities ji pasiruošusi persikelti į Nigeriją, į savo mylimojo tėvynę. „Dabar afrikietį myliu ne tik aš, bet ir visa mano šeima! – džiaugsmingai pasakė Natalija.
Po persikraustymo pora susilaukė stebuklo – sūnaus Jago-Maxą. Berniukas užaugo labai protingas ir aktyvus. Nigerijoje janksti leidžia vaikus į darželį, todėl iki dvejų metų Jago-Maxas laisvai skaitė ir kalbėjo.
Beje, mažylis visiškai nebijo tamsos. Jokūbo gimtinėje dažnai nutrūksta elektra, o tada vakare su žibintuvėliu prie namo susirenka šeima ir pasitaria apie ką nors įdomaus.
Dabar Natalija rašo dienoraščius apie tai, kaip pasikeitė jos gyvenimas persikėlus į Nigeriją ir kaip jie gražiai gyvena su šeima.
Ši šalis – ne absoliutus pragaras, kur vyksta karas ir niokojimai, o labai įdomi vieta su maloniais žmonėmis!
