Vyras, tuo pačiu gydytojas ir sutuoktinis, pusryčiaudamas susibarė su žmona. Jie labai smarkiai susiginčijo, bet tai nesibaigė vien ginču. Jie perėjo prie kažkokių asmeninių nuoskaudų ir įžeidinėjimų, pradėjo priekaištauti vienas kitam dėl padarytų klaidų, kurios buvo kažkada seniai seniai, ir padarytos iš kvailumo.
Ir štai vyras, neišlaikęs aistrų proveržio įtampos, atsistojo ir pasakė žmonai tai, ko nė viena moteris nėra pasirengusi išgirsti apie save:
– Lovoje tu siaubinga.
Po šios frazės jis nusisuko, trenkė durimis ir išėjo į darbą.
Praėjus šiek tiek laiko, vyrui pasidarė aišku, kad jis padarė didžiausią ir kvailiausią klaidą, ir kad pasielgė jis tikrai ne vyriškai.
Norėdamas kažkaip užglaistyti kaltę, jis surinko žmonos numerį. Jis norėjo su ja pasikalbėti.
Kai telefonas suskambėjo dešimtą kartą, žmona, vis tik, pakėlė ragelį. Vyras buvo siaubingai nusiteikęs ir savo aiškiai suirzusiu balsu pasakė:
– Kodėl tu visą laiką mane ignoruoji?
– Aš buvau lovoje.
– Ką?! Tu manai, aš tavim patikėsiu? Dar labai anksti.
– Mielasis, aš tiesiog konsultavausi su dar vienu specialistu, kad įsitikinčiau.
