Egzistuoja moterų, kurių vidinis laikrodis sustojo, ėmė vėluoti ar apskritai pasuko rodykles atgal. Jos paliko vaikystę, bet vaikystė jų – ne. Išoriškai tokia dama gali atrodyti visai suaugusi ir net brandi, bet jos gyvenimiška pozicija mažai skiriasi nuo mažos kaprizingos mergaitės elgesio. Visi jai viską privalo, skolingi, kalti.
Iš kur tokios imasi? Astrologai tikina, kad „iš dangaus“. Yra Zodiako ženklų, kurie savo atstoves apdovanoja „mažos mergaitės sindromu“. Jos labiau už kitas linkusios prisidengti šiuo įvaizdžiu bėgdamos nuo suaugusiųjų gyvenimo, atsakomybės ir problemų.
Jautis – „tėtukų“ kolekcionierė
Šio ženklo atstovės dažniau už kitas būna priklausomos nuo materialinių gėrybių. Ir jeigu mergaitė Jautis auga pasiturinčioje šeimoje ir jai viskas yra duodama, tapusi savarankiška ji norės to paties. Dauguma suaugusių moterų Jaučių sugeba savo jėgomis užsitikrinti prabangų gyvenimą, net jeigu jų šeima nebuvo itin turtinga, vaikų joje nelepino ir nerūpestingo gyvenimo neužtikrino. Tačiau be šio sugebėjimo Žvaigždės Jaučius apdovanojo ir ne tokiomis patraukliomis savybėmis – puikavimusi, tinginyste, prisitaikėliškumu.
Jeigu moters charakteryje dominuoja šios savybės, ji vargu ar ieškos sudėtingų kelių finansinei gerovei pasiekti. Bet ieškos būtinai. Jos ženklas labai materialus. Jautis nueis pačiu lengviausiu jam keliu. Ji „įjungs“ savyje mielą, bejėgę, trapią mergaitę, kuria kas nors suaugęs ir mylintis privalo pasirūpinti. Greičiausiai tai bus įtakingas, turtingas vyras, ir daug vyresnis už Jautį. Moterims, gimusioms po Jaučio ženklu, šis būdas pats patikimiausias. O jei staiga „tėtukas“ nepateisins lūkesčių, „amžina mergaitė“ visada suras kitą.
Dvyniai – infantili vartotoja
Šis ženklas, kaip jam ir pridera, turi du kraštutinumus: dosnumą ir vartotojiškumą. Dosnūs Dvyniai viduje labai suaugę, dvasingi, kilnūs. Vartotojai – priešingai, infantilūs, nebrandūs, egoistiški. Jeigu taip nutiko, kad moteriai per auklėjimą ir socialinę aplinką aktyvavosi antrasis tipas, žmonės susidurs su amžinai kaprizinga, reiklia mergaite. O štai rinkdamasi tuos, kas privalo tenkinti jos kaprizus, ji nelabai išranki. Dvyniams tas pat, ar vyras, ar tėvai, ar draugai duos tai, ko ji trokšta. Yra ji, yra jos noras/reikalavimas, ir yra tas, kuriam galima jį pareikšti.
O kad niekas nesugalvotų atsakyti Dvyniams, jos „sugrįžta į vaikystę“: paplonintas balsas, papūstos lūpos, akys, pasiruošusios bet kurią akimirką pravirkti. Žinoma, toks teatras – kraštutinė priemonė. Paprastai talentingiems Dvyniams pakanka „pavizginti uodegytę“ ir atsidavusiai pažvelgti į akis. Šio ženklo moterys – „švelnios teroristės“. Bet kartais tokia taktika gali peraugti į tikrą terorą, po kurio žmonės jaučiasi išnaudoti ir amžinai skolingi šiems „vaikams“.
Liūtas – mažoji princesė
Karališko ženklo moteriai Dangaus skirta turėti karūną. Bet ji ją nešioja kaip karalienė motina, kuri prisiima atsakomybę už visus, kas nuo jos priklauso, ir tvarko jų likimus išmintingai bei teisingai. Kita, priešingai, ant savo gražios šukuosenos užsimaukšlinusi karūną laukia, kad prieš jos didenybę visi pultų kniūbsti, prie jos kojų padėtų savo gyvenimus ir būtų dėl to laimingi. O gal ir nelaimingi. Jai vis vien, kad tik ji ir toliau jaustųsi, kad pasaulis sukasi aplink ją. Deja, šis Liūčių tipas vyrauja. Jos būna neatsakingos, egoistiškos ir nepagrįstai reiklios. Joms visi privalo tarnauti.
Tokia infantili pozicija būdinga mažoms mergaitėms, kurios pripratusios, kad tėvai jas lepina, stengiasi įtikti, nieko nereikalaudami mainais. Jeigu moteris Liūtas buvo taip auklėta, labai tikėtina, kad tai susiję ir su arogancija, pasipūtimu, išpuikimu. Tariamas statusas leidžia Liūtui puikuotis prieš silpnus ar priklausomus ir laikyti, kad jeigu ji karalienė, tai visi aplink – pavaldiniai. Net artimus žmones Liūtės geriausiu atveju paskiria savo svita, blogiausiu – skiria jiems tarnų vaidmenį.
Žuvys – nuskriausta mergaitė
Moteris, gimusi po Žuvų ženklu – pati pažeidžiamiausia ir trapiausia būtybė. Jos pasaulį sudaro krištolinis apvalkalas, kurį gali pažeisti bet koks neatsargus žodis, nedėmesingumas, abejingumas. Todėl Žuvys susigalvojo ginklą, pasiimtą, kaip bebūtų keista, iš vaikystės – nuoskaudas, ašaras, kaprizus. Būti maža mergaite šio ženklo moteris moka geriausiai. Mažiems viską atleidžia, dovanoja dovanas, gina, saugo ir lepina. Toks gyvenimas – kiekvienų Žuvų svajonė.
Tačiau Žuvų atstovės dažnai pačios tampa infantilaus įvaizdžio įkaitėmis. Jos nesąmoningai stengiasi pelnyti visų pritarimą, pagyrimus, paskatinimus, ir tai jas daro absoliučiai bestubures, minkštakūnes ir slidžias. Jeigu Žuvims nepavyksta išprašyti ar pelnyti dėmesio, jos, kaip maži vaikai, ima ieškoti tinkamesnio globėjo, iš kurio vėl bando gauti savo reikšmingumo ir svarbumo patvirtinimą.