Minsko gyventoja Tamara Romanovich ištekėjo, kai jai buvo 19 metų. Atrodė, kad gyvenimas klostosi gerai: vyras dirbo troleibuso vairuotoju, o ji pagimdė dukrą Olgą. Problemos prasidėjo, kai mergaitei suėjo vieneri: abu tėvai pradėjo gerti.
Po eilinio barnio Tamara pasiėmė dukrą ir išėjo pasivaikščioti po miestą. Jauna mama buvo stotyje, kai priėjo viena čigonė ir pasiūlė keliauti į Kišiniovą (Moldova), kur ten ji susikraus didelius turtus.
Žadėtų turtų moteris tikrai nesulaukė ir teko pradėti elgetauti. Po kelerių metų, kai Tamara išėjo į parduotuvę apsipirkti, čigonai tiesiog pagrobė jos dukrą Olgą.
Mergaitė buvo parduota kitai čigonų šeimai už auksinius auskarus ir nežinomą pinigų sumą. Mergaitė vardas buvo pakeistas ir ji tapo Maria Preida.
Jos netikra šeima rūpinosi ja pakankamai gerai. Mergaitė buvo išleista į mokyklą, o vėliau įgijo ir kelias skirtingas specialybes.
Visi žinojo, kad Maria nėra tikra čigonė, bet mergaite rūpinosi. Mergina netgi laimėjo vietinio grožio konkurso titulą. Visgi mergaitė visą laiką jautė, kad kažkas čia ne taip…
Tuo tarpu Tamara jau buvo susitaikiusi su dukros praradimu. Vėliau ji grįžo atgal į Baltarusiją, susilaukė dar dviejų sūnų, kurie buvo iš jos atimti dėl nuolatinių girtavimų. Pačiai moteriai buvo siūlyta gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ji atsisakė.
Prabėgus 10 metų, Baltarusijos tarnybos pastebėjo, kad yra pradingusi Tamaros dukra Olga. Jie pradėjo jos visur ieškoti, paskelbė tarptautinę paiešką, tačiau jos buvo bevaisės, nes mergaitės vardas buvo pakeistas.
Prieš pat savo mirtį, Olgos netikra močiutė papasakojo viską ką žino apie biologinius jos tėvus ir jos pačios gyvenimą. Informacijos nebuvo daug, nes jie bendravo su mergaitės pagrobėjais, o ne tikraisiais tėvais.
Olga atėjo į vietinę policijos nuovadą ir sužinojo, kad yra gimusi 1993-ais metais ir visai ne Moldovoje. Interpolo pagalba sužinota, kad ji yra baltarusė ir jos tikroji pavardė yra Romanovich.
2014-ais metais Olga atvyko į Minską ir susitiko su savo biologine mama. Tiesa jis nebuvo labai ypatingas, nes Tamara tiesiog neturėjo ką pasakyti. Dukra nekaltina savo mamos, nes jos buvo tikrai sunkus likimas. Tamaros namas tikrai nėra tinkamas patogiam gyvenimui, o dukrai jame vietos neatsirado.
Kurį laiką Olga gyveno pas savo tetą. Vėliau vietiniai pareigūnai surado merginai būstą, tačiau pagerinti gyvenimo sąlygas atsisakė, nes ji paskutinius 10 metų negyveno Minske.
Mergina supranta savo situaciją ir atsistojo į eilę būstui gauti. Ji pati supranta, kad tikimybė yra maža, nes prieš ją laukia dar 17 000 žmonių. Visgi manome, kad tokia graži mergina tikrai nepražus.
