Gyvenimo pokyčiams gali pastūmėti patys įvairiausi dalykai – pavyzdžiui, svajonių darbas. Taip nutiko su brite Ebe Holiok, kuri nuo vaikystės jautė, kad nori būti gaisrininke. Žibalo į ugnį pylė ir jos tėvas, kuris dirbo gaisrinės stotyje.
Tik štai Ebės kelyje stojo tai šeima, tai antsvoris, tai fizinio parengimo trūkumas – kol kartą ji nusprendė, kad viskas, atėjo laikas! Tiesa, jai viskas neįkrito tiesiai į rankas, ir Ebei teko du metus įtemptai triūsti. Bet rezultatas buvo to vertas.
Neverta palikti svajonių svajonėmis – Holiok tikrai tai žino.
Ebės tėvas dirbo gaisrininku, ir mergina žinojo, kad irgi nori tuo užsiimti, tik štai buvo kelios problemos. Pirmoji – šeima ir du vaikai. Antra – antsvoris, kuris siekė 100 kg.
Kad taptų gaisrininke, mergina įtemptai dirbo 2 metus.
Kai šeima persikėlė į Kornvalį, Ebė nusprendė pasidomėti vietinėje priešgaisrinėje stotyje, ar pas juos yra laisvų vietų. Vietų buvo, tačiau Ebės sportinė forma neatitiko reikalavimų.
Ebei trūko fizinio parengimo, todėl ji ėmė treniruotis.
Mergina pradėjo bėgioti, ir jau 3-4 savaitę pajuto pokyčius. Ji sulieknėjo, ėmė geriau jaustis ir pradėjo pasiekti pastebimų rezultatų. Prie bėgimo Ebė pridėjo pratimus namie, o kad užtvirtintų rezultatą, ji pakeitė savo mitybą.
Kad pasiektų savo tikslą, merginai teko paprakaituoti.
2 metus Ebė bandė atlikti fizinio parengimo testus, kadangi kaskart nepasisekdavo. Bet mergina nepasidavė, o treniravosi toliau ir vėl grįždavo į egzaminus. Ir kaskart jai tekdavo laukti po 3 mėnesius – anksčiau pakartotinių testų atlikti negalima.
Bet galų gale jos pastangos atsipirko – Ebė tapo gaisrininke!
Na o bonusu prie svajonių darbu tapo jos sulieknėjimas 40 kg.
Dabar Ebė laiminga – kaip ir jos šeima!
Ebės šeima ją visiškai palaiko , kadangi žino, kad šioji uoliai dirba. Ypatingai žavisi dukrelė, kuri pasitinka mamą po darbo su žodžiais: „Štai ji, gaisrininkė Holiok!“ Be to, mergaitė mąsto apie tai, kad reikia tęsti šeimos tradiciją:
DUKRA MAN KARTĄ PASAKĖ: „MAMYTE, KAI AŠ UŽAUGSIU, AŠ NEĮSITIKINUSI, NORIU BŪTI MANIKIŪRININKE AR GAISRININKE.“
Bet nepaisant sėkmės, Ebė ir nemano mesti sporto.
Ebė papasakojo:
NET DABAR AŠ KASDIEN DIRBU SU SAVIMI, KADANGI FIZINĖ FORMA SVARBI MANO DARBUI. TAI NĖRA NEĮMANOMA. AŠ – ĮRODYMAS TO, KAD GALIMA PADARYTI VISKĄ.
Ir jei tokios motyvacijos kaip Ebės jums maža, kad galiausiai paverstumėte svajonę realybe, tai mes net nežinome!
