Nuostabu, kokie nuostabūs tėvai gyvena šalia jų. Sergejus Motuzas palaiko žmoną, džiaugiasi vaikų pasiekimais ir padeda palaikyti tvarką namuose.
„Per 20 bendro gyvenimo metų mums su Diana gimė 10 vaikų. Galima sakyti, kad šie metai buvo panašūs į zebrą. Šviesios juostos, tai visi tie džiugūs įvykiai su vaikais, o tamsios pradedant nuo šešto vaiko, visi gulėjo reanimacijoje iškart po gimimo dėl kraujo grupės rezus konflikto. Ir tada aš tiesiog prisiimdavau visus žmonos įsipareigojimus sau.
Labai ačiū už pagalbą mano mamai ir žmonos mamai, jos labai padėjo. Paprastai tokiais periodais iškyla kitų sunkumų ir mes ne išimtis.
Prieš gimstant šeštam vaikui aš likau be darbo, namas nebaigtas statyti, pinigų vos pakanka pragyvenimui. Žmona ligoninėje, vaikai paeiliui serga.
Kartais atrodydavo, kad važiuoja stogas, bet praeidavo keli mėnesiai ir gyvenimas susitvarkydavo. Nepaisant visų gyvenimiškų sunkumų, aš visada džiaugiuosi naujo šeimos nario atsiradimu.
Dabar man net sunku įsivaizduoti, kad kažkurio iš jų galėtų nebūti.
Vaikai padėjo mums su žmona išgyventi sunkų mūsų santykių periodą. Gimus antram vaikui mūsų santykiai ėmė blėsti. Viskuo buvo kalti neišsimiegojimas, nuovargis, buities kasdienybė, bendravimo vienas su kitu deficitas…
Ir man, ir žmonai buvo labai sunku. Ir tada mes priėmėme sprendimą, kad žmona užsiima buitimi ir vaikais, aš uždirbu pragyvenimui.
Ir vaikų bus tiek, kiek Dievas duos. Sako, meilė trunka 3 metus. Turbūt taip ir yra. Kiekvienas sekantis vaikas neleido užgesti mūsų meilei. Ir mano jausmai žmonai dabar daug stipresni nei buvo prieš 20 metų.
Kai aš grįžtu iš darbo, mane visada pasitinka mano šeima. Vaikai pakimba man ant kaklo, pasakoja, kaip jie praleido dieną, ką veikė. Mes aiškinamės, kas ką padarė gero ir blogo, o kas išvis nieko nepadarė. Šis kasdienis ritualas man labai brangus. Juk mes auklėjame juos savo pavyzdžiu.
Pasakyti, kad aš pavyzdinis tėtis ir auklėtojas, nepasakysiu, juk kaip ir bet kurioje kitoje šeimoje būna visko. Galiu aprėkti, nubausti. Du vyresnieji vaikai jau mokosi universitete, parvažiuoja namo per išeigines, mes su žmona labai jų laukiame ir mėgstame, kai visa šeima susirenka prie vieno stalo.
Praeis kiek laiko ir atvažiuos su anūkais…Duok Dieve sulaukti to meto. Vaikai tai gyvenimo gėlės ir stimulas!“