Kartais likimas neteisingas ir žiaurus. Valdui teko tapti šeimos galva, kai jam buvo vos 8-eri.
Kai berniukas buvo mažas, jo mama paliko tėvą. Jie apsigyveno bendrabutyje. Ir viskas buvo neblogai, jie draugiškai gyveno savo mažoje šeimoje, bet į jų namus atėjo bėda – mamą ištiko insultas, o vėliau prasidėjo rimtos problemos su sveikata ir ji tapo visiškai paralyžiuota.
Tuo momentu tėvas jau buvo miręs ir berniuką norėjo paimti į vaikų namus. Tačiau berniukas buvo stiprus ir protingas ne pagal metus ir laikėsi savo. Jis pats rūpinosi mama, mokė ją iš naujo kalbėti, laikyti šaukštą ir savarankiškai valgyti. Pastoviai jai skaitė, neatmesdamas nė vieno šanso pasveikti.
Ir žinoma, jis suprato, kad jei ne jis, tai niekas daugiau mama nepasirūpins. Ir tuomet jiems į pagalbą atėjo kaimynė ir apiformino berniuko globą.
Apie nelengvą vaikino likimą žiniasklaida sužinojo, kai jam buvo 16 metų. Po to jiems valstybė skyrė butą. Dabar Valdas išmoko suvirintojo specialybės ir dirba. Jis turi merginą. Jis nepamiršta ir savęs – sėkmingai sportuoja.
