Ši istorija nutiko prieš kelis metus. Tada aš stovėjau paprastoje parduotuvėje daugiabučių kvartale, kur prekes tau paduoda pardavėja.
Įėjo jauna, labai apsileidusi mergina. Iš išvaizdos atrodė, kad ji yra benamė. Mergina paprašės manęs nupirkti šampūno. Ji parodė į pačią pigiausią prekę, bet aš jai daviau penkis eurus ir leidau išsirinkti pačiai. Tuomet ji išeidinėjo iš parduotuvės ir trumpam sustojo prie mėsos šaldytuvo.
Pažvelgė alkanomis akimis ir kiek pastovėjusi išėjo. Man buvo be galo gaila jos ir norėjau sužinoti, kaip tokia jauna mergina (iš išvaizdos duočiau daugiausiai 25 metus) atsidūrė tokioje padėtyje.
Nupirkau porą bandelių ir prisivijau ją. Mes sėdėjome ant suoliuko ir ji pradėjo pasakoti savo istoriją. Būdama aštuoniolikos ji turėjo vaikiną, kuris įkalbino atsikraustyti gyventi kartu. Mano pašnekovė to labai norėjo, bet griežta mama prieštaravo. Taip šeimoje prasidėjo barniai.
Po kurio laiko ji persikraustė gyventi pas vaikiną, tačiau vėliau jis ją išvarė. Mergina norėjo grįžti namo, bet principinga mama nepriėmė atgal. Iš pradžių vargšė pagyvendavo pas draugus, tačiau vėliau pasidarė gėda ir ji atsidūrė gatvėje.
Ši istorija mane labai sukrėtė. Nepaisant jos higienos trūkumų, pakviečiau į savo butą. Leidau jai nusiprausti, nukirpau plaukus trumpai, nes jie buvo labai pažeisti. Daviau pinigų ir keletą senų nereikalingų daiktų. Ji pradėjo verkti iš dėkingumo. Kai mergina paliko mano namus, paskambinau draugams ir papasakojau šią istoriją. Pasitaręs su jais, nusprendžiau išnuomoti jai vieno kambario butą už 150 eurų. Mano naujoji draugė įsidarbino prekybos centre.
Dieve, kokia ji buvo laiminga ir dėkinga. Žinoma, aš ir pats labai džiaugiausi, kad galėjau jai padėti. Tada bendravimas su ja retėjo, o vėliau ir visai nutrūko. Tačiau anądien ją ir vėl sutikau parduotuvėje. Ji buvo padoriai apsirengusi ir puikiai atrodė. Pamačiusi mane, ji džiaugsmingai sušuko ir pribėgusi apkabino.
Kolkas ji dirba kasininke, bet manau, kad tai tik laikina. Ji taip pat susirado vaikiną. Kitą savaitę važiuoju pas juos į svečius, nes ji nori man atsidėkoti ir paruošti skanią vakarienę.
Daryti gera nėra taip sunku. Nešvarūs benamiai gatvėse ne visada yra visuomenės bėda. Kai kuriems tiesiog pasisekė mažiau, nei mums. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Aš nekalbu apie akivaizdžius girtuoklius, kuriuos galima atpažinti iš karto. Kartais keli eurai padės jiems išgyventi, o papildoma pagalba gali padėti susikurti ir naują gyvenimą.