Vakar mano anūkas pirmąkart paragavo maumedžio spyglių ir žinote, jam patiko.
Tai sugrąžino man prisiminimus apie vaikystę ir kokias žoleles mes, vaikai, tada valgydavome.
Apie tai galima pasakoti labai ilgai. Pirmą, ką prisimenu, tai svilarožė arba „arbūziukai“.
Pagrinde ji augo palei kelią, tačiau tai mūsų visiškai nejaudino. Mes skindavome juos purvinomis neplautomis rankomis, nupūsdavome kelio dulkes ir valgydavome.
Ir esmė buvo visai ne alkyje. Tokiu būdu mes pažinome gyvenimą. Jūs kada nors ragavote varveklio ar bandėte palaižyti rogutes šaltyje? Tai va, tai kažkas panašaus.
Kai pražysdavo alyvos ir akacijos, mes valgydavome jų žiedus. Būtinai reikėdavo rasti žiedą su penkiais žiedlapiais.
Labai skanūs buvo jauni klevo ūgliai ir dobilo žiedynai.
Paupyje augo laukinis svogūnas.
Jo skonis daug skanesnis ir saldesnis už paprasto. Jei mums pavykdavo jį rasti, kadangi jis augo tik tam tikrose vietose, tai prisikimšdavome pilvus ir dar pririnkdavome namo. Mama dėdavo jo į pyragą.
O dar prisimenu arkliarūgštes, kurių irgi buvo suvalgyta nemažai.
Mano mėgstamas skanėstas buvo kiauliauogė. Jas buvo galima valgyti, kai pilnai prinoksta, tik juodas uogas. Jų skonis buvo gana neįprastas.
Nepamiršau ir laukinių vyšnių skonio.
Pionierių stovykloje, į kurią tėvai siuntė kiekvieną vasarą, augo daug laukinių vyšnių. Jų skonis buvo žymiai saldesnis už naminių. Nepraleisdavome nė vieno momento, kad jų paragautume.
Dažnai valgėme kukurūzus, tiesa, žalius, ir darėme iš jų tokias lėles.
O dar šermukšniai. Mes juos ne tik valgėme, bet ir darėme karolius. Surinkus visus papuošalus, kuriuos mes iš jų padarėme, išeitų ne vienas kilometras.
Ir kas įdomiausia, nė vienam vaikui dėl to niekada nebuvo jokio žarnyno sutrikimo!
Prisimenu, vaikystėje ragavau ajero šaknies.
Jos skonis toks neįprastas, kad aš jį įsiminiau visam gyvenimui. Kad jos gautume, mes valtimi priplaukėme prie ajerų ir atsargiai traukėme vieną jų, kad išrautume kartus su šaknimi.
Ajerai auga dumble. Mes plovėme ir pjaustėme ją. Viduje buvo balti plaušai, primenantys manų košę, ne tik išvaizda, bet ir skoniu. Atsimenu, kad man tada labai patiko.
O jums kada nors teko ragauti ajero šaknies?
O labiausiai mes mėgome miškines žemuoges ir mėlynes.
Nuo jų mūsų burnos pasidarydavo juodos, o mes – patenkinti.
Čia tik tai, kas augo ne namuose.