Ko tik moterys neišbando kovodamos su senėjimu.. Daugelis jų išties bijo pasenti..
Neteisiame jų: jei tik nori, tegul darosi botokso ir mezoterapijos bei lazerinio paviršiaus atnaujinimo terapijas, jei nori – veido formavimo ar plastines operacijas.
Atjauninimo technikų efektyvumą galime įvertinti pagal saugumą ir norimo rezultato trukmę. Tačiau kai kurios bijo ir chirurgų įsikišimo.
Bet bent jau mūsų nuomone, sunkiausia, ką galite padaryti kovojant su senėjimu, yra nesišypsoti 40 metų.
Moteris, vardu Tess Christian, paaukojo savo šypseną vardant to, kad neturėtų raukšlių.
Tess kilusi iš Londono. Šiandien moteriai yra šiek tiek daugiau nei 55 metai ir ji visą gyvenimą bijojo raukšlių atsiradimo. Ypač dėl mimikų.
Tess nustojo šypsotis, kai jai buvo 10 metų. Nežinome, kokias mumijas ji pamatė Londono gatvėse, kad taip bijojo raukšlių. Tačiau baimė dėl senėjimo taip įsisuko Tess Christian galvoje, kad ji turėjo valios ir kantrybės nesišypsoti šitiek metų.
Net kai Tess pagimdė dukrą Stevie, ji nesišypsojo. Viename iš interviu moteris pasakojo, kad po dukters gimimo ją apėmė džiaugsmas, tačiau dėl visiškos veido raumenų kontrolės neleido sau šypsotis. Ir visa tai siekiant išlaikyti jaunatvišką veido išvaizdą.
Šiandien ji didžiuojasi, kad atrodo jauna be botokso ir kitų brangių priežiūros priemonių. Jos draugai ją pavadino Mona Liza iš da Vinčio paveikslo.
Katalikiškoji mokykla jai padėjo išmokti išlaikyti veidą ramų ir net nesišypsoti išgirdus labai smagų pokštą, nes ten galioja griežtos taisyklės: vienuolės barasi su vaikais, kurie iš ko nors garsiai juokiasi.
Pasirodo, nesišypsoti norint turėti jaunatvišką veidą – populiari praktika tarp šou verslo žvaigždžių. Marlene Dietrich, Kim Kardashian, Victoria Beckham, Kanye Westas – štai keletas nuotraukose patraukliai atrodančių žvaigždžių pavyzdžių.
Minimalūs veido judesiai taikomi siekiant užtikrinti, kad su amžiumi susiję odos pokyčiai būtų kuo lėtesni. Tai natūralus būdas išsaugoti jaunystę, be „chemijos“, injekcijų ir kitų intervencijų.
Bet pasakykite nuoširdžiai, ar tikrai verta dėl to paaukoti savo gebėjimą reikšti džiaugsmą?