“Prieš kurį laiką mano tėvai nusipirko nuosavą namą. Mama jau seniai svajojo apie tokį persikraustymą iš daugiabučio. Pirmieji mėnesiai naujame name buvo puikūs, o tėvai negalėjo atsidžiaugti.
Tačiau pradėjau pastebėti, kad tėtis kiekviename susitikime būna kažkoks niūrus, o mama pikta. Iš pradžių jie gyrėsi namais, o dabar net nenorėjo šnekėti šia tema.
Tėvai buvo toli gražu ne pirmi, kurie norėjo įsigyti šį namą, tačiau visi prieš tai buvę žmonės atsisakė pirkti šį būstą. Savininkas pardavė namą mano tėvams ir išvyko į kitą miestą.
Dabar šis pirkinys nebedžiugino mamos ir tėčio, o aš negalėjau suprasti, kas pasikeitė per tokį trumpą laiką.
Iš pradžių tėvai girdėjo įvairius beldimus ir girgždesius, tačiau siejo tai su namo amžiumi. Vėliau situacija darėsi tik blogesnė. Naktimis pradėjo girdėtis lentų girgždesys, tarsi kažkas vaikščiotų po kitus kambarius. Tėvai buvo įsitikinę, kad to negali būti, nes prieš einant miegoti patikrindavo visus langus ir duris.
– Ir kiekvieną dieną padėtis tik blogėja, – viską apibūdino tėvas.
Mūsų šeima niekada netikėjo jokiais mistiniais dalykais, bet šį kartą mačiau, jog tėtis viską sako rimtai. Nusprendžiau viską patikrinti savo kailiu. Įkalbėjau tėvus apsistoti pas mane, o pats nuvykau į jų namus.
Aš šiuose namuose lankiausi pakankamai dažnai, tačiau šį kartą pajutau, kad kažkas pasikeitė. Arba aura tapo kitokia, arba baisios tėvų istorijos paveikė mane.
Namuose išjungiau visas šviesas. Pamaniau, kad jei kažkas pasirodys, jam bus patogiau be šviesos. Nesitikėjau pamatyti kažkokių mistinių reiškinių, tačiau tėvų istorijos buvo labai tikroviškos.
Apėjau namą su prožektoriumi ir atsiguliau ant sofos svetainėje. Netrukus užmigau. Net nespėjau pabaigti per telefoną žiūrėto filmo.
Miegas buvo neramus. Visą laiką jaučiau, kad kambaryje yra dar kažkas be manęs. Staiga pabudau nuo kažkokio prisilietimo. Atmerkiau akis, įdėmiai žvilgtelėjau į tamsą. Per visą kūną perbėgo šiurpuliukai. Atrodė lyg mane palietė ploni lediniai pirštai.
O tada prasidėjo neįtikėtini dalykai…
Tėvų miegamajame išgirdau žingsnius. Jie buvo labai aiškiai girdimi, tačiau vis dar negalėjau tuo patikėti. Viskas priminė siaubo filmo scenarijų.
Atidariau miegamojo duris ir pažvelgiau į vidų – tuščia. Nors vis dar girdžiu žingsnius. Kažkas lėtai vaikščiojo po kambarį.
Iš pradžių buvo šiurpu, bet nusprendžiau patikrinti miegamąjį. Girdžiu žingsnius, bet negaliu tiksliai suprasti iš kur. Kambaryje nėra nei vienos vietos, kur būtų galima pasislėpti.
Vienu momentu pradedu galvoti, kad tai kažkoks pokštas. Jau norėjau lengviau atsikvėpti, bet pažvelgiau į veidrodį. Jis yra aukštos spintos stumdomose duryse.
Veidrodyje už savęs mačiau visą kambarį, o štai kambario gale stovi tamsi, aukšta figūra. Ji primena žmogų, tačiau labai aukšta ir plona. Kambarys yra šviesus, todėl tamsi figūra aiškiai matoma.
Blogiausia yra tai, kad kai tik pastebėjau figūrą, ji pradėjo judėti mano kryptimi, ištiesdama plonas rankas į priekį. Čia ir vėl pasigirdo tie žingsniai…
Nebegalėjau atlaikyti įtampos. Išbėgau iš tėvų miegamojo ir pradėjau rakinti lauko duris. Atrodė, kad durų rakinimas trunka visą amžinybę. Girdėjau, kaip neaiški figūra ir vėl artėjo prie manęs.
Tyloje buvo girdimi tik žingsniai ir mano sunkus kvėpavimas. Norėjau kuo greičiau iš čia ištrūkti.
Galiausiai susidorojau su paskutine spyna ir išbėgau į lauką. Bėgau taip, kaip niekada gyvenime nebuvau bėgęs.
Į namus sugrįžau tik vidury dienos. Viską užrakinau ir išvažiavau kuo toliau nuo šios vietos.
Nors ir nenorėjau, tačiau viską papasakojau savo tėvams. Norėdami viską išsiaiškinti, su tėčiu nuvykome į kitą miestą ir pradėjome ieškoti buvusio savininko. Jo telefonas buvo išjungtas, o naujas adresas, kurį jis paliko, pasirodo yra netikras.
Kaimynai taip pat negalėjo nieko papasakoti apie šį namą. Arba jie tiesiog nenori kalbėti šia tema. Kas žino, galbūt jie bijo, kad šis būtybė persikels į jų namus.
Šiuo metu ten niekas negyvena, o su tėčiu galvojame, kaip reikėtų pasielgti visoje šioje situacijoje…“.