Alan Naiman nebuvo nei įžymybė, nei kokias nors garbias pareigas užimantis žmogus. Tiesa pasakius, apie jį Šiaurės Amerika sužinojo tik tada, kai jo gyvenimas staiga nutrūko dėl pralaimėtos kovos su vėžiu. Alan gimė pasiturinčioje šeimoje, todėl iš savo tėvų jis gavo nemenką sumą pinigų.
Tai nebuvo milijonai, tačiau tais laikais, penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje, jo statusas jam leido baigti mokslus ir sėkmingai pradėti bankininko karjerą. Nepaisant to, kad jis turėjo pinigų, Alan buvo garsus savo pažįstamų rate tuo, kad buvo nepaprastai taupus. Jis mėgo paprastą gyvenimą – vyras marškinius pirkdavo paprastuose prekybos centruose, avėjo batus, suklijuotus lipnia juosta, valgė greito maisto restoranuose.
Alan net didžiavosi savo tokiu būdu, nes jo niekada nežavėjo brangios prabangos prekės. Net norėdamas nusipirkti sau sportinį automobilį, jis nesirinko iš žinomiausių gamintojų. Dėl to, kad jis nesivaikė turtų, jis 1980-aisiais pakeitė savo profesiją.
Alan pradėjo dirbti socialiniu darbuotoju ir bendradarbiavo su globos sistemoje užstrigusiais vaikais. Asmeniniame gyvenime jis nesukūrė šeimos, niekada nevedė ir nesusilaukė vaikų. Niekas nežinojo iš tikrųjų, koks turtingas vyras yra Alan, kol jo planus į atsipalaidavusią senatvę keliaujant nesugriovė netikėta diagnozė.
Suvokimas, kad gyventi liko nedaug, šiame žmoguje pažadino tai, kas kaupėsi per visą laiką dirbant socialiniu darbuotoju. Jis norėjo padėti labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – beglobiams, sergantiems ir skriaudžiamiems vaikams.
Vyras, kuris dažnai girdavosi kaip jis sugeba pragyventi visą dieną neišleidžiant nė cento, savo sąskaitoje per gyvenimą sukaupė net 11 milijonų dolerių. Kai įvairios labdaros, socialinės organizacijos ir ligoninės pradėjo gauti paramos čekius milžiniškoms sumoms, šalis pamažu pradėjo linksniuoti Alan pavardę. Iki tol nežinomas vyras staiga sulaukė visuotinio dėmesio, kurio jis visiškai netroško.
Paprasčiausiai jis nedelsė ir paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais ėmė dalinti savo turtą ten, kur jo labiausiai reikia.
Sakoma, kad pinigai yra blogio įrankis. Tačiau Alan įkvepiantis gyvenimas įrodė, kad ne piniguose esmė, o žmoguje, kuris jais disponuoja. Jo atveju milžiniški pinigai buvo jo pagrindiniu įrankiu palikti po savęs gerumo pėdsaką.