Šeimoje problemos, buitis, nesupratimas…O į mūsų biurą atėjo nauja darbuotoja – jauna gražuolė mergina. Jos vardas buvo Olia. Aš iškart atkreipiau į ją dėmesį. Juk ji buvo padūkusi, nerūpestinga ir graži.
Ėmiau ją merginti. Žmonai sakiau, kad turiu reikalų, užtruksiu darbe, užstrigau kamštyje ir t.t.
Ir štai pagaliau atėjo ta diena: Olia pakvietė mane į savo namus. O tai reiškė, kad bus intymūs santykiai. Iki tol ji niekada to nebuvo siūliusi. Apsidžiaugiau, pasiruošiau, žmonai pasakiau, kad atsirado reikalų.
Viskas buvo puiku. Namo grįžau visai kitas žmogus: linksmas, patenkintas, laimingas…lyg katinas, nulaižęs grietinėlę.
Na o namuose mane pasitiko žmona, pavargusi, susijaukusi. Ji vos vaikščiojo. Na, jūs gi žinote, kad nuo moterų nieko nepaslėpsi. Sofija iškart suprato, kad su manim kažkas ne taip. Bet nieko nepasakė, tiesiog nuėjo gaminti man vakarienės. O po to pasakė, kad pavargo ir eina miegoti.
Aš pavakarieniavau, nusiprausiau po dušu ir taip pat nuėjau miegoti.
Kai įėjau į miegamąjį, pamačiau tokį vaizdą: žmona miega nenusirengusi, tiesiog ant lovos, net nespėjo apsivilkti naktinių, plaukų irgi neišsišukavo. Vaikai miega, ji miega, o ant komodos guli mūsų šeimos albumas. Aš priėjau, paėmiau jį ir ėmiau žiūrinėti nuotraukas. Vartau ir prisimenu, kokia graži ir pilna gyvybės buvo mano žmona, kai mes tik pradėjom susitikinėti. Ji visada buvo pasitempusi, stilinga, besišypsanti. Kaip aš ją buvau įsimylėjęs, kaip gražiai ją merginau…Man pasidarė skaudu…
Visą naktį negalėjau miegoti, vis galvojau apie žmoną, apie savo meilužę, apie vaikus ir santykius. Ilgai galvojau…Man taip norėjosi, kad viskas bū9tų, kaip anksčiau. Norėjosi pamiršti apie buitį, problemas. Norėjosi susigrąžinti buvusią Sofiją. Ir būtent tada man šovė mintis: aš turiu vėl taip pat ją merginti, kaip kadaise.
Nežiūrint, kad buvo 5:30, aš atsikėliau, paskambinau mamai, paprašiau, kad ji pasiimtų vaikus per artimiausias išeigines. Ji sutiko, aš apsidžiaugiau. Nuvažiavau į parduotuvę, nupirkau žmonai puokštę gėlių, atvažiavau namo, paruošiau jai pusryčius. Ji prabudo, pamatė, kad aš atnešiau jai pusryčius į lovą, nustebo, bet iškart tapo laiminga. Žiūrėjau į ją, ir jos veidas buvo man toks artimas ir mielas…
Su Olia daugiau nesusitikinėjau… Ir , žinote, pajutau didžiulį palengvėjimą. Daugiau nereikėjo meluoti žmonai, kažką nutylėti.
Tą dieną išsiunčiau žmoną į saloną, o vakare suruošiau mums puikų pasimatymą. Kitą dieną mes nuėjome į teatrą. Viskas buvo puiku. Per 2 dienas mano Sofija persimainė visiškai. Ji vėl buvo ta mergina, kurią įsimylėjau prieš 7 metus.
Dabar stengiuosi visada ja rūpintis. Ir gaunu iš jos tą patį.
Vyrai, žmona – tai vyro atspindys. Prisiminkite tai!