Pikantiška Braškė

Švedė Marija Grette liko apgauta vyro, su kuriuo ji susipažino internete. Pasinaudodamas tuo, kad moteris jautė jam šiltus jausmus, jis išviliojo ne vieną tūkstantį eurų. Tačiau viskas pasikeitė, kai Marija gavo galimybę pažvelgti ją apgavusiam vyrui į akis.

Visa istorija prasidėjo nuo to, kai Marijos draugai sukūrė jai paskyrą pažinčių svetainėje. Iš pradžių ji buvo visiškai abejinga visiems gerbėjų laiškams. Visgi vieną dieną jos dėmesį patraukė viena iš gautų žinučių.

Pati Marija negalėjo paaiškinti, kas ją privertė atsakyti būtent į šią konkrečią žinutę. Anot jos, tai buvo momentinis impulsas, kurio ji negalėjo suvaldyti.

Marijos dėmesį patraukęs vyras buvo 58-erių danas. Našliu prisistatęs vyras, kartu su sūnumi gyveno Anglijoje ir dirbo inžinerijos srityje.

Moteris prieš kelis metus buvo išsiskyrus su vyru, todėl tuo metu buvo visiškai laisva. Marija su Johnny (netikras vardas) ilgai susirašinėjo, o po to pradėjo bendrauti ir telefoniniais skambučiais.

Po trijų mėnesių bendravimo vyras pažadėjo moterį aplankyti Švedijoje. Tačiau pirmiausiai su sūnumi turėjo nuvykti į Nigeriją, kur laukė pokalbis dėl darbo.

Johnny susisiekė su Marija iš Nigerijos ir net davė pakalbėti su jo sūnumi. Tačiau tolesni įvykiai buvo labai netikėti…

Johnny paskambino moteriai iš Lagaso ligoninės ir papasakojo, kad buvo apiplėštas, o jo sūnus stipriai sumuštas. Jis buvo pasimetęs, nes neturėjo jokių dokumentų ir pinigų.

Moteris nedelsdama nuvyko į “Western Union“ biurą ir išsiuntė pinigus. Vos tik Johnny gavo pinigus, pradėjo jų prašyti daugiau, nes neva sūnaus būklė buvo labai sunki.

Marija jau buvo išsiuntusi kelis tūkstančius eurų, tačiau netrukus suprato, kad liko apgauta. Ji nebekėlė telefono ragelio.

Po trijų savaičių Marijai dar kartą paskambino Johnny. Jis prisipažino, kad jam iš tikrųjų yra 24-eri ir jis yra sukčius “419“. Johnny pasivadino šiuo vardu, nes toks skaičius Nigerijos baudžiamajame kodekse apibrėžia sukčiavimo straipsnį.

Pasirodo, kad vaikinas buvo baigęs universitetą, tačiau negalėjo rasti darbą. Jis prisipažino apie savo apgaulę, nes iš tikrųjų jautė šiltus jausmus moteriai.

Netikri Marijos ir Johnny santykiai virto tikra draugyste. Jie buvo be galo sąžiningi vienas kito atžvilgiu. Moteris net nuvyko į Nigeriją, kur susipažino su vaikino draugais. Jie taip pat užsiėmė sukčiavimu. Tada moteris ėmė galvoti, kaip gali padėti šiems jaunuoliams.

Piešimo mokytoja dirbanti Marija padėjo Nigerijos menininkams reklamuoti jų paveikslus. Moteris labai norėjo, kad jie turėtų galimybę nukeliauti į Europą ir aplankyti įvairias parodas.

Dėl liūdnos patirties Marija rado savo naują gyvenimo tikslą.

Ji padėjo Johnny atsistoti ant kojų ir visaip jį palaikė. Dabar jų susitikimai yra labai reti, tačiau jie liko tikrai gerais draugais.

Anot Marijos, susitikimas su Johnny jai buvo lemtingas. Vaikinas jai davė žymiai daugiau, nei pavogė pinigų. Jei ne jis, Marija niekada nebūtų aplankiusi Afrikos. Johnny ilgą laiką prašė moters atleidimo, o ji tik atsakė, kad svarbiausia yra mokėti atleisti sau.

Nosso Senhora do Rocio ligoninės gydytojai tapo neoficialiais Brazilijos didvyriais, kai atliko be proto didelių pastangų pareikalavusį darbą.

21-erių Frankielen da Silva Zampoli Padilha nėštumo pradžioje patyrė insultą, kuris pražudė moters smegenis. Tačiau gydytojams net 123 dienas pavyko palaikyti gyvybę moters kūne, kad pasaulį išvystų dvynukai.

Vaikų tėtis šį įvykį vadina tikru stebuklu. Jo žmona insultą patyrė 2016 m. spalį, devintą nėštumo savaitę. Ji niekada neatgavo sąmonės, ir, kad ir kaip žiauriai skambėtų, tapo “daržove“.

Gydytojai iš karto pasakė, kad embrionai neišgyvens ir po poros mėnesių nusprendė atjungti gyvybę palaikančius aparatus. Prieš tai, pagal protokolą, buvo atliktas ultragarso tyrimas, kuris parodė, jog mažyliai vystosi visiškai įprastai.

Moters smegenys buvo jau seniausiai mirusios, tačiau jos kūnas ir toliau gyveno, bei rūpinosi vaikais.

Gydytojai kelias dienas stebėjo pacientę ir padarė išvadą, kad Frankielen vidaus organai yra sveiki ir turėtų užbaigti nėštumą. Jei yra galimybė išgelbėti dvi gyvybes – reikia kovoti. Dr. Dalton Rivabem kreipėsi į kolegas Portugalijoje, kurie jau buvo atlikę panašią procedūrą ir užtikrino vaisiaus vystymąsi 107 dienas. Visgi niekas negalėjo pasakyti, kiek ilgai atlaikys Frankielen kūnas.

Gydytojai net 123 dienas palaikė gyvą Frankielen kūną, o po to Cezario pjūvio pagalba ištraukė vaikus. Dvynukai tuo metu dar nebuvo išnešioti. Ana Vitoria svėrė 1,4 kg, o jos brolis Asaph – 1,3. Vėliau kūdikiai praleido tris mėnesius specialiuose inkubatoriuose, kol jų gyvybei nebegrėsė pavojus.

Močiutė pakeitė dvynukų mamą, kurie jos taip ir nepamatys. Angela Silva didžiuojasi savo dukra, kuri iki paskutinės akimirkos rūpinosi savo vaikais.

Visgi tikrieji šios istorijos herojai yra ligoninės darbuotojai – gydytojai, slaugytojai, psichologai ir net apsauginiai. Nepakako tik palaikyti gyvybę Frankielen kūne. Negimusiems vaikams reikėjo ir meilės. Ligoninės darbuotojai paeiliui budėjo prie mirusios mamos lovos.

Jie kalbėjo su dvynukais, dainavo įvairias dainas, sakė palaikančius žodžius. Tai nebuvo įprasta medicininė procedūra. Tai buvo gerai koordinuotas komandinis darbas, o visas personalas verkė, kai mažyliai išvydo šį pasaulį.

Iš pradžių, mirus Frankielen smegenims, gydytojai vyrui pasakė, kad beliko sulaukti, kol mažos širdutės nustos plakti. Tada įranga bus išjungta ir jis galės palaidoti žmoną, bei negimusius vaikus. Tačiau įvyko tikras stebuklas ir šie mažyliai yra tarp mūsų…

Jamie Jenkins ir jos vyras Jakob nekantriai laukė, kol jų pirmagimė išvys šį pasaulį, tačiau dvyliktą nėštumo savaitę atliktas ultragarso tyrimas parodė, kad kažkas yra ne taip.

Ateinantis laikotarpis buvo kupinas skausmo ir nežinios. Pasimetę tėvai planavo savo ateitį, tačiau nežinojo, kas negerai su dar negimusia dukra.

Likus kelioms savaitėms iki planuoto gimdymo, gydytojai pranešė labai liūdnas žinias. Kūdikio plaučiai nebuvo pakankamai išsivystę, todėl saugiausias variantas buvo nutraukti nėštumą.

Tačiau Jamie net nenorėjo apie tai girdėti.

“Jaučiau, kaip ji spardosi, o mes jau buvome sugalvoję ir vardą. Net neturėjau minties, kad nesuteiksiu jai galimybės gyventi“ – pasakojo jauna mama.

Kai gimė Helena, gydytojai pasakė, kad ji neturi jokių šansų išgyventi, o tėvai gali ruoštis atsisveikinimui. Nepaisant visų liūdnų prognozių, mergaitė kasdien darėsi vis stipresnė. Ji nustebino net ir visko mačiusius specialistus.

Po šešių savaičių gydytojams galiausiai pavyko nustatyti diagnozę. Ji kentėjo nuo retos dvarfizmo formos, vadinamos diastrofine displazija.

Bėgant metams Helenai ne kartą pavyko išvengti mirties, nors ir buvo visiškai šalia jos. Mergaitė buvo daug kartų operuota, o pirmuosius tris savo gyvenimo metus praleido ligoninėje. Tėvams taip pat teko perdėlioti savo gyvenimą, nes mergaitės priežiūra reikalavo daug laiko ir žinių.

Ištyrus abiejų tėvų DNR paaiškėjo, kad jie turi tą pačią retą dvarfizmo formą, nors jų ūgis siekia 1,8 m. Jamie ir Jakob savo dukrai davė Coliukės pravardę ir labai tuo didžiuojasi. Bet jie dar nenusprendė, ar nori daugiau vaikų, nes yra tikimybė, kad ir antrasis vaikas sirgs ta pačia liga.

Juolab, kad ir Helenos priežiūra atima nemažą laiką dalį. Jie dažnai dukrą rengia princesių suknelėmis, nes pastaroji jas tiesiog dievina. Kai mergaitė gražiai pasipuošusi, visi apsilankymai ligoninėse jai būna kur kas lengvesni. Helena nevengia nusišypsoti kiekvienoje nuotraukoje. Ji taip pat rado pirmąjį savo darbą – reklamuoja rankų darbo drabužių liniją.

Helenos tėvai dalinasi dukros gyvenimo akimirkomis Facebooke ir papasakoja apie visus jos gyvenimo pakilimus ir nuopolius.

“Helena moka visaip mus nustebinti. Ji yra mažas stebuklas ir tikiuosi, kad mūsų istorija padės kitiems tėvams, kurie paklius į panašią situaciją“ – sako mergaitės mama.

Helenos sveikata tikrinama kelis kartus per metus, o tos dienos tikrai nebūna lengvos…

Tačiau mama ir tėtis daro viską, kad jos gyvenimas būtų džiaugsmingas ir įdomus.

Tikėkimės, kad ši šeima atšvęs dar ne vieną laimingą gyvenimo etapą.

Ir kas žino, gal Helena su savo miela šypsena taps garsiu modeliu visame pasaulyje. Juk jai tai puikiai pavyksta!

Deja, bet Tawny Nelson labai nepasisekė su vyru. Jis paliko šeimą, o keturių vaikų priežiūra krito ant jaunos mamos pečių.

Moteris turėjo paprastą automobilį, kuris buvo skirtas tik nusigauti iš vieno taško į kitą. Jo padangų būklė buvo labai prasta, neatsidarinėjo durų langas, reikėjo pakeisti generatoriaus diržą.

Dėl šių problemų automobilis buvo praktiškai nenaudojamas.

Tawny pasakoja, kad jai reikėjo nuvykti iki prekybos centro apsipirkti. Neliko nieko kito, kaip tik sėsti prie netvarkingo automobilio vairo. Moteris kartu pasiėmė visas mergaites ir išvažiavo maisto produktų.

Kai šeima išėjo iš parduotuvės, lauke jau buvo tamsu ir stipriai lijo.

Moteris susidėjo pirkinius į automobilį, pasodino vaikus ir pati sėdo prie vairo. Ji kelis kartus pabandė užvesti automobilį, tačiau nesėkmingai. Paaiškėjo, kad vienas iš vaikų paliko šviesą automobilyje ir išsikrovė akumuliatorius.

Negana to, išsikrovė ir telefonas, nors ji ir taip neturėjo į ką kreiptis pagalbos. Nelaimėliai stovėjo stipriame lietuje ir nežinojo ką daryti.

Tawny išlipo iš automobilio, atidarė variklio dangtį ir beviltiškai bandė prisikviesti pagalbos. Tačiau niekas iš praeivių nekreipė dėmesio…

Moteris per dvi valandas paprašė dvidešimties žmonių pagalbos, tačiau visi apsimetė nepastebėję ir ėjo tolyn.

Kol penkerių metų dukra bandė nuraminti verkiančią seserį, kitos dvi mergaitės buvo labai alkanos. Tawny laikė save apgailėtina motina ir nežinojo, kaip nuraminti vaikus. Ji jau buvo beveik palūžusi, kai nepažįstamas vyriškis pasibeldė į langą.

Jis ištiesė lėkštę su vištiena, sausainais ir keliais vandens buteliukais. Visa tai vyras nupirko būtent jaunai mamai su mergaitėmis. Atidavęs maistą, vyriškis pasakė, kad netrukus atvyks jo žmona ir galės partempti automobilį.

Po kurio laiko pasirodė geradario žmona ir padėjo šeimai grįžti į namus. Tačiau čia istorija dar nesibaigia…

Kitą dieną paslaptingas vyras pasirodė kartu su automechaniku, kuris buvo pasiruošęs sutvarkyti visus automobilio gedimus. Kol mechanikas atlikinėjo darbus, pagyvenęs vyras pasišalino.

Pasak Tawny, ji paklausė automechaniko, kiek yra skolinga už atliktus darbus, tačiau jis atsakė, kad už viską sumokėjo pagyvenęs vyras. Jis tik paprašė atsilyginti neįprastu būdu: “Šis kilnus ponas norėjo, kad jūs niekada nepasiduotumėte ir išliktumėte nuostabia mama“.

Šie žodžiai iš karto sugraudino Tawny. Jauna mama verkė visą dieną, nes jai padėjo vyras, kuris net nesusipažino su jos problemomis ir tiesiog norėjo padaryti gerą. Tawny apgailestauja, kad neturėjo galimybės apkabinti šio vyro ir padėkoti.

Ji tikisi, kad vieną dieną galės padėkoti maloniam vyrui arba pasekti jo pavyzdžiu ir padėti žmonėms, kurie pateks į panašią situaciją.

Šios nuostabios merginos vardas yra Kennedy Garcia ir ji gyvena Kolorado valstijoje, JAV. Po jos gimimo mamai buvo patarta kūdikį palikti ligoninėje, nes vaikas turėjo Dauno sindromą, leukemiją ir deformuotą stuburą, dėl kurio Kennedy galva tiesiog negalėjo laikytis.

Laimei, mergaitės mama Renee Garcia sutiko vieną slaugytoją, kuri pažadėjo, kad mergaitę tikrai galima išgydyti ir ji turės normalų gyvenimą. Tereikia būti kantriems ir sunkiai dirbti. Renee tam ir pasiryžo!

Pirmasis rimtas Kennedy gyvenimo išbandymas buvo stuburo tvarkymas. Kai mergaitei buvo dveji metukai, jai buvo uždėta metalinė apykaklė ir šalmas, kurie padėjo sutvarkyti stuburo kaulus.

Mergaitė buvo visiškai nejudanti ir visą dieną tiesiog gulėdavo, bei žiūrėdavo šokių vaizdo įrašus. Tik pradėjusi vaikščioti, Kennedy iš karto norėjo pradėti šokėjos karjerą.

Šokdama Kennedy suprato, kad nesvarbu, kaip tu atrodai, svarbiausia, kaip gerai tai darai. Ji labai stengėsi ir tiesiogine to žodžio prasme gyveno šokiais. Netrukus ji praplėtė savo karjerą ir pradėjo dirbti su tokiais prekės ženklais, kaip “American Girl“, “Justice Clothing“ ir “Disney“.

Dabar jos gyvenime gausu šokių, fotosesijų ir naujų pažinčių. Šiuo metu ji dirba su “KMR Diversity“ ir “Dream Talent Management“, bei reguliariai skraido į Holivudą ir Niujorką dalyvauti įvairiuose modelių ir talentų atrankose. Nors jai tik 16 metų!

Pasak mergaitės mamos, dukros gyvenimas nė trupučio neprimeną tų baisių prognozių, kurias piešė gydytojai. Tai paprasta paauglė, kuri mėgsta daryti asmenukes, eksperimentuoti su plaukų spalva, filmuoti “Tik Tok“ vaizdo įrašus ir aptarti berniukus su draugėmis. Jis yra labai pozityvus žmogus ir daug juokiasi.

Kennedy turi artimą draugą Matthew. Vaikinas yra ketveriais metais už ją vyresnis ir taip pat turi Dauno sindromą. Matthew dirba modelių versle ir užsiima aktoryste.

Vaikinas ilgą laiką buvo šalia Kennedy ir ji galiausiai sutiko tapti jo mergina. Tiesa, dabar jie retai matosi, nes gyvena skirtingose šalies vietose.

“Savo dukra aš labai didžiuojuosi“ – sako mama.

Kai 2016 metais visą pasaulį apskriejo mažo Nigerijos berniuko nuotrauka, kuriam vėliau buvo duotas Hope (Viltis) vardas, visi sužinojo, kad šioje šalyje vyrauja siaubingos tradicijos. Tėvai visiškai be jokios graužaties išmeta savo vaikus į gatvę. Likusiai pasaulio daliai tai visiškai nesuvokiamas poelgis…

Mokslininkai, tyrinėdami įvairias Egipto piramides, pasakoja, kad kadaise buvo stipriai tikima pomirtiniu gyvenimu ir magija. Bet kaip suprasti ir priimti faktą, kad mūsų dienomis naujagimį galima laikyti burtininku, dėl ko tėvai Nigerijoje ir atsisako savo vaikų.

Vienas iš tų vaikų, kurį tėvai išspyrė į gatvę sulaukus vos vienerių metų, buvo ir Hope. Jie nusprendė, kad negali išvaryti piktųjų dvasių iš sūnaus kūno. Dehidratavęs ir badaujantis berniukas buvo užfiksuotas nuotraukoje, kuri vėliau išplito po visą pasaulį. Nuotraukoje berniuką girdo Danijos savanorė Anja Ringgren Lovén.

Anja nuo mažens nusprendė save atiduoti labdarai ir padėti vaikams, o paskutiniu metu ji labai dažnai lankosi Nigerijoje. Pagal JT duomenis, šioje šalyje vis dar yra apie 15 000 vaikų, kuriuos paliko tėvai, dėl “piktųjų dvasių buvimo“ jų kūnuose.

Anja priglaudė berniuką, nuprausė, aprengė, suteikė medicininę pagalbą, bei davė naują vardą Hope (Viltis). Savanorė daro viską, kad pritrauktų visuomenės dėmesį padedant likimo nuskriaustiems vaikams.

Moteris net sukūrė vietą “Vilties žemė“, kurioje ir gyvena šie vaikai. Padedant žmonėms iš viso pasaulio, Anja suteikia Nigerijos vaikams ne tik gyvenamąją vietą su maistu, bet ir švietimą.

Praėjo jau daugiau nei keturi metai nuo Hope išgelbėjimo. Šiuo metu jam jau 6 metai, o jis virto linksmu berniuku, kuris mėgsta žaisti ir tobulėti.

Berniukas jau išmoko rašymo ir skaitymo pagrindų, bei pradėjo lankyti mokyklą.

Jis visiškai neturi jokių sveikatos problemų. “Vilties žemės“ centre teikiamos ir medicininės paslaugos, todėl šių namų vaikai yra reguliariai tikrinami.

Kartai Anja rengia įvairius pasirodymus, ragindama netikėti raganavimu ir nekaltinti vaikų piktosiomis dvasiomis. Moteris tikisi, kad vieną dieną nebeliks vaikų, kurie paprasčiausiai išmetami į gatvę.

Kiekvienai kartai atrodo, kad tik ji turėjo geras manieras, klausėsi geresnės muzikos, dėvėjo kietesnius drabužius ir tiesiog visai atžvilgiais buvo pranašesni už šiuolaikinius vaikus, kuriems suteikiama per daug laisvės.

Ir tai tikriausiai yra tiesa. Nėra nieko blogiau, kaip neišprususi karta, užaugusi prie telefonų ir kompiuterių ekranų, kuri užmiršo socialines normas ir elementarų žmogišką padorumą. Ši istorija yra apie vaiką, kuris buvo pamokytas už savo nepagarbą.

Žinoma, negalima visų vaikų apibūdinti vienodai, tačiau po šio įvykio, kuriuo pasidalino viena “Twitter“ naudotoja, negalima nesijaudinti dėl to, kad vaikus reikia auginti atsakingiau. Per tris metro sėdynės gulėjo vaikas, kuris buvo įlindęs į savo išmanųjį telefoną. Šalia jo buvo ir mama, kuri dėl to nė kiek nesijaudino.

Susidūrę su tokia situacija, daugelis žmonių tiesiog “pabumbėtų“ ir toliau liktų stovėti, o berniukas ir toliau rodytų nepagarbą visiems keleiviams. Tačiau tik ne šis vyras. Vyras pavargo stovėti ir nusprendė paauklėti mažąjį neklaužadą.

“Šis mažas š*knius užėmė net kelias vietas metro, todėl šis vyras tiesiog prisėdo jam ant kojų“ – rašė Twitter naudotoja.

Iš pradžių vaiko žvilgsnis buvo neįkainojamas. Jis atrodė nuoširdžiai sukrėstas, kai buvo pamokytas dėl savo įžūlaus elgesio. O štai jo mama dar bandė pateisinti savo atžalos poelgį, net nesuprasdama, jog jis elgiasi blogai.

Šios nuotraukos herojus susilaukė daugybės pagyrų “Twitter“ socialiniame tinkle, o įrašas buvo pasidalintas dešimtimis tūkstančių kartų. Nemandagūs žmonės viešajame transporte yra labai didelė problema, o tokie žmonės tik padeda kovoti su neišauklėtais piliečiais.

Kai kuriose šalyse ankstyvos santuokos yra gana opi problema, tačiau viskas tampa dar sudėtingiau, jei jauna mergina tampa mama. Sulaukusi septyniolikos, Pamela Villaruel  puikiai žinojo apie visus motinystės sunkumus. Tuo metu ji buvo jau septynių vaikų mama!

Vienišai mamai teko auginti šešias dukras ir vieną sūnų. Ir nors Pamela gimė padorioje šeimoje, sulaukusi keturiolikos ji pirmą kartą tapo mama. Ši naujiena labai sukrėtė artimuosius. Visgi čia buvo tik pradžia…

Villaruel šeima gyveno mažame Argentinos mieste. Tam, kad išvengtų aplinkinių kalbų, Pamelos tėvai nusprendė ištekinti ją už naujagimio tėvo. Vos tik vaikinas sužinojo apie tai, jis iš karto pabėgo. Mergina nebuvo ilgą laiką viena ir pradėjo susitikinėti su kitu vaikinu, nuo kurio taip pat pastojo.

Pamela pagimdė trynukus, o naujas mylimasis taip pat “pasiplovė“. Daugeliui tokio amžiaus jaunuolių susilaukti keturių vaikų atrodo protu nesuvokiama, tačiau mergina nepasimokė ir vėl pradėjo ieškoti naujo tėvo vaikams.

Artimieji suprato, kad negalės taikstytis su tokiu dukros gyvenimu ir išvarė ją į gatvę kartu su vaikais. Motina net kreipėsi į valdžios institucijas, kad jos priverstinai sterilizuotų dukrą, tačiau tokios operacijos daromos tik nuo 21 metų. Pamela liko gatvėje su mažais vaikais ant rankų.

Laimei, valdžia atkreipė dėmesį į sunkią merginos situaciją ir paskyrė namą su mažu sklypu. Negan to, jai buvo paskirta valstybės pašalpa, ka galėtų išmaitinti savo mažamečius vaikus. Tačiau po labai trumpo laiko mergina susipažino su vaikinu ir vėl pastojo!

Įsivaizduokite miestelio gyventojų reakciją, kai jie sužinojo, jog Pamela susilaukė dar trijų mergaičių. Ne išimtis buvo ir šis atvejis – jaunas tėvas ir vėl pabėgo, o mergina liko viena. Norėdama išmaitinti septynis vaikus, Pamela dirba nuo ryto iki vakaro, o vietiniai daro viską, kad padėtų jaunai mamai.

Ši merginos istorija apskriejo visą šalį ir atsirado daug gerų žmonių, kurie padėjo Pamelai. Po paskutinių trynukų gimimo mergina nusprendė nebeieškoti naujo draugo ir visą gyvenimą paskirti vaikams.

Lizzie Velasquez pirmą kartą realiai sužinojo, kad ji kitokia nei kiti, pirmą dieną vaikų darželyje. Iki tos pirmosios dienos susidūrimo su išsigandusiais jos bendraamžiais, mergaitė gyveno absoliučiai normalų gyvenimą, už kurį suaugusi Lizzie dabar yra labai dėkinga.

Kai tėvai Rita ir Guadalupe Velasquez pirmą kartą pamatė savo per anksti gimusią dukrą, jie, kitaip nei iš jų tikėtasi, nejautė nusivylimo ar liūdesio. Mažas mergaitės svoris nebuvo pagrindinė problema. Tik išsamių tyrimų dėka pora gavo atsakymą dėl to, kas yra jų dukrai.

Jos liga, Marfanoido – lipodistrofijos sindromas, pasaulyje be jos buvo nustatytas tik vos porai kitų žmonių. Itin retas sindromas lemia daug sveikatos sutrikimų, tačiau vienas labiausiai matomų – tai nesugebėjimas absoliučiai sukaupti kūno riebalų.

Tai lėmė mergaitės unikalią išvaizdą, kuri atkreipdavo ne vienų praeivių žvilgsnius. Nepaisant to, kad Lizzie tėvams buvo siūloma atsisakyti dukros, jie griežtai atsisakė net klausytis tokių kalbų ir nusprendė dar pirmomis mažylės gyvenimo dienomis pasistengti iš visų jėgų suteikti jai kuo puikiausią gyvenimą.

Kadaise gydytojai net sakė, kad mergaitė niekada nesugebės nei vaikščioti, nei ropoti, nei valgyti ar judinti galūnes pati.

Tačiau Lizzie toli gražu nėra tokia, kokios tikėjosi gydytojai. Ji gyveno super normalų gyvenimą, buvo judri, žaisminga mergaitė. Būtent todėl, kad jai niekada nebūdavo pabrėžiama, kad ji kitokia, mergaitei ir teko patirti šoką pirmą dieną darželyje. Tačiau net ir tada tėvai jai pasakė, kad ji privalo būti savimi, toliau šypsotis ir bendrauti, kaip įprasta.

Kodėl? Todėl kad jos išvaizda neparodo, kas ji yra viduje. Todėl jai tereikėjo nekreipti į visų keistus žvilgsnius ir iškelta galva gyventi savo gyvenimą. Tai iš tikrųjų padėjo mergaitei ir ji sugebėjo augdama turėti daug draugų, pasitikėti savimi ir svajoti apie gražią ateitį. Tačiau kai Lizzie buvo vos 16-iolika, internete kaip virusas be jos žinios pasklido vaizdo įrašas su jos atvaizdu.

Vos 7 sekundžių video buvo pavadintas “Baisiausia pasaulio mergina”, o komentarų skiltis tiesiog lūžo nuo neįtikėtino žiaurumo pasisakymų. Milijonus peržiūrų turėjęs video surinko tūkstančius piktų komentarų. Lizzie ieškojo nors vieno gražaus žodžio tarp tūkstančio nepažįstamųjų nuomonių apie ją, bet nerado. Jai žmonės linkėjo mirties, jai sakė, kad ji neturėtų egzistuoti šioje žemėje. 

Žmonės filmavo savo pasišlykštėjimo pilnus veidus žiūrint į Lizzie nuotraukas. Tokias patyčias išgyventi atrodo yra neįmanoma, tačiau tik ne Lizzie. Per savo gyvenimą ji “užsiaugino tokią storą odą”, kuri leido jai nekreipti dėmesio į pašaipas ir įžeidimus.

Taip, jie buvo labai skaudūs, bet kaip ir kadaise, taip ir tą kartą mergina prisiminė tėvų žodžius. “Kitų nuomonė nėra tai, kas tu esi” – sau sakė mergina ir nusprendė nuo to laiko tapti aktyviste, kovojančia su patyčiomis.

Lizzie buvo tinkamiausia mergina tą padaryti, nes ji iš savo patirties galėjo pasakyti, ką turi išgyventi žmogus skaitydamas ir girdėdamas pačias baisiausias replikas savo atžvilgiu.

Dabar, būdama 32-ejų metų, Lizzie yra nepaprastai sėkminga ir žinoma moteris. Ji bendradarbiavo su didžiausiomis pasaulio žvaigždėmis, parašė knygas apie patyčių žalą, turi milijonus sekėjų Youtube kanale ir keliauja po pasaulį skaitydama paskaitas apie savo gyvenimą ir tai, ko ji išmoko.

Svarbiausias dalykas, ką ji įgijo iš piktų žmonių, tai sugebėjimas absoliučiai nekreipti dėmesio į tūkstančius kvailų komentatorių.

Visai neseniai jos atvaizdas vėl buvo panaudotas labai žiaurioms “linksmybėms”. Mamos rodydavo Lizzie nuotraukas savo vaikams ir sakydavo, kad tai jų naujoji mokytoja. Šio “juokelio” tikslas buvo nufilmuoti šokiruotų vaikų reakcijas ir pasijuokti iš jų.

Tačiau šis “trendas” buvo net dar žiauresnis, nei prieš dešimtmetį, nes šį kartą iš jos praktiškai tyčiojosi suaugę žmonės, mamos.

Moterys ir vyrai vietoje to, kad savo vaikams paaiškinti apie tai, kad egzistuoja įvairios ligos ir žmonės kartais atrodo kitaip, jie juokdavosi ir tik paskatindavo vaikų nesupratimą kitokių žmonių link.

Tačiau Lizzie sugebėjo apversti šį judėjimą į savo pusę ir su draugų pagalba po internetą pasklido kur kas gražesni video, kuriuose mamos savo vaikams pasakoja, kad ne visi žmonės atrodo vienodai.

Šie edukaciniai ir gražūs video su Lizzie nuotrauka pelnė kur kas didesnį populiarumą, o tai įrodė, kad Lizzie turi ir jėgų ir resursų efektyviai kovoti ne tik su patyčiomis savo adresu, tačiau ir plačiai pasaulyje. 

Dabar ši mergina pasitiki savimi, turi labai sėkmingą verslą, sukūrė šeimą ir yra nepaprastai laiminga.

Niekas nevyksta šiaip sau, tad net ir blogiausi dalykai yra skirti mums su didesniu tikslu ir prasme. Lizzie suvokė, kad tas žiaurus video ir tūkstančiai komentarų iš nepažįstamųjų lėmė jos gyvenimo misiją, kuri yra skleisti gėrį, meilę ir žinias apie tai, kas gyvenime svarbiausia – o tai nėra išorinis grožis.