Koks yra žmogaus susirūpinimo savo augintiniu kriterijus? Taip, mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome, ir visa kita, bet kaip tai įgyvendinama praktiškai? Čia pasakojama apie šunį Spike, kuris tapo per senas, tačiau netapo našta savininkams.
Spike’as kažkada buvo jaunas ir linksmas Springerio spanielis.
Bet tai buvo labai seniai, o dabar jam yra 14 metų – senas žmogus pagal šuns standartus
Labiausiai dabar Spike mėgsta miegoti ir ilsėtis, tačiau būtent čia ir kilo problemų
Kaip ir bet kuris įprastas šuo, Spike’as mieliau miega šeimininko lovoje. Leisk iš krašto, prie kojų, bet šalia savo artimųjų! Deja, jis neseniai patyrė antrą insultą, kuris kartu su kitomis senatvinėmis opomis nebeleidžia aktyviai judėti. O šeimininko miegamasis yra antrame namo aukšte, kur reikia lipti laiptais. Tai kelia pavojų senam šuniui, todėl, kad jis nebandytų lipti ten, šeimininkai pastatė užtvarą ir pirmame aukšte įrengė miegojimo vietą – sena ir nelabai patogi sofa.
Spike’as neužmigs vienas – reikia miegoti su juo
Visi šeimos nariai turi „miego laikrodį“ – pakaitomis miega glėbyje su Spike pirmame aukšte
Jie net atneša jam maisto ir vandens, kad jis daugiau nebebėgtų
Kažkas pasakys, kad jį jau reikėtų užmigdyti, kad tai yra šuns kankinimas, o ne gyvenimas. Kita vertus, ši šeima paėmė Spike iš prieglaudos kaip suaugusį šunį, kuris labai nukentėjo savo praeityje. Jie nuoširdžiai jį myli ir nori suteikti maksimalų komfortą, o jei tam reikia porą dienų per savaitę miegoti ant kietos sofos – tai nėra problema!
Štai kas yra tikra meilė augintiniui!
