Moters vardu Velvet Poveromo sutuoktinis Charlie visai kaimynystei buvo žinomas kaip auksinės širdies žmogus. Jis niekada neatsisakydavo pagelbėti tiems, kam to reikėjo. Jam rūpėjo kiti žmonės ir jis tą aktyviai rodė savo bendruomenei.
Vyras kuo puikiausiai suprato, kaip sunkiai dirba šiukšles išvežantys darbuotojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai, paštininkai, kurjeriai. Jis žinojo, kad ypač sunku jiems būna nepaprastai karštomis vasaromis, todėl Charlie visados buvo šalia su šalto vandens stikline ar buteliuku.
Velvet visada prisiminė, kaip jos vyras pamatęs sunkiai besidarbuojančių vyrų komandą bėgdavo namo, griebdavo šalto vandens su citrina ąsotį ir stiklinių ir pasirūpindavo jų troškuliu. Prieš 8 metus jis pradėjo net tradiciją – kasdien, visos vasaros metu, šalia jų namų stovėjo nedidelis nešiojamas šaldiklis, kuriame jis laikė šaltą vandenį visiems ištroškusiems.
Su laiku Charlie net pradėjo palikti šaldiklyje ir kitų gaiviųjų gėrimų ir net maisto. Charlie mėgo ir vertino visi jį pažinoję. Tačiau vieną dieną Charlie staiga sunegalavo ir mirė. Tai buvo labai netikėtas ir skaudus smūgis šeimai, kuri labai sunkiai išgyveno mylimo vyro, tėvo netektį. Tą vasarą šaldiklio šalia namų nebebuvo.
Be abejonės, tą pastebėjo visi paslaugas teikiantys žmonės apylinkėje, tačiau niekas nežinojo, kad vyras staiga mirė. Velvet išgyveno labai skaudų gedulo periodą, kurio metu ji nenorėjo nieko. Tačiau atėjus vasarai ji prisiminė vyro pamėgtą veiklą pasirūpinti žmonėmis.
Ji suvokė, kad per pastaruosius 8 metus jam tai buvo labai svarbi misija, todėl jis tikrai norėtų, kad jo žmona tęstų jo tradiciją. Pora kartu praleido nuostabius 37 metus, todėl Velvet tikrai žinojo, kad vyras labai apsidžiaugtų ir didžiuotųsi ja, jei ji tęstų jo veiklą.
Ji nieko nelaukdama nuvažiavo į parduotuvę, nupirko daug buteliukų vandens, ledo, kitų gėrimų ir sumuštinių ir jau kitą dieną pastatė visiems žinomą mėlyną šaldiklį po medžiu savo kieme.
Tačiau ji žinojo, kad privalo pranešti apie savo vyrą, kurio taip staiga neteko. Šalia šaldiklio ji paliko žinutę. Joje ji parašė : “Jeigu jūs dar to nežinote, noriu pranešti, kad mano vyras Charlie netikėtai mirė šį kovą būdamas 57-erių. Kaip įmanydama aš pasistengsiu ir toliau jus pavaišinti vandeniu”.
Tą dieną ji išgirdo su niekuo nesupainiojamą šiukšliavežio garsą. Ji pažiūrėjo per langą ir pamatė vyrus, skaitančius jos paliktą žinutę. Netrukus visi iki vieno darbuotojai ir net vairuotojas sustojo eile priešais Velvet namus ir atidavė pagarbą mirusiajam.
Visi nuliūdo sužinoję apie moters netektį – visi žinojo Charlie kaip didelės auksinės širdies žmogų. Velvet išėjusi į kiemą sulaukė kiekvieno žmogaus apsikabinimo ir nuoširdžios užuojautos. Tą akimirką ji suprato, kokią įtaką turėjo jos vyras daugelio žmonių kasdienybėje.
Kai žmonės sužinojo apie Charlie 8 metus kurtą ir puoselėtą tradiciją, ir daugiau žmonių nusprendė palikti šalia savo namų gaiviųjų gėrimų darbininkams. Tokiu būdu šimtai žmonių pagerbė Charlie atminimą. Vyro sukurta tradicija ir toliau gyvuoja, o prie jos prisijungia vis daugiau ir daugiau žmonių.