Jūs sutinkate, kad kartais sunku paaiškinti, kodėl jūs kažkam kažką jaučiate? Kodėl su vienais žmonėmis kažkas „įsijungia“, kodėl jūs kartais pajaučiate tam tikrą ryšį su nepažįstamuoju? Toks jausmas, kad Dievas suveda mus su tam tikrais žmonėmis, todėl kad šiuo momentu jie reikalingi mūsų gyvenime. Tai žmonės, kurie išmokys mus svarbių pamokų apie gyvenimą ir mus pačius.
Ir yra priežastis, kodėl mis traukia prie tam tikrų žmonių. Atsisukdama atgal, aš suprantu, kad nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo aš jaučiau ryšį, neišmokiusio manęs kažko, nesuvaidinusio svarbaus vaidmens mano gyvenime.
Ironija tame, kad daugelis tokių žmonių buvo laikini, todėl kad jų tikslas buvo parodyti man kitą kelią, o paskui išlaisvinti mane.
Kartais jūsų gyvenimo scena nustato, kokį žmonių tipą jūs traukiate, ir manau, kad tame ir yra tikėjimo, kad Dievas mums siunčia būtent tą, kuris reikalingas mums tuo metu, grožis. Jis pateikia jums atsakymus, kurių jūs ieškojote, per tuos žmones. Jis apšviečia jus, suvesdamas su žmonėmis, kurie atveria jumyse tai, kas geriausia.
Problema tame, kad mes imame pergyventi, kai tie žmonės išeina, todėl kas mes nemokame paleisti. Mes nesuprantame, kodėl iš mūsų paima tai, kas taip nuostabu, tą, kuris jus išgydė. Bet jeigu pagalvojus, likus jūsų gyvenime šių žmonių grožis išsisklaidys, o jų meilė mirs, tai ši istorija nebebus tokia įkvepianti, ir jie taps balastu, kurį mes turime nešti.
Norint paleisti, reikia tikėjimo. Tikėjimo tuo, kad geriau šią istoriją palikti tokią, kokia ji yra. Tokią, kokia ji ir turi būti. Perrašius ją, viskas tik susigadins. Kad kažką pakeitus, happy endo nebus. Galbūt tie žmonės – angelai, pasiųsti jiems, kad suteiktų kažkokią pamoką, kad išgydytų jus, kad padarytų geresniu, o kai ateis laikas, jie išskris atgal. Jie turi būti dar kažkieno gyvenime.
Todėl kad aš žinau, kad kai mes sutinkame žmogų, kuris turi pasilikti su mumis visam laikui, mes iškart tai suprasime, mes pažinsime jį minioje, todėl kad galiausiai suprasime skirtumą tarp to, kas liečia mūsų ranką ir to, kas liečia mūsų sielą.
