Jei manęs paprašytų suformuluoti viską, ką aš žinau apie vyrus 2 žodžiais ir perduoti tai ateinančiai moterų kartai, tai aš pasakyčiau taip: geriau nebus. Tai vienas pagrindinių dėsnių lyčių santykiuose.
Deja, bet pagrindinis mūsų močiučių receptas – „mylėk ir kentėk“ – daugiau neveikia. Jei iškart nėra gerai, tai geriau jau nebus. Niekada. Iš apelsino neišaugs obelis, eglė nevirs palme, o nemylintis vyras netaps dosniu ir įgudusiu meilužiu. Tai reikia suprasti ir priimti.
Savo geriausias savybes, didžiausią dosnumą ir lovos talentus vyras demonstruoja santykių pradžioje. Paskui aistros laipsnis mažėja, o išlaidų lygis geriausiu atveju išlieka toks pat, o blogiausiu – krinta.
Jei vyras iki vestuvių dovanojo tris gvazdikus, pavogtus iš kapinių, tai po vestuvių jis dovanos vieną.
Jei vyras iki vestuvių buvo ne meilužis-herojus, tai po dešimties metų jis drybsos prieš televizorių su treningais, ir meilužis bus visai nekoks. Libido su metais taip pat neauga. Blogiau būna po vestuvių. Taip nutinka dažnai. Bet kad būtų geriau – to nebūna niekada.
Niekada iš gobšaus vyro pradiniuose etapuose netaps dosnus. Iš vangaus ir nieko nenorinčio – geras meilužis. Iš abejingo – mylintis. Jokia moters meilė jokiomis aplinkybėmis to nepakeis.
Viskas gali likti kaip buvę arba tapti blogiau, bet geriau – niekada. Man atrodo, šito nežinojimas – blogiausia klaida, kurią padaro šiuolaikinės moterys. Ką pasakysite?