Beata buvo darbe, kai suskambo jos telefonas. Dažniausiai ji nekelia telefono ragelio nepažįstamiems numeriams, tačiau šį kartą kažkodėl tai padarė. Pasigirdo moteriškas balsas, todėl Beata pamanė, kad jai bus pasiūlytos kokios nors paslaugos.
– Beata, nepadėk ragelio, parašau! Norėčiau su tavimi susitikti. Faktas yra tai, kad aš esu tavo vyro meilužė.
– Mindaugo? – pasitikslino Beata, tarsi ir pati turėtų meilužį.
– Taip, Mindaugo. Susitinkam, aš noriu pasikalbėti.
Beata iš karto suprato, kad tai ne kažkoks pokštas. Moteris jautė, jog jai iš tikrųjų skambina vyro meilužė.
Beata savo vyrą įtarinėjo jau maždaug metus. Nepaisant to, kad Mindaugas visada turėdavo puikius pasiaiškinimus savo vėlyviems grįžimams namo. Tiesiog moteriška nuojauta.
– Gerai, šiandien šeštą, – atsakė moteris.
Į kavinę Beata atėjo 5 minutėmis anksčiau ir iš karto pamatė prie staliuko sėdinčią jauną merginą. Moteris iš karto suprato, kad būtent ji yra vyro meilužė. Mergina atsistojo, nusišypsojo ir tarė:
– Ačiū, kad atėjai. Gal išgersime?
Beata iš pradžių pagalvojo, kad alkoholio vartojimas su vyro meiluže jai tikrai nepriimtinas.
– Ne, aš arbatos. Arba kavos… Ai, gerai jau, vyno.
– Tu labai graži, – atsakė mergina.
– Ačiū… Ko tu nori? Aš visai neturiu laiko. Dar reikia padaryti namų darbus su dukra.
– Matai, visa ši situacija mane kankina. Man sunku…
“Galbūt tu išprotėjai, mergužėle? – pagalvojo Beata. – Jai matai sunku!“.
Netrukus mergina pradėjo aiškinti visą situaciją. Ji atrodė labai maloni mergina, kuri Beatai būtų tikrai patikusi, jei ne visa ši situacija. Vyro meilužė pradėjo pasakoti, kad negali gyventi apgaulėje. Beatos numerį ji pasiėmė slapčia iš Mindaugo telefono ir tada nusprendė susitikti.
– Tai ko tu nori? – paklausė Beata.
– Dabar jau žinote apie mane, todėl puikiai suprantat, kaip būtų pasielgti teisingiausia.
– Oho… O galbūt būtų teisingiausia nepradėti romano su vedusiu vyru? Ar tai nebūtų sąžiningiausia?
– Beata, tu turi suprasti… Meilė nėra toks dalykas, kurį gali kontroliuoti…
– Matai kaip!
– Ar tu myli Mindaugą?
Moteris pradėjo galvoti, kodėl apskritai sutiko susitikti su šia mergina.
– Ar tu jį myli? – vėl atkakliai paklausė mergina.
– Palauk! – dabar jau Beata pakėlė balsą. – Dabar paklausiu atvirai. Nori, kad aš jį paleisčiau pas tave, nes tu jį myli?
– Manau, kad taip būtų teisingiausia. Jis tavęs nemyli…
– Ar jis tau tai pasakė?
– Žinoma. Aš nieko neišsigalvoju. O Mindaugas… Žinai, kad visa tai gali trukti metų metus. Vyrai labai neryžtingi tokiose situacijose.
– Būtent! – pritarė Beata. – Kartais jie būna visiški skudurai ir visi sprendimai priklauso nuo mūsų.
– Va va! – meilužė pakėlė vyno taurę. – Išgerkime už mus. Džiaugiuosi, kad supratome viena kitą.
Beata pakėlė taurę ir tarė:
– Į sveikatą! Ir dar keli žodžiai. Žinai, mes turime dukrą ir sūnų, kuriems aštuoni ir dvylika metų. Mindaugas yra normalus tėtis. Ne puikus, bet to užtenka. O ir kaip vyras taip pat normalus. Negalėčiau pavadinti savęs labai laiminga, tačiau vis dar gyvename kartu. Meilė? Eina velniop ta meilė. Šeima yra aukščiau meilės. Ir mano sprendimas yra labai paprastas – Mindaugas liks su manimi. Su mumis. Ir jei dar kartą pabandysi susitikti su manimi arba, neduok Dieve, su mūsų vaikais… Arba jeigu papasakosi apie šį pokalbį Mindaugui, patikėk, tu labai pasigailėsi. Iš tavęs liks šlapia vieta. Žinai, kokios mes moterys būname, kai giname savo? Jei ne – sužinosi! Štai, po velnių, mano tostas!
Beata stipriai metė vyno taurę į grindis, o meilužė pradėjo rėkti. Atsisuko visi kavinės lankytojai.
Moteris patraukė link išėjimo, o po jos batais traškėjo stiklo šukės. Beata išėjo į gatvę ir nusišypsojo. Tačiau praeiviai į šią šypseną žiūrėjo sunerimę.
