1900 m. Prancūzų archeologai seną rastą akmens plokštę nusiuntė į sandėlį. Jie nesureikšmino savo radinio, tačiau, paaiškėjo, kad plokštė yra pirmasis pasaulyje trimatis Europos žemėlapis, kurio amžius yra 3 tūkstančiai metų.
Artefaktą, kurio matmenys 2×1,5 metrai, pirmą kartą rado archeologas mėgėjas Paulas du Chatelier’is, kasinėdamas priešistorinį piliakalnį Finisterėje. Atradimo metu plokštė pasirodė kaip įprastas akmuo, veikiantis kaip viena iš piliakalnio sienų.
Jau mūsų laikais istorikai plokštę „rado“ iš naujo. Jie pastebėjo tiesias ir išlenktas linijas, besikartojančias visame paviršiuje, apgaubiančias pakilimus ir griovelius. Tai neatrodė kaip koks senas piešinys.
Galiausiai vienas komandos narių sugalvojo palyginti plokštės graviravimą su vietovės, kurioje jis buvo rastas, žemėlapiu – iškyšos ir linijos visiškai atitiko regiono topografiją. Senovės kartografai taip pat naudojo natūralius plokštės nelygumus, kad parodytų kai kurių vietovių reljefą.
„Sunku patikėti, kad prieš 3000 metų žmonės sugebėjo tai padaryti. Plokštė yra 21×30 kilometrų dydžio vietovės žemėlapis, jame vaizduojamos ne tik upės ir kalnai, bet ir svarbios minos, keliai, gynybinės konstrukcijos“, – žurnalistams sakė tyrimo grupės vadovas Nicolas Clementas.
Akivaizdu, kad Sen Beleko žemėlapis parodė galingos genties kontroliuojamą teritoriją. Į piliakalnį ji galėjo patekti po kito lyderio pergalės.