Praėjus 35 metams po Černobylio atominės elektrinės incidento, urano kuro masėse, paslėptose giliai susisukusiuose reaktoriaus likučiuose, vėl prasidėjo branduolinė reakcija. Iš pradžių mokslininkai gautus duomenis laikė klaida, tačiau dabar jie bando neutralizuoti procesą.
Černobylio atominę elektrinę supa didžiulė megastruktūra, vadinama „Černobylio nauja saugia izoliacija“ (NSC). NSC turi šimtus jutiklių, veikiančių visą parą. Jie visiškai valdo daugybę svarbių duomenų – šie jutikliai perdavė informaciją apie padidėjusį neutronų aktyvumą reaktoriaus salėje.
Skilimo reakcijų padidėjimo priežastis nėra visiškai aiški. Ekspertai spėja, kad taip gali būti dėl kelių tonų korio, į lavą panašaus mišinio, susidarančio iš išlydytų urano strypų, vandens, smėlio ir betono, išdžiūvimo.
Įprastas lietus taip pat gali sukelti dalijimosi reakciją: vanduo sulėtina neutronus, o tai padidina jų sąveikos su likusiu branduoliniu kuru tikimybę. NSC visiškai izoliuoja reaktoriaus salę nuo išorinio poveikio, tačiau prieš ją įrengiant vanduo prasiskverbė pro seną kupolo konstrukciją.
ISPNPP specialistai šiuo metu dirba vietoje. Jų teigimu, neutronų aktyvumo padidėjimas yra pakankamai mažas, kad mokslininkai galėtų jį kontroliuoti. Tačiau ši informacija nėra 100% tiksli. Yra tikimybė, kad reakcija padidės greitesniu tempu – net ir dabar jos sustabdyti neįmanoma.
Černobylio stebėsena tęsiama. Mokslininkai neketina leisti pakartoti 35 metų senumo incidento.