Albinizmui būdingas pigmento melanino sintezės sutrikimas. Tuomet odoje, akyse, plaukuose šio pigmento nėra arba yra labai mažai. Tokio dalyko tikimybė yra 1 iš 20 000. Jeigu žmonės albinosai jau sunkiai kažką nustebina, tai gyvūnai tikrai verčia žavėtis.
Ukrainoje vykdomas projektas, kurio tikslas ištyrinėti Černobylio apylinkių gamtą. Mokslininkai nori įsitikinti, kaip užterštoji zona paveikė gyvūnus. Visų nuostabai, nuodingos medžiagos kenkia mažiau negu pati žmonija. Laukinių gyvūnų kiekis per paskutinius 30 metų čia ženkliai išaugo.
Mokslininkai įsitikinę, kad būtent žmonių pasitraukimas iš vietovės paskatino gyvūnų daugėjimą, o ne radiacija.
Britų mokslininkai ilgai tyrinėjo ir pastebėjo, kad net tokie gyvūnai kaip paprastoji lūšis sugrįžo į apleistą vietovę. Taip pat pastebėti rudieji lokiai, kurių čia nebuvo jau visą amžių.
Čia galima pamatyti daugybę vilkų, šernų, stirnų ir lapių.
Pasak Portsmuto universiteto profesoriaus Jim Smith, incidentas nepadarė didelės žalos aplinkai. “Mes nesakome, kad radiacija tai gerai gyvūnams, tačiau žmonės ir aplinkos išnaudojimas yra dar blogiau.“
2013-ais metais Baltarusijos policijai ir medžiotojams netgi teko medžioti vilkus, kurie aktyviai migravo į Gomelio miestą.
Miškuose pastatyta daugybė kamerų, todėl galime stebėti šią nuostabią laukinę gamtą.
Prie kiemo fontano pastebėjusi triušį, moteris nusprendė įrengti kamerą, kad sužinotų, kas dar ateina prie fontano. Namuose ji peržiūrėjo nakties ir dienos įrašus, o tada paskelbė vaizdo įrašą viešai.
Po pietų prie fontano atėjo kojotas. Jis jautėsi visiškai ramus – greičiausiai šalia nebuvo kitų medžiotojų.
Mažesni gyvūnai laukė tamsos pradžios. Pirma, skunkas atsargiai nuslinko prie laistymo angos.
Maždaug po pusvalandžio pasirodė usūrinis.
Po jo pasirodė oposumas. Juokinga, bet atrodo, kad jis pastebėjo kamerą ir žiūrėjo tiesiai į objektyvą.
Ryte atbėgo triušis ir po poros minučių vėl dingo į šalia esančius krūmus.
Jo skubėjimo priežastis pasirodė kiek vėliau – gyvatė šliaužė prie laistymo angos.
Pasirodė ir vanagas!
Namo šeimininkė surinko visus įrašus ir paskelbė bendrą vaizdo įrašą:
Panašu, kad fontanas laukiniams gyvūnams atrodė patogiausia vandens tiekimo vieta netoliese.
Šuniukai niekada nesikeičia, jie tiesiog tampa daug didesni. Nes šuo yra protingiausias padaras, kuris puikiai supranta, kada laikas elgtis rimtai ir kada gali viską pamiršti ir „sugrįžti į vaikystę“. Viena problema ta, kad daugelis jų grakščiai nepaiso fakto, kad jau seniai užaugo ir nebetelpa šeimininkui ant kelių.
Gal ir Jūs namuose auginate didelį šunį?
Ieškodami atsakymų, kodėl išnyksta gyvūnai, prieiname prie vieno – žmonės. Jūros pasaulis negali išlikti nepakitęs, kai kasmet žmonės pagauna apie 85 milijonus žuvų. Natūralu, kad miškuose gyvenantys gyvūnai išnyksta, kai kasmet sunaikinami milijonai arų miškų. O ką bekalbėti apie šiukšlinimą, vandenynuose atsirandantį plastiką ir kitus žmonių neapmąstytus veiksmus..
Šiandien norime atkreipti jūsų dėmesį į 10 retų gyvūnų, kurie yra ant išnykimo ribos.
10. Kalnų gorila
Kalnų gorilų ateitis dar įmanoma, nes pavyko padidinti šios rūšies populiaciją iki 1063. Jų galima rasti tik dviejose pasaulio vietose, kurių teritorijos saugomos.
9. Saola
Saola – jaučių pošeimio dykaraginių šeimos, porakanopių būrio žinduolis. Vidutinio dydžio antilopė. Kūno aukštis 80-90 cm, masė iki 100 kg. Kailis tamsiai rudas, ant kojų virš kanopų balti apvadai. Snukio galas baltas, virš akių yra balta dėmė, taip pat ant skruostų ir pažandės. Ragus turi ir patinai, ir patelės.
Apskaičiuota, kad šios rūšies, atrastos 1992 metais Vietnamo kalnų džiunglėse, šiandien likę mažiau, nei 750. Ir šis skaičius vis mažėja. Pagrindinė soalų grėsmė – brakonieriai. Štai kodėl daugelis gamtosaugos organizacijų susivienijo, kurdamos saugią aplinką joms gamtoje.
8. Kengūros salos dunnartas
Šią mažytę būtybę galima rasti tik Australijos kengūros saloje, kurioje apytikriai šių gyventojų skaičius yra mažesnis, nei 500. 2019 ir 2020 metais Australiją užklupę gaisrai sudegino 95% rūšių. Štai kodėl buvo apsaugota dunnart ir kitų nykstančių rūšių saugoma teritorija.
7. Pirėnų lūšis
Šių retų rūšių galima rasti tik 2 miškingose pietvakarių Ispanijos vietose, sudarytose iš ąžuolų. Nuo 1985 iki 2001 metų jų populiacija sumažėjo 87% ir šiandien laukinėje gamtoje yra vos apie 400 lūšių.
Jų natūrali buveinė vis ardoma naujomis magistralėmis ir iškertant medžius. Ateitis jiems neatrodo labai šviesi, nebent bus įgyvendintas atkūrimo planas.
6. Juodakojis šeškas
Nors žmonės manė, kad jie išnyko, pasirodo, kad šie maži padarėliai vis dar egzistuoja. Tačiau, jų populiacija sparčiai mažėja dėl ligų ir natūralios buveinės praradimo. Manoma, kad jų bendras skaičius yra apie 370. Ir visa tai didelių federalinių agentūrų ir zoologijos sodų, kurie pasiūlė vietą šeškams išgyventi, atkūrimo pastangų dėka.
Ghariniai krokodilai
2010-aisiais buvo rasta vos 15 šių krokodilų Gandako upėje. 2014 m. gamtosaugininkų iniciatyva išlaisvinta 30 nelaisvėje buvusių krokodilų, kurie buvo sugrąžinti į upę. Nuo tada populiacija ėmė didėti.
Po 2018 m. tyrimo, nustatyta, kad upėje dabar gyvena 148–166 gharialai, o per 40 jų dar laukia užaugimo. Tačiau, jiems vis dar gresia išnykimas dėl žvejybos tinklų vandenyje ir tų, kurie juos medžioja dėl trofėjų.
4. Kakapo
Pirmą kartą per 70 metų šių paukščių populiacija yra išaugusi, nes šiandien jų suskaičiuota apie 213.
3. Kanados ruoniai
Kvebeke aptikta ši porūšis yra vienintelė tokio tipo rūšis, kuri išgyvena tik gėluose vandenyse, maitindamasi žuvimis. Naujausiais skaičiavimais nustatyta, kad jų gyvena ne daugiau kaip 100. Priežastimi galima sieti su žmogaus veikla, kai daugelis žmonių jas medžioja ir gaudo. Be to, daugeliu atvejų, ruoniai įstringa žvejybos tinkluose ir negali išsivaduoti.
2. Amūro leopardas
Ši unikali porūšis rado būdą išgyventi Rusijos Tolimųjų Rytų miškų temperatūroje. Gamtoje jie gyvena iki 15 metų, nelaisvėje – daugiau nei 20 metų. Jie turi neįtikėtiną sugebėjimą bėgti 37 mylių per valandą greičiu ir šokti net 19 pėdų horizontaliai. Tačiau jų buveinių praradimas sumažino jų skaičių iki maždaug 84 ar šiek tiek daugiau.
1. Kalifornijos jūrų kiaulė
Šis labai retas jūrų žinduolis buvo atrastas tik 1958 m. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tapo neteisėtų žvejybos operacijų auka. Jie dažnai įstringa žvejų tinkluose ir negali išsivaduoti. Štai kodėl jų Meksikos įlankoje yra likę vos apie 10. Jų galima rasti sekliuose vandenyse, tačiau greitai nuplauks, jei prie jų prisiartins valtis.
Ar tikite, kad jei visi žmonės stengtųsi, nė vienas gyvūnas neišnyktų? Kaip manote, ką mes visi galime padaryti, kad padėtume šioms nykstančioms rūšims? Pasidalinkite savo nuomone
Jei turite gerą širdį, niekada nepaliksite gyvūno, kuriam reikia pagalbos. Būtent tai padarė amerikietė Jessica Adams, 2019 m. Vasario 25 d., pastebėjusi rausvą gyvą padarėlį ant šaligatvio. Tai buvo mažytis pilkosios voverės jauniklis, kuris iškrito iš lizdo dėl stipraus vėjo arba jį iš ten iškrapštė plėšrūnas.
Jessica nebuvo tikra, ar mažytė voverė išgyvens, bet ji nusprendė parsinešti ją namo ir padaryti viską, kad tik ji galėtų gyventi.
Rasta plika ir sušalusi voverė svėrė tik 37 gramus
Galbūt kūdikis iškrito iš lizdo arba jį ištraukė plėšrūnas
„Radau jį 2019 metų vasarį ant šaligatvio, jis buvo vienas, sustingęs, be kailio, užsimerkęs ir, deja, be motinos. Vėliau pastebėjome, kad jis neturi maždaug pusės uodegos, todėl esu beveik tikra, kad plėšrūnas ištraukė jį iš lizdo “, – interviu pasakojo Jessica.
„Tuo metu mes nebuvome 100% tikri, kad tai voverė. Vaikai džiaugėsi matydami tokį mažytį padarą ir jiems buvo įdomu, o mano vyras manė, kad aš išprotėjau, bet jis žinojo, kad myliu gyvūnus ir kad nepaliksiu šio gyvūnėlio nelaimėje“.
Jessica žinojo, kad voverė negali išgyventi be pagalbos.
Jei atvirai, Jessica nustebo, kad kūdikis išgyveno naktį.
Jessica padarė viską, kas įmanoma, kad voverė būtų atgaivinta
„Aš labai stengiausi. Buvau nustačiusi laikmatį, kad ją maitinti kas dvi valandas. Net ir naktį.”
„Bandžiau susisiekti su „Wildlife Rescue“, bet supratau, kad veterinarai tiesiog užmigdytų šią voverytę”.
„Taigi neturėjau kito pasirinkimo, kaip pati ją išgelbėti.”
Voverė buvo pavadinta Steve
Jessica pasiėmė Steve’ą į darbą batų dėžėje, kad prižiūrėtų net darbo valandomis
„Steve’as buvo protingas, daug protingesnis, nei tikėjausi. Jis buvo panašus į šunį. Ateidavo pašaukiamas, norėjo žaisti, būti glostomas.”
Jis toleravo mano vaikus, bet ne mano vyrą.
Kai Steve buvo vyresnis, jis buvo išneštas į kiemą, kad galėtų išmokti lipti medžiais.
Kai jis užaugo, jam reikėjo daugiau vietos, nei buvo jo narve.
„Norėjau, kad jis taip pat priprastų prie aplinkos garsų gatvėje.”
„Buvome atsargūs, kad išmokytume jį visko apie gyvenimą gatvėje.”
Galų gale Steve’as persikėlė į savo dviejų aukštų namą gatvėje.
Tačiau vieną dieną Steve dingo
Jessica liūdėjo dėl to, kad leido Steve’ui gyventi gatvėje, nes tuo metu ji jau buvo labai prisirišusi prie jo.
Bet juk tai buvo laukinis gyvūnas, tad instinktai kažkada turėjo „paimti viršų”
Tačiau, vieną dieną, jis vėl pasirodė Jessicos sode ieškodamas maisto
Tuo metu Jessica suprato, kad Steve’as išmoko gyventi gatvėje ir jam viskas bus gerai.
„Aš žinojau, kad jis buvo pasirengęs, kai norėjo išeiti į lauką, bet man buvo skaudu ir bijojau, kai jis negrįžo namo pirmąsias porą naktų. Aš bijojau blogiausio ir jaudinausi, kad darau jam meškos paslaugą auklėdamas jį ir nesuteikdamas visų žinių apie voveraičių gyvenimą, tačiau jo instinktai suveikė ir jis išgyveno“, – pasakojo Jessica.
Dabar Steve’as gyvena gatvėje ir turi net „merginą“
Jessica dabar maitina visas kaimynystėje esančias voveres ir sako, kad jei vėl ras mažytę voveraitę, ji padarys tą patį, ką ir su Steve.
Ar jums niekada neiškilo klausimai, kodėl gyvūnai viską mato geriau ir reaguoja greičiau, nei žmonės ar kodėl jų akys šonuose ir jos žiūri į skirtingas puses? Yra žmonių, kurie dar šiandien apie tai galvoja.
Vienas „Imgur” svetainės vartotojų slapyvardžiu Kiyoi nusprendė parodyti savo fantaziją ir „Photoshop“ pagalba parodyti, kaip atrodytų gyvūnų akys, jei jos būtų tokios pačios kaip žmonių.
Po šių nuotraukų išpopuliarėjimo prisijungė dar daugiau fotošoperių ir sukūrė daugiau tokių gyvūnų su žmogiškomis akimis.
Elnias
Gaidys
Delfinas
Balandis
Ryklys
Ožka
Triušis
Karvė
Žuvytė
Panda
Rausvoji panda
Šuo
Delfinas
Vėžlys
Dėmėtas gekas
Žirafa
Strutis
Labai mieli ir labai juokingi miegantys gyvūnai 😄
Devynmetis sūnus kasdien išeidavo iš namų pasivaikščioti, taip ir nepasakydamas tėvams, kur eina. Vieną dieną tėvams pasidarė įdomu, ką jis kasdien veikia, todėl pasekė berniuką.
Pasirodo, sūnus kasdien eidavo atlikti gražios misijos – pasirūpinti benamiais šunimis mieste.
Kenas yra gyvūnų mylėtojas, kuriam pavyko įgyvendinti savo svajonę būnant 9-erių metų.
„Vieną dieną noriu įkurti prieglaudą, kurioje galėčiau prižiūrėti visus benamius gyvūnus šalia savo namų.” – pasakė Kenas, turbūt nežinodamas, kad jo svajonė taip greitai išsipildys.
Viskas prasidėjo nuo mažos patalpos, kurią vaikas pavadino „Laimingų gyvūnų klubas“.
Šiandien ji tapo įstaiga, kuri sulaukia paramos iš viso pasaulio.
Devynmetis gyvūnus maitindavo iš savo kišenpinigių, kol jų pradėjo nebe pakakti, todėl sugalvojo rinkti aukas per internetinį puslapį.
Galiausia pavyko surinkti tokią pinigų sumą, jog užteko išmaitinti visus gatvės šunis.
Pats Kenas sako, kad gyvūnus reikia šerti aukštos kokybės maistu, kad šie būtų sveiki.
Iš pradžių berniukas su tėvu pasidarė nedidelę prieglaudą garaže, kad priglaustų benamius šunis. Tačiau, labai greitai daugelį žmonių palietė tokia graži berniuko iniciatyva, todėl viskas greitai išaugo į ne pelno siekiančią organizaciją – gyvūnų prieglaudą su išsinuomotu žemės sklypu.
Per keletą mėnesių, šunys priauga svorio, jų kailis atsistato, užgyja žaizdos, jiems parūpinama veterinarų priežiūra, kol jie iškeliauja į naujus namus.
1000 kv. metrų teritorijos nuoma prieglaudai atsiėjo 1237 eurus.
Šiandien berniukas laimingas, galintis įgyvendinti savo tikslą – apsaugoti kuo daugiau gyvūnų, kurie sunyksta gatvėje be jokios priežasties.
