Anksčiau žmonėms nereikdavo itin gerų sąlygų, jog galėtų linksmintis. Pakakdavo bet kokios didesnės salės, garso kolonėlių ir žmonių, su kuriais galėtų pašokti, išgerti ir susipažinti. Ir tai būdavo geriausia, kas vykdavo kaimuose tuo metu.
Žyma: istorija
Retos istorinės nuotraukos, kurių dėka nukeliausite laiku ir pamatysite įdomius dalykus.
Įvairios skirtingų laikotarpių istorinės nuotraukas, kurias pamatę, į praeitį pažvelgsite kitokiu kampu. Tokias nuotraukas įdomiau žiūrėti, nei vartyti istorijos vadovėlius.
Istorija daugeliui asocijuojasi su nuobodžiu datų „kalimu” ir „sausa” teorija, kurią reikia mokytis mokykloje. Tačiau, norime parodyti Jums išskirtines nuotraukas, kurias žiūrėti yra išties įdomu.
Nors apie higieną buvo pradėta kalbėti dar senovės Egipte, tinkamos higienos normos atsirado tik prieš maždaug 150 metų. Prieš tai po gražiais drabužiais slėpdavosi dideli higienos trūkumai. Kokie? Tuoj sužinosite.
Įklotai
Menstruacijų metu moterys naudodavo savadarbius įklotus. Dažnai tai būdavo seni drabužiai ar skudurai į kuriuos būdavo įvyniojamos samanos.
Siera strazdanoms
Kad atsikratyti strazdanų moterys naudojo sierą. Su siera jos tapdavo mažiau matomos. Žinoma, naudojant ją, prastėdavo ir sveikata.
Karštos vonios
Europiečiai buvo mažai girdėję apie tokius dalykus kaip vandens procedūros. Buvo net ir įsitikinimai, kad žmogui reikia praustis du kartus per gyvenimą: tik gimus ir prieš vestuves. Buvo įsitikinimas, kad vanduo gali sukelti įvairias infekcijas. Moterys ypač bijodavo plauti savo intymias vietas, nes galvojo, kad tai skatina nevaisingumą.
Praustis nepatarė net gydytojai. Buvo manoma, kad žmogui reikia plauti tik rankas ir burną, o likusios kūno dalys, ypač veidas, neturėtų būti prausiami dėl infekcijų.
Arčiau XX-ojo amžiaus, kai kurie jau pradėjo naudotis voniomis, tiesa su tam tikromis išlygomis: pirmiausiai prausiasi jauniausi šeimos nariai, tada vyresni. Visi prausdavosi tame pačiame vandenyje, jo nekeičiant.
Šlapimas prausimuisi
Moterys labai tikėjo šlapimo antiseptinėmis savybėmis ir prausėsi juo. Net gydytojai teigė, kad čia ne vanduo, o gydomasis šlapimas.
Beje, naudojant šlapimą ir alkoholį buvo plaunami drabužiai. Tiesa, daugelis žmonių net miegodavo su drabužiai ir jų niekada nenusiimdavo.
Kvepalai
To meto žmonės gausiai naudojosi kvepalais. Žinoma, kad neplauto kūno ir kvepalų kvapas sukelia dar didesnį dvoką, jis buvo slopinamas dar didesniu kiekiu kvepalų.
Dėl tos pačios priežasties, kai kurios moterys nešiodavo gėles. Netgi būdavo kuriamos tokios suknelės, kuriose būdavo maža vaza gėlių puokštei.
Šiais laikais labai modernu ir gražu tokios užuolaidos aplink lovą. Tiesa, anksčiau jos būdavo tik dėl praktiškumo, kad į lovą patektų kuo mažiau blakių.
Tiesa nelabai tai padėdavo, nes utėlių ir blakių būdavo pilna lova.
Utėlės būdavo ne tik lovose, bet ir perukuose. Jis būdavo tikras utėlių židinys. Aukštos moterų šukuosenos buvo kuriamos ne vieną dieną. Jos buvo barstomos miltais ir tepamos riebalais.
Dažniausiai naudojama priemonė nuo utėlių buvo gyvsidabris. Jis buvo ir trinamas ir valgomas. Taip jis žudė utėles, tačiau tuo pačiu žudė ir jų savininkus.
Naktiniai būdavo gaminami iš šilko, jis neleisdavo utėlėms įsikurti ant audinio, nes jos paprasčiausiai nuo jo nuslysdavo.
Erelio mėšlas gimdymo metu
Kai moterys pagimdydavo, joms būdavo duodamas aliejaus ir acto gėrimas. Taip pat siekiant sumažinti skausmus, buvo naudojami kompresai padaryti iš erelio mėšlo.
Tualetai būdavo visur
Moterys tiesiog eidavo gatve, pritūpdavo ir atlikdavo savo gamtinius reikalus.
Naktimis vietoj tualeto, būdavo naudojami naktipuodžiai, kurie vėliau ryte tiesiog būdavo išpilami pro langą. Turtingi žmonės užpakalį valydavo skudurais, na, o skurdesniems tiko ir augalų lapai. Popierinis tualetinis popierius buvo išrastas daug vėliau.
Antakiai
Anksčiau antakiai buvo ypatingai prižiūrimi. Tiesa, ne visada – kai kuriuo istorijos tarpsniu jie būdavo nuskutami.
Plaukai ant kūno
Moterys anksčiau nelabai rūpindavosi savo plaukais ant kūno. Vakarų pasaulyje, plaukų šalinimas nuo kūno buvo neįprastas dalykas iki 1920-ųjų.
ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Viduramžiuose buvo daugybė karų, intrigų, meilių ir baisių nežmoniškų kankinimų. Šiuolaikinis žmogus, žiūrėdamas į šiuos instrumentus, sunkiai gali patikėti, kad tokie dalykai iš tiesų egzistavo. Ne tik egzistavo, bet ir buvo naudojami, netgi bažnyčiuose. Norime parodyti Jums 16 baisiausių kankinimo būdų iš viduramžių.
Kėdė raganoms
Kėdė buvo pritvirtinta ant ilgo strypo. Kankinamasis buvo pasodinamas į kėdė ir leidžiamas į vandenį, ten palaikomas ir vėl traukiamas lauk. Ir taip pastoviai kišama į vandenį ir ištraukiama. Dažniausiai tai būdavo daroma šaltuoju metu, kai vanduo būdavo ledinis. Kartais tokie kankinimai užtrukdavo ir iki visos dienos laiko.
Ispaniški batai
Šis prietaisas būdavo uždėtas ant kankinio kojos. Jam būdavo uždavinėjami klausimai ir jeigu šis meluodavo, prietaisas vis būdavo suveržiamas, kol kankinio kojos kaulai būdavo suknežinti. Visa koja tiesiog sutrupėdavo, ir atrodydavo lyg kaulų rinkinys odiniame maiše..
Kankinimas su vandeniu
Auka būdavo surišama stipriomis virvėmis ir pilamas vanduo, kol kankinys prisipažindavo. Jeigu to neįvykdavo, auka tiesiog numirdavo.
Kabykla
Aukai būdavo išnarinami sanariai ir pakabinama kaboti. Tada prie kojų pririšami svarmenys, kurie tempia žemyn ir kelia didelius skausmus.
Tempimas su žirgais
Auka būdavo pririšama prie keturių arklių ir jiems davus komanda, šie bėgdavo į skirtingas puses. Tokio kankinimo pabaiga yra daugiau nei aiški..
Plėtiklis
Šis daiktas būdavo įkišamas į kūno angą, bet tikrai ne į burną, nosį ar ausį. Turbūt patys suprantat, kur buvo įkišama… Ir būdavo plečiama, kol įplyšdavo.. Koks skausmas, sunku net įsivaizduoti..
Sielos valymas
Viduramžių dvasininkai tikėjo, kad nusidėjėlio siela gali būti išvalyta. Būdavo vykdomas sielos gryninimo ritualas. Kokiu būdu? Virintas vanduo būdavo pilamas tiesiai į gerklę…
Kaukolės presas
Nėra ir ką pasakoti, viskas ir taip aišku…
Sudeginimas ant gėdos stulpo
Turbūt pati populiariausia viduramžių bausmė. Auka būdavo sudeginama ant gėdos stulpo.
Lopšys
Auka būdavo pasodinama ant šio trikampio ir laikoma, kol netekdavo sąmonės. Tada būdavo palaukiama, kol atgaus sąmonę ir vėl sodinama atgal. Tai buvo laikomas vienas humaniškiausių kankinimo būdų, nes jis nelaužė jokių kaulų ar sanarių.
Judo lopšys
Veikimo principas toks pats kaip ir prieš tai buvusio instrumento.
Metalinė mergaitė
Šis tuščiaviduris moteriškos figūros prietaisas turėjo aštrius ašmenis, kurie buvo išdėstyti taip, kad nepaliestų gyvybiškai svarbių žmogui organų. Taip norėta maksimaliai pratęsti jo kančias. Būta tokių atvejų, kai žmogus kankinosi net tris dienas.
Tardymo fotelis
Šis fotelis turėjo labai daug spyglių. Auka būdavo pasodinama ant šio fotelio ir jeigu vėliau bandydavo pajudėti, spygliai padarydavo tik dar gilesnes žaizdas.
Pasmeigimas
Šis žiaurus išradimas buvo neįtikėtinai populiarus. Sumaniai persmeigtas žmogus kankindavosi dar dvi dienas.
Pjūklas
Auka būdavo pakabinama aukštyn kojomis, kad kraujas tekėtų į galvą, o kūnas pjaunamas per pusę.
Ratas
Besukant visi kaulai būdavo sulaužomi, o auka būdavo palikta mirti nuo neišpasakyto skausmo.
Kaip liaudies išmintis sako: geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą išgirsti. Kartais nuotraukos gali papasakoti daugiau nei tūkstantis žodžių. O į kai kurias nuotraukas galima žiūrėti valandų valandas, vis pamatant naujas detales jose.
Yra istorinių nuotraukų entuziastų, kurie randa įvairias senas miestų nuotraukas ir fotografuoja tas vietas taip, kaip jos atrodo dabar. Sulyginus vaizdus, kaip buvo anksčiau ir dabar, aiškiai matyti laiko padariniai tuose miestuose.
Rysstad, Norvegija, 1888 – 2013 m
Seljestadjuvet, Odda, Norvegija, 1887 – 2014
Martyno Liuterio statula, Drezdenas, Vokietija, 1958 – 2014 m
Miuncheno „Hofbräuhaus“, Vokietija, 1910 – 2017 m
Quai Des Nations, Paryžius, Prancūzija, 1900 – 2017 m
Ratajczaka ir Św kampas. Marcin gatvės, Poznanė, Lenkija, 1945 – 2017 m
Pripjatas, Ukraina, 1986 – 2016 m
Chaney ledynas, JAV, 1911 – 2005
Engabreeno ledynas, Norvegija, 1889 – 2010 m
Moulin Rouge, Paryžius, Prancūzija, 1900 – 2016 m
Arklių vežimėlis ir garvežys, Mont Saint-Michel, Prancūzija, 1908 – 2016 m
Reichstagas, Vokietija, 1945 – 2012 m
Hammerfestas, Norvegija, 1889 – 2004
Frauenkirche Dresden, Drezdenas, Vokietija, 1897 – 2010
Eifelio bokštas, Paryžius, Prancūzija, 1910 – 2016 m
Marcin gatvė, Poznanė, Lenkija, 1945 – 2017 m
Osnabriukas, Vokietija, 1904 – 2016 m
„Karlstor“, Miunchenas, Vokietija, 1946 – 2017 m
Osnabriuko centrinė geležinkelio stotis, Vokietija, 1965 – 2015 m
Nowomiejska gatvė, Lodzė, Lenkija, 1874 – 2016 m
Paryžius, Prancūzija, 1900 – 2017 m
Šias išskirtines nuotraukas padarė Andrius Miksys, užaugęs lietuvių šeimoje, tremtyje Amerikoje. Tėvai, antrojo pasaulinio karo metu, paliko šalį, į ją sugrįžo tik 1995-aisiais.
Vaikinas labai mėgo keliauti po mūsų šalį. Kaip ir Latvijoje, tuo metu Lietuvoje vyko pokyčiai – iš sovietinės valstybės ji tapo Vakarų valstybe. Andrius atsikraustė čia 1998-aisiais.
Diskotekų nuotraukų seriją jis pradėjo 2001 m. Fotografo dėmesį patraukė namai, aplink kuriuos rinkosi paaugliai ir iš kurių skambėjo garsi muzika. Per dešimt metų jis aplankė begalę tokių klubų, kurie buvo įkurti daugiausia miesto kultūros namuose. Atmosfera čia buvo tikrai unikali.
Istorija pasidaro daug įdomesnė, kai ją pasakoja įdomios istorinės nuotraukos, kurių nepamatysi mokykliniame vadovėlyje.
Tarnaičių miegamieji. Jungtinė Karalystė, 1843-ieji
Stephen Hawking su savo būsima žmona, 1964 m.