Kategorijos
Istorijos

4-metis berniukas pradingo be žinios ir namo parsirado tik praėjus 25-iems metams

Įvaikinimas vaikystėje gali palikti gilius randus. Kad ir kokia būtų to priežastis, jausmas, kad tėvai tavęs nenorėjo, gali būti su žmogumi visą likusį gyvenimą. Jums gali būti įdomu, iš kur esate iš tikrųjų ir kas nutiko jūsų tėvams, kurie atsisakė jūsų. Kiekvienas vaikas nusipelno sužinoti tiesą.

Saroo yra įvaikintas. Jis gyvena Australijoje su savo nauja šeima, tačiau jo istorija išsiskiria iš daugelio kitų.

Saroo turėjo brolį Guddu, kuris buvo keleriais metais už jį vyresnis. Guddu dirbo prie traukinių, kad padėtų tėvams išlaikyti mažuosius brolius ir seseris. Vieną dieną Guddu pasiėmė Saroo į darbą.

Stotyje Guddu ketino kažką taisyti, todėl paprašė Saroo palaukti traukinyje. Saroo buvo pavargęs, akimirkai užsimerkė. Kai pabudo, traukinys buvo tuščias ir jis nežinojo, kur yra. Didžiojo brolio šalia nebuvo.

Jis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nežinojo savo pavardės ir miesto, iš kurio yra kilęs, pavadinimo. Jis buvo vienas Kalkutos gatvėse. Vienas paauglys pastebėjo jį ir iškart suprato, kad vaikas pasiklydo. Jis padėjo berniukui rasti vaikų namus. Kadangi Saroo nežinojo, iš kur jis atvyko, ir nė vienas šeimos narys neatvyko jo pasiimti, jis buvo įtrauktas į įvaikinimo sąrašą.

Netrukus jis buvo įvaikintas ir atsidūrė Australijoje. Jis gavo naują gyvenimą, toli nuo skurdo ir pavojų. Bet jis ilgėjosi savo šeimos.

Naujoji Saroo mama jo kambaryje padėjo Indijos žemėlapį, kad jis niekada nepamirštų, iš kur yra kilęs. Vaikas dažnai sapnuodavo prisiminimus apie savo gimtąjį miestą ir šeimą, tačiau niekada nerado nė vieno žmogaus, kuris galėtų padėti jų ieškoti.

Tuo pat metu biologinė Saroo mama jo ieškojo visoje Indijoje, nežinodama, kad jos vaiko net nėra šalyje.

Paaugęs Saroo rado „Google Earth“ įrankį, kuriuo naudojantis galėjo priartinti ir tyrinėti vietas bet kurioje pasaulio vietoje. Tada jis pradėjo ieškoti savo gimtojo miesto. Jis žinojo, kad miestelis netoli Kalkutos, ir pradėjo artinti netoliese esančias vietoves. Kelias dienas jis sėdėjo prie kompiuterio ir ieškojo, tuo tarpu daugelis manė, kad jis yra naivus ir niekada neras savo namų. Juk praėjo 25 metai, kai jis paskutinį kartą matė savo šeimą.

Bet jis nepasidavė. Diena iš dienos jis sėdėjo priešais kompiuterio ekraną ir tyrinėjo žemėlapį. Kol pagaliau pamatė kažką pažįstamo. Vienas tiltas atrodė lygiai taip pat, kaip tiltas traukinių stotyje, kur jis buvo prieš 25 metus.

Lėtai, bet užtikrintai jis rado keletą įkalčių, kurie galų gale nuvedė jį į Ganesh Talai miestą. Galiausiai jis nusprendė skristi į Indiją, vaikinas buvo pasiryžęs rasti savo biologinę šeimą. Tai buvo tarsi kelionė laiku atgal, o jam į galvą grįžo vis daugiau prisiminimų.

Galų gale jis rado namą, kuriame gyveno. Pulsas padidėjo, jis labai pergyveno ir nervinosi. Ar jo šeimą vis dar ten gyveno? Ar atpažins jį?

Už kelių metrų stovėjo trys moterys. Viena iš jų iškart priėjo prie jo ir paėmė už rankų. Tai buvo jo mama! Ji iškart jį atpažino. Ji paskambino Saroo broliams ir seserims ir pasakė, kad jų brolis atsirado. Tačiau Saroo sulaukė ir liūdnos žinios: praėjus mėnesiui po jo dingimo, vaikino brolis Guddu nukentėjo nuo traukinio ir žuvo.

Tai buvo tarsi adatos ieškojimas šieno kupetoje, tačiau Saroo niekada nepasidavė ir galiausiai rado savo šeimą.

Po susitikimo jis pradėjo siųsti pinigus savo biologinei mamai, kad jai nereikėtų taip sunkiai dirbti. Saroo istorija baigėsi laimingai, tačiau ne visiems vaikams taip pasiseka. 2015 metais Saroo parašė knygą apie savo vaikystę „Ilgas kelias namo“. Pagal knygą pastatytas ir filmas.

Kategorijos
Juokinga

Nuotraukos, kurios apnuogina gyvenimą Rusijoje ir parodo, kad ši tauta turi išskirtinį gyvenimo būdą

Rusija – ypatingas tradicijas ir išskirtinį gyvenimo būdą turinti šalis. Kartais čia gyvenančių žmonių ir sveiku protu nesuprasi. Tačiau, iš to bent galima smagiai pasijuokti.

Karališkas sostas rimtiems reikalams

Veido kaukės čia kitokios

Bulvių kasimo čempionatai

Piknikas prie jūros

Išgerti ne už laimikį, bet kartu su laimikiu!

Labai patogūs keliai

Tikėjimas svarbiausia

Tankai naudojami pramogoms

Stilingos šiltos kojinės

Svarbu papuošti automobilį

Ištroškę vyrai

Miegas bet kur ir bet kada

Prabangūs skaičiuotuvai

Rusaitės

Karštos moterys Rusijoje

Turi gerą humoro jausmą

Šaltus nervus

Ir pošlas mintis

Vyrai tikri „macho”

Svarbu parodyti savo privalumus

Kategorijos
Juokinga

Nuotraukos, parodančios išskirtinį gyvenimą Rusijoje

Rusija – išskirtinė šalis, kurioje verda ypatingas gyvenimo ritmas. Apsilankykite čia žiūrėdami į šias smagias nuotraukas.

Tik Rusijoje iš krano bėga toks vanduo

Vaikai jau nuo mažens mokomi būti džentelmenais

Kelio dangos problemos išsprendžiamos unikaliais būdais

Rusijoje, nors ir nėra sniego, galima pastatyti sniego senį

Jau nuo mažens vaikai pratinami prie realaus gyvenimo

Tik Rusijoje merginos nuoširdžiai džiaugiasi gražesnėmis draugių kūno linijomis

Rusijoje nešiodamas „pliaženkes“ gali „užsikočioti“ kojas

Čia nesvarbu, kuria puse nešioji rūbus

Tobulos fotosesijos gimsta bet kur

Visur galima daryti „apšilimą

Viešuosiuose tualetuose ir autobusų stotelėse – jauku kaip namie

Keliai tiesiog spinduliuoja šviesa ir meile

Kaip ir vietinės bobutės

Sniego skulptūrų menas

Vonios malonumai:

Vyriškas kubilas

Vonia su morkomis

Mokytojos Rusijoje. Gražūs marškinėliai..

Poros, mėgstančios adrenaliną

Vaikų vandens pramogos

Ir žiemos malonumai vyrų akims

Karštos moterys, laukiančios tavęs laiptinėje

Kategorijos
Įdomybės

Komikas piešia kaip atrodo gyvenimas su žmona ir dukryte, o iliustracijas pamilsta visas internetas

Menininkas iš Izraelio Yehuda Devir jau kurį laiką žinomas pasaulyje dėl savo ypatingų iliustracijų. Jose menininkas vaizduoja gyvenimą su žmona ir dukryte. Daugeliui žmonių nupieštos situacijos yra reliatyvios, todėl jos žaibišku greičiu paplinta internete.

Kategorijos
Istorijos

Vieniša mama pagimdė aštuntuką. Tik pažiūrėkite kaip atrodė jos pilvas! Kaip susiklostė moters gyvenimas?

Prieš 12 metų moteris pagimdė 8 vaikus – 6 berniukus ir 2 mergaites.

46 metų Nadya Suleman pagarsėjo visame pasaulyje 2009 m. Iš pradžių pasaulis žavėjosi šiuo medicininiu žygdarbiu, tačiau greitai masinės informacijos priemonių dėmesys virto negatyvu.

Suleman tapo žmogaus, kurią masinės informacijos priemonės pavadino „aštuonmama“ karikatūra. Aštuonetuko „iš mėgintuvėlio“ nuo nežinomo donoro gimimas, turint dar 6 vaikus (nuo to paties donoro) sukėlė daug mėnesių trukusius Suleman tikslų, etinių vaikų gimimo pasekmių ir net 14 vaikų motinos psichikos stabilumo aptarinėjimus.

Ji norėjo pagimdyti tik vieną vaiką, tačiau gydytojas įsodino jai 12 embrionų, teigdamas, kad jie greičiausiai neišgyvens. Galiausiai situacija baigėsi tuo, kad Nadya pagimdė aštuonetuką.

Daugeliui amerikiečių buvo nesuprantama, kam Suleman, kuri jau turėjo 6 mažylius, griebėsi ekstrakorporalinio apvaisinimo, kad išnešiotų aštuonetuką. Todėl daugeliui kilo neišvengiamas įtarimas, kad moteris pagimdė tiek vaikų vedama merkantilinių interesų.

Kai aštuonetukui sukako metai, Suleman grįžo prie karjeros suaugusiųjų kino industrijoje, kad juos išmaitintų.

Nuo 2013 Suleman ir jos didžiulė šeima dingo iš radarų. Taigi, kur jie dabar ir kaip gyvena ši šeima?

Nadya nuomojasi kuklų miesto namelį su 3 miegamaisiais į pietus nuo Los Andželo. 15 žmonių yra tik 3 vonios kambariai. Nadya sako, kad namų ūkis atsieina 5000 dolerių per mėnesį. Iš valstybės ji gauna tik 1500 dolerių maisto talonus.

Daugiavaikė mama pasakoja, kad visa šeima keliasi 6:20 ryto. Papusryčiavę jie sėda į Super Duty mikroautobusą ir vyksta į mokyklą, o jų mama atlieka vairuotojo vaidmenį.

14 vaikų mokosi 6 skirtingose mokyklose. Paskui ji paima juos iš mokyklų, veža namo, jie ruošia pamokas ir gula miegoti 8:30 vakaro. Lovų visiems neužtenka, todėl jie miega kartu.

„Aštuoni“, kaip juos švelniai vadina, dažnai padeda ruošiant pietus. Visa šeima – veganai, kas, Suleman manymu, lemia tai, kad vaikai retai serga peršalimo ir kitomis vaikiškomis ligomis.

Išeiginės suteikia vaikams daugiau malonumų ir truputį laisvo laiko. Kiekvieną šeštadienį pas juos šeimos vakaras, kurio metu būna veganiška pica ir kinas. Vyresnieji vaikai ne tik mokosi ir linksminasi su draugais, bet taip pat prisiima didelę atsakomybę už savo jaunesniuosius brolius ir seseris.

Šiuo metu ji dirba konsultante pilną darbo dieną, tačiau tai netrukdo jai savarankiškai auklėti vaikų.

„Jei aš norėčiau, aš turėčiau partnerį. Tiesiog aš kitoks žmogus. Aš tiesiog neįprasta. Aš manau, kad aš skiriuosi nuo normos“.
Jos kritikai nenutyla, tačiau yra saujelė žmonių, kurių nuomonė svarbi Nadyai. „Pasak mano vaikų, aš gera motina, ir man to užtenka”.

Kategorijos
Mem'ai

Gyvenimo problemos

Pačios išsispręs.. 😀

Kategorijos
Įdomybės

Moteris rado vaiką, kuris buvo palaidotas gyvas. Po 20-ies metų jie susitiko

Maždaug prieš 20 metų Azita Milanian iš Los Andželo bėgiojo, kaip jai buvo įprasta tai daryti kiekvieną rytą. Moterį lydėjo dveji šunys, kurie visada paklusniai bėgdavo šalia jos. Šį kartą jie nuklydo į kelkraštį ir pradėjo uostinėti.

Azita pastebėjo pėdsakus ant žemės. Pirmos mintys, šovusios į galvą, moteriai buvo tai, kad kažkas galėjo sugalvoti palaidoti čia nugaišusį gyvūną, ir šunims intensyviai benaršant žemes, priėjo arčiau.

Ji pamatė naujagimį, kuris jai pasirodė dar gyvas. Atrodė, kad mažyliui kokios kelios valandos, o virkštelė dar net nebuvo nutraukta.

Azita susistabdė pravažiuojantį automobilį ir iškvietė policiją, o vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta reikalinga pagalba.

Motinos paieškos buvo nesėkmingos. Tačiau, berniukas buvo įvaikintas. Azita nežinojo, kas įsivaikino vaiką, todėl nebe turėjo galimybės kažką apie jį sužinoti. Tačiau ir niekaip negalėjo jo pamiršti. Moteris įvairiais būdais stengėsi sužinoti, kaip laikosi jos išgelbėtas vaikas, bet pastangos buvo bergždžios.

20-metis Matthew Whitakeris gyveno nieko nežinodamas apie šį savo gyvenimo momentą. Dramatišką savo gyvenimo pradžią jis sužinojo tik būdamas 19-os ir nuo to laiko bandė surasti moterį, kuri jį išgelbėjo.

Galiausiai radijo stoties pagalbos dėka jam pavyko surasti savo gelbėtoją. Operatoriai užfiksavo jų jaudinantį susitikimą. Nuo tada jiedu tapo labai artimais, tarsi būtų viena šeima.

Kaip atrodė pirmasis susitikimas:

Kategorijos
Istorijos

Sūnus kasdien dingdavo iš namų nieko nesakęs. Kartą tėvas jį pasekė. Tai, ką jis išvydo, privertė išspausti ašarą

Devynmetis sūnus kasdien išeidavo iš namų pasivaikščioti, taip ir nepasakydamas tėvams, kur eina. Vieną dieną tėvams pasidarė įdomu, ką jis kasdien veikia, todėl pasekė berniuką.

Pasirodo, sūnus kasdien eidavo atlikti gražios misijos – pasirūpinti benamiais šunimis mieste.

Kenas yra gyvūnų mylėtojas, kuriam pavyko įgyvendinti savo svajonę būnant 9-erių metų.

„Vieną dieną noriu įkurti prieglaudą, kurioje galėčiau prižiūrėti visus benamius gyvūnus šalia savo namų.” – pasakė Kenas, turbūt nežinodamas, kad jo svajonė taip greitai išsipildys.

Viskas prasidėjo nuo mažos patalpos, kurią vaikas pavadino „Laimingų gyvūnų klubas“.

Šiandien ji tapo įstaiga, kuri sulaukia paramos iš viso pasaulio.

Devynmetis gyvūnus maitindavo iš savo kišenpinigių, kol jų pradėjo nebe pakakti, todėl sugalvojo rinkti aukas per internetinį puslapį.

Galiausia pavyko surinkti tokią pinigų sumą, jog užteko išmaitinti visus gatvės šunis.

Pats Kenas sako, kad gyvūnus reikia šerti aukštos kokybės maistu, kad šie būtų sveiki.

Iš pradžių berniukas su tėvu pasidarė nedidelę prieglaudą garaže, kad priglaustų benamius šunis. Tačiau, labai greitai daugelį žmonių palietė tokia graži berniuko iniciatyva, todėl viskas greitai išaugo į ne pelno siekiančią organizaciją – gyvūnų prieglaudą su išsinuomotu žemės sklypu.

Per keletą mėnesių, šunys priauga svorio, jų kailis atsistato, užgyja žaizdos, jiems parūpinama veterinarų priežiūra, kol jie iškeliauja į naujus namus.

1000 kv. metrų teritorijos nuoma prieglaudai atsiėjo 1237 eurus.

Šiandien berniukas laimingas, galintis įgyvendinti savo tikslą – apsaugoti kuo daugiau gyvūnų, kurie sunyksta gatvėje be jokios priežasties.